Vitaminas D nėra vienodas: kuo skiriasi D2 ir D3 ir kuri forma dažniau pasirenkama

Vaistinėje žmogus sustoja prie vitamino D lentynos, paima vieną dėžutę, paskui kitą ir pamato tuos pačius skaičius – 1000, 2000 ar 4000 TV. Atrodo, belieka išsirinkti kainą ar patogesnį lašintuvą. Tačiau ant pakuotės mažomis raidėmis parašyta D2 arba D3, ir čia prasideda klausimas, kurio daugelis nė nebuvo pagalvoję užduoti.

Ypač rudenį ir žiemą vitaminas D Lietuvoje dažnai tampa beveik kasdieniu virtuvės spintelės gyventoju. Jį renkasi tėvai vaikams, vyresni žmonės, daug laiko biure praleidžiantys darbuotojai, tie, kurie po tyrimų išgirsta apie mažesnį jo kiekį organizme. Vis dėlto vitaminas D nėra vienas visiškai vienodas produktas – dažniausiai kalbama apie dvi formas: D2 ir D3.

Skirtumas nereiškia, kad viena forma staiga tampa „bloga“, o kita tinka visiems be išimties. Tačiau jis padeda suprasti, kodėl vieni papildai pasirenkami dažniau, kodėl gydytojas ar vaistininkas gali paklausti apie mitybą ir kodėl vien tik didelis skaičius ant etiketės dar nepasako visos istorijos.

Dvi panašiai pavadintos formos, bet ne ta pati kilmė

Vitaminas D2 dar vadinamas ergokalciferoliu. Jis siejamas daugiausia su augaliniais šaltiniais ir grybais, o maisto papilduose gali būti pasirenkamas žmonių, kurie nevartoja gyvūninės kilmės produktų. Vitaminas D3, arba cholekalciferolis, natūraliai susidaro žmogaus odoje veikiant saulės spinduliams, taip pat randamas kai kuriuose gyvūninės kilmės produktuose.

Kasdienybėje šis skirtumas svarbus ne dėl sudėtingų pavadinimų. Žmogui, kuris laikosi veganiškos mitybos, gali rūpėti, iš ko pagamintas papildas ir ar jis atitinka jo pasirinkimus. Tuo metu kitam pirkėjui svarbiausia gali būti gydytojo nurodyta dozė, vartojimo forma arba tai, kad kapsulę būtų lengva nuryti.

Ant pakuotės verta perskaityti ne tik TV ar mikrogramų kiekį, bet ir pačią veikliąją medžiagą. D3 ne visada reiškia tą pačią kilmę: dalis produktų gaminami iš gyvūninės kilmės žaliavų, tačiau yra ir augalinės kilmės D3 variantų. Todėl žmogui, kuriam tai aktualu, saugiausia tikrinti konkretaus produkto sudėtį, o ne spėlioti vien iš raidės ir skaičiaus.

Kodėl lentynose dažniau matomas D3

Abi formos organizme dalyvauja tuose pačiuose vitamino D apykaitos procesuose, tačiau D3 forma dažnai laikoma praktiškesniu pasirinkimu, kai siekiama palaikyti vitamino D kiekį. Būtent todėl ji dažnai sutinkama įprastuose maisto papilduose – lašuose, kapsulėse, purškikliuose ar kramtomose tabletėse. Tai nėra vien mados reikalas: D3 forma plačiai naudojama ir dėl to, kad ją patogu dozuoti įvairiais kiekiais.

Žmogus dažniausiai pyksta ne dėl chemijos pamokos ant dėžutės. Jį glumina tai, kad vienoje vietoje siūlomas D2, kitoje D3, trečioje dar žadama kombinacija su vitaminu K ar aliejiniu pagrindu. Kai trūksta aiškaus paaiškinimo, norisi tiesiog griebti pirmą akcijinę pakuotę ir tikėtis, kad skirtumo nėra.

Dažniau pasirenkama D3 forma nereiškia, kad D2 papildas savaime neturi vietos. Jis gali būti tinkamas tam tikrais atvejais, ypač kai svarbi produkto kilmė ar žmogus renkasi konkrečią mitybą atitinkančią alternatyvą. Sprendžiant dėl papildymo po atliktų tyrimų, svarbu ne vien raidė ant etiketės, bet ir gydytojo arba vaistininko rekomendacija.

Vitaminas D nėra vienodas: kuo skiriasi D2 ir D3 ir kuri forma dažniau pasirenkamaNuotrauka: Pexels / Jonathan Borba

Vienam reikia lašų, kitam – ne dar vienos kapsulės

Šeimai su mažais vaikais dažnai patogesni lašai, nes dozę galima pritaikyti paprasčiau, o kapsulė tampa kasrytiniu ginču prie pusryčių stalo. Vyresniam žmogui gali būti lengviau vartoti jau įprastą vaistų dėžutėje laikomą kapsulę. Dirbantis žmogus neretai prisimena papildą tik vakare, kai grįžta pavargęs, todėl jam daug svarbiau pastovus įprotis nei ypač graži pakuotė.

Kita situacija – žmogus, kuris jau vartoja kelis papildus ir net nepastebi, kad vitaminas D kartojasi skirtinguose produktuose. Jis gali būti multivitaminuose, žuvų taukuose ar kituose kompleksuose. Todėl prieš pradedant papildomai vartoti atskirą D2 ar D3 preparatą verta ramiai peržiūrėti, kas jau yra namų vaistinėlėje.

Darbuotojams vaistinėje tokie klausimai taip pat nėra vien formalumas. Jie mato, kad vienas klientas ieško veganiško produkto, kitas atsineša tyrimų atsakymą, o trečias prašo „stipriausio“, nes kaimynas sakė vartojantis didelę dozę. Tačiau didesnis skaičius ar populiariausia forma nebūtinai yra geresnis sprendimas konkrečiam žmogui.

Ką verta pasitikrinti prieš dedant pakuotę į krepšelį

Pirmiausia naudinga sau atsakyti, kodėl vitaminas D perkamas. Jei jis vartojamas įprastai profilaktikai, dažnai svarbiausia pasirinkti patikimą, aiškios sudėties produktą ir laikytis ant pakuotės ar specialisto nurodytos vartojimo rekomendacijos. Jei papildymas susijęs su nustatytu vitamino D trūkumu, savarankiškai keisti dozę ar vartojimo trukmę nereikėtų.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar vitaminas D vartojamas kartu su maistu. Kadangi jis yra riebaluose tirpus vitaminas, jo vartojimas su maistu, kuriame yra šiek tiek riebalų, daugeliui tampa paprastu ir patogiu kasdieniu įpročiu. Svarbiau ne tobulai suplanuotas momentas, o tai, kad papildas nebūtų pamirštamas savaitėmis.

Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vartojantiems vaistus, besilaukiantiems ar ketinantiems duoti papildą vaikui, individualus patarimas ypač reikalingas. Vitaminas D nors ir pažįstamas, nėra nekaltas saldainis, kurį galima vartoti neribotai. Jei kyla abejonių dėl formos, dozės ar tyrimų rezultatų, trumpas pokalbis su gydytoju ar vaistininku gali būti naudingesnis už ilgą naršymą tarp skirtingų reklaminių pažadų.

D2 ir D3 skirtumas primena paprastą dalyką: papildą renkamės ne todėl, kad raidė ant dėžutės skamba įtikinamiau, o todėl, kad jis tinka mūsų mitybai, situacijai ir realiam poreikiui. D3 dažniausiai atsiduria pirkėjų krepšeliuose, tačiau geriausias pasirinkimas nėra tas, kurį nusipirko visi kiti – tai tas, kurį vartojate suprasdami, kam jis skirtas. O ar kitą kartą prie vitamino D lentynos pirmiausia pažvelgsite ne į kainą, o į mažomis raidėmis parašytą jo formą?