Šuo grįžus namo puola laižyti basų kojų? Meilė gali būti ne pagrindinė priežastis

Vos grįžtate namo, nusiaunate batus, o šuo jau prie jūsų kojų. Vieni šeimininkai dėl to šypsosi ir sako, kad augintinis taip rodo meilę. Kitiems tai nemalonu, ypač kai šuo atkakliai laižo pėdas, pirštus ar kulnus. Tačiau toks elgesys nebūtinai reiškia tik prisirišimą. Dažnai už jo slypi keli dalykai vienu metu: prakaito skonis, stiprūs kvapai, smalsumas, noras nusiraminti ir jūsų reakcija.

Šunų pasaulis labai stipriai paremtas kvapais. Tai, ko žmogus beveik neužuodžia, šuniui gali būti tikra informacijos bomba. Per dieną jūsų pėdos liečiasi su batais, grindimis, lauku, prakaituoja, sugeria aplinkos kvapus, o grįžus namo visa tai staiga tampa labai įdomu augintiniui. Todėl šuo nebūtinai „bučiuoja“ jūsų kojas iš meilės. Jis gali jas tiesiog tyrinėti.

Pėdos šuniui yra kvapų žemėlapis

Ant žmogaus pėdų yra daug prakaito liaukų. Net jei jums atrodo, kad kojos švarios ir bekvapės, šuns nosiai jos gali būti labai ryškus kvapų šaltinis. Prakaite yra vandens, mineralinių medžiagų ir druskų, o sūrus skonis kai kuriems šunims gali būti patrauklus.

Be to, ant odos lieka natūralios kūno išskyros, aplinkos dalelės ir kvapai, kuriuos parsinešate iš lauko. Šuo gali užuosti, kad buvote kitose vietose, lietėtės prie kitų paviršių, galbūt buvote šalia kitų žmonių ar gyvūnų. Jam tai ne šiaip pėda – tai tarsi dienos ataskaita, tik parašyta kvapais.

Šunų uoslė yra daug jautresnė nei žmogaus. Jie turi ir vadinamąjį vomeronazalinį, arba Jacobsono, organą, kuris padeda fiksuoti tam tikrus cheminius signalus. Laižymas gali padėti šuniui dar tiksliau „perskaityti“ kvapą ir skonį. Vis dėlto nereikėtų perdėti: šuo iš pėdų laižymo tiksliai nenustato jūsų sveikatos būklės ar hormonų lygio. Jis tiesiog gali pastebėti kvapo pokyčius, susijusius su prakaitu, stresu ar aplinka.

Laižymas gali raminti patį šunį

Laižymas šunims yra natūralus elgesys. Jis gali veikti raminamai, ypač tada, kai augintinis susijaudinęs. O šeimininko grįžimas namo daugeliui šunų yra didelis įvykis. Jei šuo kurį laiką buvo vienas, jis gali ne tik džiaugtis, bet ir bandyti nusiraminti, atkurti kontaktą su žmogumi ir išlieti susikaupusią energiją.

Kai šuo laižo jūsų kojas, jis gali tarsi susikurti mažą ritualą: jūs grįžote, jis jus pasitiko, pauostė, palaižė ir nurimo. Kai kuriems šunims tai tampa įprastu pasisveikinimo būdu. Tačiau jei laižymas labai dažnas, intensyvus ir šuo negali sustoti, verta stebėti platesnį vaizdą. Tai gali būti ir streso, nuobodulio ar kompulsinio elgesio ženklas.

Jei kartu matote nerimą, cypimą, daiktų graužimą, nuolatinį savų letenų laižymą ar kitą pasikeitusį elgesį, nereikėtų visko nurašyti vien „keistam įpročiui“. Kartais toks elgesys parodo, kad šuniui trūksta veiklos, saugumo arba jis jaučiasi įsitempęs.

Tai gali būti ir bendravimo būdas

Šunų gyvenime laižymas turi daug reikšmių. Kalė laižo šuniukus, šuniukai laižo suaugusius šunis, o suaugę šunys laižymą gali naudoti kaip socialinio kontakto dalį. Tai gali būti priežiūros, draugiškumo, nusiraminimo ar ryšio stiprinimo ženklas.

Todėl taip, kartais tai gali būti ir prisirišimo išraiška. Jei šuo ramus, atsipalaidavęs, draugiškai vizgina uodegą, ieško jūsų artumo ir jo kūno kalba švelni, greičiausiai tai nėra nieko blogo. Bet būtų per paprasta sakyti, kad kiekvienas pėdų laižymas reiškia tik meilę.

Šuo elgesį reikia vertinti pagal situaciją. Ar jis laižo jus tik grįžus namo? Ar tada, kai prakaituojate? Ar tada, kai jį ignoruojate? Ar jis atrodo ramus, ar įsitempęs? Atsakymai į šiuos klausimus padeda suprasti, kas iš tikrųjų vyksta.

Kodėl šunys laižo žmogaus kojas?

Kartais šuo taip prašo dėmesio

Šunys greitai supranta, kas priverčia žmogų sureaguoti. Jei šuo kartą palaižė jums koją, o jūs nusijuokėte, pasakėte ką nors, paglostėte jį ar net piktai sudrausminote, jis galėjo suprasti vieną dalyką: šis veiksmas veikia.

Iš šuns pusės dėmesys nėra tik skanėstas. Dėmesys gali būti jūsų žvilgsnis, balsas, prisilietimas ar net bandymas jį nustumti. Jei šuo nori reakcijos, net jūsų nepasitenkinimas gali tapti savotišku atlygiu.

Ypač tai matyti tada, kai šuo pradeda laižyti kojas jums kalbant telefonu, žiūrint televizorių ar dirbant kompiuteriu. Jis gali ne tiek domėtis pačiomis pėdomis, kiek bandyti jums priminti: „Ei, aš čia, pažiūrėk į mane.“

Ar tai pavojinga?

Dažniausiai pėdų laižymas nėra pavojingas. Tačiau yra situacijų, kai geriau neleisti šuniui to daryti. Jei ant pėdų yra atvira žaizda, įtrūkusi oda, infekcija ar sudirgimas, šuo neturėtų laižyti tos vietos. Šuns seilės nėra sterilios, jose gali būti bakterijų.

Atsargiai reikėtų elgtis ir po kremų, gydomųjų tepalų, dezinfekcinių priemonių ar kosmetikos naudojimo. Kai kurios medžiagos, patekusios į šuns organizmą, gali jį sudirginti. Jei nesate tikri, ar priemonė saugi gyvūnui, geriau neleisti šuniui laižyti odos.

Taip pat verta prisiminti paprastą higieną. Jei šuo ilgai laižė kojas, po to geriau nusiplauti odą, ypač prieš gaminant maistą ar liečiant veidą.

Kaip švelniai atpratinti šunį

Jei jums toks elgesys nemalonus, neprivalote jo toleruoti. Tačiau bausti, šaukti ar fiziškai stumti šuns nereikėtų. Staigi reakcija gali tik padidinti jo įtampą arba suteikti jam būtent tą dėmesį, kurio jis siekė.

Pirmas žingsnis – nustoti už tai „mokėti“ dėmesiu. Kai šuo pradeda laižyti kojas, ramiai jas patraukite, atsistokite arba trumpam pasitraukite. Nesijuokite, nekalbinkite, nesivelkite į žaidimą. Kai šuo nustoja, galite jį pagirti ir skirti dėmesio. Taip jis mokosi, kad ramus elgesys duoda geresnį rezultatą.

Prie durų galima turėti žaislą ar saugią kramtymo priemonę ir pasiūlyti ją iškart grįžus namo, dar prieš šuniui puolant prie jūsų pėdų. Taip po truputį kuriamas naujas pasisveikinimo ritualas. Galima naudoti ir paprastą komandą, pavyzdžiui, „sėdėk“, o už ramų elgesį pagirti ar apdovanoti.

Kartais užtenka kojinių, bet ne visada

Paprasčiausia fizinė kliūtis – švarios kojinės, šlepetės ar ant kojų užmesta antklodė. Šuo nebegali pasiekti plikos odos, todėl dingsta dalis skonio ir kvapo stimulo. Tačiau jei laižymas yra dėmesio prašymas, vien kojinės problemos neišspręs. Tada svarbiausia nuosekliai peradresuoti šuns elgesį.

Labai padeda ir pakankamas fizinis bei protinis krūvis. Reguliarūs pasivaikščiojimai, uostymo žaidimai, trumpi mokymai, nauja aplinka ar maisto paieškos žaidimai padeda šuniui išsikrauti. Kartais per didelis laižymas atsiranda tiesiog dėl nuobodulio ar susikaupusios energijos.

Kada verta sunerimti

Jei šuo pėdas laižo tik kartais ir lengvai sustoja, paprastai nerimauti nereikia. Bet jei elgesys staiga sustiprėja, tampa įkyrus, šuo atrodo neramus arba laižo ne tik žmones, bet ir save, grindis, daiktus, verta pasitarti su veterinaru ar gyvūnų elgesio specialistu.

Priežastis gali būti stresas, skausmas, odos problemos ar kiti sveikatos sutrikimai. Todėl staiga pasikeitusio elgesio nereikėtų laikyti tik keistu įpročiu.

Trumpai tariant, basų kojų laižymas gali būti meilės ženklas, bet dažnai tai yra paprastesnis dalykų mišinys: sūrus prakaito skonis, stiprūs kvapai, smalsumas, nusiraminimas ir noras gauti jūsų dėmesio. Jei jums tai netrukdo, oda sveika ir ant jos nėra jokių šuniui pavojingų priemonių, dažniausiai nieko daryti nereikia. Bet jei toks elgesys erzina, geriausias kelias yra ramybė, nuoseklumas ir aiški alternatyva.