Tomas iš Klaipėdos metus dirbo Norvegijoje už 42 000 eurų: po metų paaiškėjo, kad namo parsivežė mažiau nei 18 000

42 000 eurų metinių pajamų Tomas (vardas pakeistas) iš Klaipėdos užsirašė į vieną lentelę, o šalia sudėjo viską, kas per metus išėjo iš sąskaitos. Metus Norvegijoje dirbęs vyras nusprendė vertinti ne sutartyje nurodytą atlyginimą, bet tai, kas realiai liko po mokesčių, nuomos, maisto ir kelionių namo. Jo skaičiavimu, šeimai po metų liko apie 15 600 eurų – mažiau nei 18 000 eurų, kuriuos dalis pažįstamų būtų spėję išgirdę pradinę pajamų sumą.

Į sąskaitą negrįžo visa uždirbta suma

Tomas pasakoja, kad 42 000 eurų buvo visos per dvylika mėnesių gautos darbo pajamos, dar neatskaičius privalomų mokėjimų ir kasdienių išlaidų. Mokesčiams jis priskyrė apie 10 500 eurų. Taip po šios eilutės liko 31 500 eurų, tačiau tai dar nebuvo pinigai, kuriuos būtų galima laikyti santaupomis.

Didžiausia kasmėnesinė išlaida buvo būstas Norvegijoje. Tomas skaičiavo, kad kambariui ar kukliai gyvenamajai vietai su dalimi komunalinių išlaidų pakako 700 eurų per mėnesį. Per metus tai sudarė 8 400 eurų: 700 × 12 = 8 400. Atėmus nuomą iš 31 500 eurų, liko 23 100 eurų.

Kelionėms ir maistui jis skyrė 5 600 eurų per metus. Į šią eilutę pateko bilietai grįžtant į Lietuvą, kelionės iki darbo, maisto produktai, pietūs ne namuose ir pavienės smulkesnės išlaidos. Atėmus šią sumą, likutis sumažėjo iki 17 500 eurų. Dar 1 900 eurų Tomas priskaičiavo gyvenimui Lietuvoje: šeimos kasdienėms išlaidoms, ryšiui, draudimui, automobilio reikalams ir mokėjimams, kurie nesustojo jam išvykus. Galutinis veiksmas buvo paprastas: 17 500 – 1 900 = 15 600 eurų.

Tomas iš Klaipėdos metus dirbo Norvegijoje už 42 000 eurų: po metų paaiškėjo, kad namo parsivežė mažiau nei 18 000Nuotrauka: Pixabay / Cobanams

Prielaida, kuri pakeičia visą rezultatą

Daugiausia klausimų Tomo lentelėje kelia būsto eilutė. 700 eurų per mėnesį yra 8 400 eurų per metus, todėl net 100 eurų didesnė mėnesio nuoma galutinį likutį sumažintų 1 200 eurų. Jei būstas kainuotų 800 eurų per mėnesį, esant toms pačioms kitoms išlaidoms, šeimai liktų 14 400 eurų. Jei pavyktų mokėti 600 eurų, likutis būtų 16 800 eurų.

Skaičius taip pat priklauso nuo miesto ir rajono, ar nuoma dalijamasi su kitu žmogumi, ar į kainą įtraukti komunaliniai mokesčiai. Mokesčių dydį keičia konkreti darbo sutartis, pajamų struktūra ir pagal tuo metu galiojusias sąlygas pritaikomi apskaičiavimai. Kelionių bei maisto eilutė priklauso nuo to, kiek kartų žmogus grįžta į Lietuvą, ar gamina namuose, ar naudojasi automobiliu. Reikšmės turi ir tai, kiek žmonių Lietuvoje remiama iš tų pačių pajamų. Kitaip sudėjus šias prielaidas, išeitų ir kitoks galutinis atsakymas.

Kas nesutinka

Tomo kaimynas, pats anksčiau dirbęs Skandinavijoje, tokį vertinimą vadina pernelyg griežtu. Jo manymu, 700 eurų būstui gali pakakti tik gyvenant ne vienam, nuomojantis kambarį arba apsistojus toliau nuo didesnio miesto. Jei žmogus nori atskiro būsto, arti darbo ir su visais mokesčiais, reali mėnesio suma, jo nuomone, gali būti didesnė. Tokiu atveju Tomo 15 600 eurų likutis būtų ne pesimistinis, o dar gana palankus scenarijus.

Kita vertus, keli Tomo pažįstami sako, kad jo lentelė per mažai parodo, ką tie pinigai davė šeimai. Jie primena, kad kelionės ir maistas nėra vien darbo užsienyje nuostolis: valgyti bei judėti reikėtų ir gyvenant Klaipėdoje. Jų skaičiavimu, sąžiningiau būtų lyginti ne visas Norvegijoje patirtas maisto išlaidas, o skirtumą tarp ten ir Lietuvoje kainuojančio įprasto gyvenimo. Tomas su tuo iš dalies sutinka, bet laikosi savo metodo: jis norėjo pamatyti, kiek eurų po metų faktiškai nebuvo išleista, o ne vertinti, kurios išlaidos būtų atsiradusios bet kuriuo atveju.

O jūs skaičiavote, kiek po darbo užsienyje liko realiai? Parašykite savo skaičius komentaruose.