Radiatoriai nuo spalio 1-osios paklus naujai tvarkai: gyventojai turi teisę, apie kurią daug kas dar nežino

Kiekvieną rudenį daugiabučiuose kartojasi tas pats scenarijus. Vieni gyventojai jau rugsėjo pabaigoje sėdi su vilnonėmis kojinėmis ir laukia, kada pagaliau sušils radiatoriai. Kiti pyksta, kad vos tik prasidėjus šildymui namuose tampa per karšta, langai praviri, o sąskaitos vis tiek ateina. Iki šiol daugeliui atrodė, kad viską nusprendžia tik savivaldybė: paskelbė sezono pradžią – šildymas įjungiamas, paskelbė pabaigą – išjungiamas.

Tačiau nauja šildymo sezono tvarka įneša svarbų pokytį. Nuo 2026 m. spalio 1 d. Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinama aiškesnė šildymo sezono trukmė – nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.. Šiuo laikotarpiu šilumos tiekėjas turi būti pasirengęs tiekti šilumą, kad patalpose būtų užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei šaltasis metų laikotarpis tęsiasi už šių ribų, jis taip pat priskiriamas šildymo sezonui.

Kitaip tariant, kalbame ne tik apie datą kalendoriuje. Kalbame apie tvarką, kuri gali pakeisti tai, kas daugiabučiuose metų metus keldavo ginčus: kada pradėti šildyti ir kada sustoti.

Senasis „+10 laipsnių“ principas nebeatrodys taip, kaip anksčiau

Daug metų žmonės buvo įpratę girdėti vieną taisyklę: šildymo sezonas paprastai prasideda, kai tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra nukrenta žemiau +10 °C, o baigiasi, kai tris paras iš eilės ji būna aukštesnė nei +10 °C. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skelbtoje informacijoje dar pavasarį buvo priminta, kad nuostata, pagal kurią šildymo sezoną galima pradėti ar baigti vien pagal šią trijų parų +10 °C ribą, neteko galios.

Tai nereiškia, kad oras nebesvarbus. Naujoje tvarkoje šaltasis ir šiltasis metų laikotarpiai vis tiek apibrėžiami pagal trijų parų vidutinę temperatūrą: šaltasis laikotarpis – kai tris paras iš eilės vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip +10 °C, šiltasis – kai ji aukštesnė nei +10 °C. Skirtumas tas, kad atsiranda aiškesnis sezono rėmas ir daugiau reikšmės turi pats pastatas, jo šilumos punktas bei gyventojų sprendimas.

Būtent čia daug kam prasideda įdomiausia dalis.

Ne visus namus valdys ta pati taisyklė

Pagal naują tvarką labai svarbu, ar daugiabučio šilumos punktas yra modernizuotas, automatizuotas, ar ne. Seimo pranešime aiškinama, kad modernizuotu šilumos punktu laikomas prie šilumos perdavimo tinklo pagal nepriklausomą schemą prijungtas pastato šilumos įrenginių kompleksas, kuriame įdiegta valdymo įranga automatiškai reguliuoja šildymo parametrus pagal lauko temperatūrą ir vartotojų poreikius.

Paprastai tariant, modernizuotas punktas nėra tik gražesnė dėžė rūsyje. Tai sistema, kuri gali protingiau reaguoti į orą. Jei lauke atšilo, ji gali sumažinti šilumos padavimą. Jei atvėso – padidinti. Tokiuose namuose šildymas gali būti lankstesnis, o gyventojai gauna daugiau įtakos.

Savivaldybės sprendimais šildymo sezono pradžia ir pabaiga toliau bus nustatoma savivaldybių nurodytoms įstaigoms ir tiems šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti ar automatizuoti. Tai reiškia, kad senesniuose namuose, kuriuose nėra automatizuoto šilumos punkto, gyventojų laisvė gali būti mažesnė, o savivaldybės sprendimas išliks kur kas svarbesnis.

Gyventojai gali nuspręsti patys, bet ne vienas kaimynas iš trečio aukšto

Naujoje tvarkoje numatyta, kad šilumos vartotojai, kurių šilumos punktai yra modernizuoti arba automatizuoti, turės teisę šildymo sezono laikotarpiu nuspręsti dėl savo pastato šildymo sezono pradžios ir pabaigos.

Tačiau tai nereiškia, kad vienas aktyvus kaimynas gali paskambinti šilumos tiekėjui ir pareikalauti: „Įjunkite, man šalta“ arba „Išjunkite, man per karšta“. Daugiabutyje tai yra bendras sprendimas. Reikia laikytis nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos – praktiškai tai reiškia gyventojų sprendimą per bendriją, administratorių ar kitą namo valdytoją.

Jeigu gyventojai, turintys tokią teisę, nusprendžia šildymą pradėti ar baigti kitu metu nei numatyta pagal bendrą šildymo sezono logiką, apie tai turi būti pranešama šilumos tiekėjui. Šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas privalo sprendimą įgyvendinti.

Tai labai svarbi detalė. Jei namas susitaria, sprendimas neturi kabėti ore savaitę ar dvi. Įstatyme kalbama apie konkretų terminą – 2 darbo dienas.

Bet yra viena riba, kurios peržengti negalima

Gyventojų teisė spręsti dėl šildymo pradžios ar pabaigos nereiškia, kad namas gali gyventi kaip nori, ignoruodamas sveikatą ir higienos normas. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skelbtoje informacijoje pabrėžiama, kad šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos nepažeisdami nustatytų higienos normų.

Tai logiška. Jeigu dauguma nuspręstų nešildyti, bet daliai gyventojų butuose temperatūra kristų iki sveikatai pavojingos ribos, toks sprendimas negalėtų būti vertinamas kaip normalus taupymas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų būti 18–22 °C.

Todėl ginčas „man dar šilta“ ir „man jau šalta“ negali būti sprendžiamas vien emocijomis. Reikia žiūrėti į faktinę patalpų temperatūrą, namo technines galimybes ir higienos normas.

Ką daryti, jei namuose šalta dar iki oficialaus įjungimo?

Pirmas žingsnis – išsiaiškinti, ar jūsų daugiabučio šilumos punktas modernizuotas ir automatizuotas. Tai gali pasakyti namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Būtent nuo to priklauso, kiek lankstumo turi gyventojai.

Jeigu punktas modernizuotas, gyventojai gali inicijuoti sprendimą dėl ankstesnio šildymo pradėjimo. Tam reikia ne emocijų pokalbių grupėje, o tvarkingo sprendimo: gyventojų balsavimo, protokolo, administratoriaus veiksmo ir pranešimo šilumos tiekėjui. Tada tiekėjas turi įgyvendinti sprendimą per nustatytą terminą.

Jeigu punktas nemodernizuotas, situacija kitokia. Tokiuose namuose šildymo pradžia ir pabaiga labiau priklausys nuo savivaldybės sprendimo. Seimo pranešime nurodoma, kad savivaldybių sprendimais šildymo sezono pradžia ir pabaiga bus nustatoma šilumos vartotojams, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

O jei balandį radiatoriai dar kepina?

Pavasarį problema dažnai būna priešinga. Lauke dieną jau šilta, saulė prikaitina butus, o radiatoriai dar veikia. Tada gyventojai pyksta, kad moka už šilumą, kurios nebereikia. Nauja tvarka modernizuotuose namuose gali padėti šią problemą spręsti lanksčiau.

Jei šilumos punktas automatizuotas, dažnai net nereikia visiškai išjungti šildymo – sistema gali mažinti šilumos padavimą pagal lauko temperatūrą. Bet jei dauguma gyventojų mano, kad šildymą jau reikia baigti, jie gali priimti sprendimą dėl savo pastato šildymo pabaigos. Svarbu tik nepažeisti higienos normų ir laikytis nustatytos tvarkos.

Šilumos tiekėjas taip pat neprivalės užtikrinti šilumos tiekimo šildymo sezono metu, jeigu jau yra šiltasis metų laikotarpis, tačiau ne šildymo sezono metu šilumą turės užtikrinti, jei prasideda šaltasis laikotarpis. Tai reiškia, kad sistema bandoma padaryti mažiau akla kalendoriui ir labiau susieta su realiu oru.

Gyventojams teks labiau domėtis savo namu

Nauja tvarka turi vieną labai paprastą, bet ne visiems patogią žinutę: jeigu norite daugiau kontrolės, turite žinoti, kas vyksta jūsų name. Ar šilumos punktas modernizuotas? Kas prižiūri sistemą? Ar name yra bendrija? Ar administratorius informuoja gyventojus? Kaip priimami sprendimai? Ar yra aiški balsavimo tvarka?

Daug metų daugiabučiuose buvo patogu pykti abstrakčiai: ant savivaldybės, šilumos tinklų, administratoriaus ar „kaimynų, kurie nieko nesupranta“. Dabar dalis namų galės elgtis aktyviau. Bet tam reikės ir atsakomybės. Jei gyventojai nori pradėti šildymą anksčiau, jie turės susitarti. Jei nori baigti vėliau ar anksčiau, taip pat reikės sprendimo.

Tai gali tapti gera žinia tvarkingiems, aktyviems namams. Bet namuose, kur gyventojai nesusikalba net dėl laiptinės lemputės, šildymo klausimai gali išlikti tokie pat karšti kaip radiatoriai sausio mėnesį.

Dar vienas pokytis – sąskaitos

Kartu su šildymo sezono tvarkos pakeitimais numatyti ir pokyčiai dėl sąskaitų. Nuo 2027 m. gegužės 1 d. šilumos vartotojams sąskaitos turės būti pateikiamos elektroniniu būdu, išskyrus atvejus, kai vartotojas telefonu, el. paštu, savitarnos svetainėje ar aptarnavimo skyriuje išreikš pageidavimą gauti popierines sąskaitas.

Iki 2027 m. balandžio 30 d. šilumos tiekėjai turės aiškiai ir paryškintai informuoti vartotojus apie būsimą sąskaitų teikimo tvarkos pasikeitimą. Tad vyresniems žmonėms ar tiems, kurie nesinaudoja savitarna, verta žinoti: popierinės sąskaitos savaime nedingsta, bet gali reikėti aiškiai pasakyti tiekėjui, kad jų vis dar reikia.

Svarbiausia išvada gyventojams

Nauja šildymo sezono tvarka nereiškia, kad nuo šiol kiekvienas butas pats valdys radiatorių likimą. Bet ji reiškia, kad daugiabučio gyventojų balsas tam tikrais atvejais tampa svarbesnis nei anksčiau. Ypač tuose namuose, kuriuose šilumos punktai yra modernizuoti ir automatizuoti.

Svarbiausi skaičiai paprasti: šildymo sezonas įtvirtinamas nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d., gyventojų sprendimas, kai jie turi tokią teisę, turi būti įgyvendintas per 2 darbo dienas, o gyvenamosiose patalpose šaltuoju metu turėtų būti palaikoma 18–22 °C temperatūra.

Todėl šį rudenį verta ne tik laukti, kada sušils radiatoriai. Verta paklausti savo administratoriaus vieno labai konkretaus dalyko: ar mūsų namo šilumos punktas modernizuotas?

Nuo atsakymo į šį klausimą gali priklausyti, ar jūsų daugiabutis bus tik pasyvus savivaldybės sprendimo laukėjas, ar pats galės greičiau reaguoti į tikrą orą už lango.