Mokslininkų prognozė neramina: net geriausiu atveju iki 2100-ųjų gali išnykti beveik pusė pasaulio ledynų

Pažvelgus į didžiulius kalnų ledynus gali atrodyti, kad jie yra beveik amžini. Kai kurie jų egzistavo dar gerokai prieš atsirandant dabartiniams miestams, valstybėms ar keliams. Tačiau naujausi mokslininkų skaičiavimai piešia visai kitokį vaizdą – iki šio amžiaus pabaigos didelė dalis šiandien matomų ledynų gali tiesiog išnykti.

Ir neramina ne tik pats blogiausias scenarijus. Modeliai rodo, kad net jeigu pasaulinį temperatūros kilimą pavyktų apriboti iki maždaug 1,5 °C, iki 2100 metų galime prarasti beveik pusę dabartinių ledynų.

Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche mokslininkai kartu su Briuselio laisvojo universiteto tyrėjais sukūrė išsamų interaktyvų žemėlapį, leidžiantį pamatyti, kas pagal skirtingus klimato scenarijus gali nutikti atskiriems pasaulio ledynams.

Iki šiol tokios prognozės dažnai skambėdavo kaip sunkiai suvokiami procentai ir milijardai tonų ledo. Šį kartą tyrėjai nusprendė parodyti problemą daug paprasčiau – galima pasirinkti konkretų regioną ir pamatyti, kurie ledynai dar turėtų išlikti, o kurių iki amžiaus pabaigos gali nebelikti.

Net 1,5 laipsnio scenarijus nebėra toks „geras“, kaip gali atrodyti

Kalbant apie klimato kaitą, 1,5 °C atšilimo riba dažnai minima kaip vienas svarbiausių tikslų. Tačiau tai nereiškia, kad pasiekus tokią ribą viskas liktų taip, kaip yra dabar.

Pagal pateikiamus modeliavimo rezultatus net ir tokiu santykinai palankiu scenarijumi iki 2100 metų išnyktų beveik pusė šiandien egzistuojančių ledynų. Skaičiuojama, kad pasaulyje kasmet galėtų pradingti apie du tūkstančius jų.

Tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas didysis ledynas staiga ištirps per vieną vasarą. Dalis jų trauksis metų metus ar dešimtmečius, taps vis mažesni, skilinės ir galiausiai pasieks ribą, kai jų nebegalėsime laikyti tuo ledynu, kurį pažinojome anksčiau.

Būtent tai mokslininkai ir bando parodyti savo sukurtame žemėlapyje. Užuot pateikę tik vieną bendrą pasaulio skaičių, jie leidžia pamatyti atskirų ledynų likimą.

Žemėlapyje spalvos parodo skirtingą situaciją. Tamsiai raudona spalva žymi jau išnykusius ledynus, oranžinė – tuos, kurių gali nebelikti per artimiausius dešimtmečius, o mėlyna – ledynus, turinčius didesnę tikimybę išlikti iki 2100 metų.

Jei temperatūra kils daugiau, vaizdas pasidaro dar niūresnis

1,5 °C scenarijus, nors ir skamba neraminamai, yra tik viena modelio dalis. Tyrėjai taip pat vertino, kas nutiktų, jeigu pasaulinė temperatūra pakiltų gerokai daugiau.

Jeigu atšilimas pasiektų apie 2,7 °C, modeliavimas rodo, kad iki amžiaus pabaigos galėtų išlikti vos maždaug penktadalis dabartinių ledynų. Kitaip tariant, keturi iš penkių šiandien egzistuojančių ledynų ilgainiui galėtų pradingti.

Dar niūresnis yra 4 °C scenarijus. Tokiu atveju modeliuojama, kad iki 2100 metų išliktų tik maždaug dešimtadalis dabartinių ledynų.

Tokį skaičių net sunku įsivaizduoti. Kalnų regionai, kuriuos šiandien atpažįstame iš baltų viršūnių ir milžiniškų ledo masių, vos per kelias žmonių kartas galėtų atrodyti visiškai kitaip.

Ir tai nėra vien kraštovaizdžio ar gražių turistinių vietų klausimas. Ledynai yra svarbi gėlo vandens sistemos dalis, o jų tirpimas turi įtakos upėms, ekosistemoms bei pasaulio jūrų lygiui.

Mokslininkai nusprendė parodyti ne procentus, o konkrečius ledynus

Vienas iš projekto autorių Landeris van Trichtas atkreipė dėmesį į gana paprastą problemą – žmonėms sunku pajusti grėsmės mastą, kai kalbama tik apie bendrus skaičius.

Pasakykite, kad pasaulis praras tam tikrą procentą ledo, ir tai daugeliui skambės gana abstrakčiai. Tačiau kai žmogus gali žemėlapyje susirasti pažįstamą kalnų regioną ir pamatyti, kad konkretus ledynas po kelių dešimtmečių gali nebeegzistuoti, informacija suvokiama visai kitaip.

Todėl naujasis įrankis leidžia priartinti konkrečias teritorijas ir pasirinkti atšilimo scenarijų. Tuomet galima pamatyti, kaip keičiasi prognozuojamas ledynų likimas.

Pasirinkus konkretų ledyną pateikiama ir daugiau informacijos – jo plotas, aukštis bei prognozuojamas laikotarpis, kada jis pagal konkretų klimato scenarijų galėtų visiškai išnykti.

Tai ypač įdomu žmonėms, kurie yra keliavę Alpėse ar kituose kalnuose. Kai kurie peizažai, kuriuos šiandien fotografuoja turistai, po kelių dešimtmečių gali atrodyti visiškai kitaip.

Ledynas neišnyksta vien todėl, kad vieną vasarą buvo karšta

Svarbu suprasti, kad ledynų tirpimas nėra vienos karštos vasaros rezultatas. Ledynas nuolat gauna ir praranda masę. Žiemą ant jo kaupiasi sniegas, kuris laikui bėgant susispaudžia ir tampa ledu, o šiltuoju metų laiku dalis ledo ištirpsta.

Problema prasideda tada, kai daugelį metų iš eilės ištirpsta daugiau ledo, nei jo spėja susiformuoti iš naujo.

Tuomet ledynas ima trauktis. Iš pradžių pokyčiai gali atrodyti nedideli, tačiau bėgant dešimtmečiams jie tampa labai aiškūs. Vietose, kuriose prieš keliasdešimt metų buvo storas ledo sluoksnis, atsiranda uolienos, ežerai ir visiškai naujas kraštovaizdis.

Pakilus vidutinei temperatūrai, šis procesas spartėja. Ilgėja laikotarpis, kai ledas tirpsta, aukščiau kalnuose lietus vis dažniau pakeičia sniegą, o žiemą susiformuojančio naujo ledo nebeužtenka vasaros nuostoliams kompensuoti.

Būtent todėl net kelių dešimtųjų laipsnio skirtumas ilgalaikiuose modeliuose gali reikšti labai didelį skirtumą tam, kiek ledynų išliks.

Kodėl mums turėtų rūpėti ledynas, esantis už tūkstančių kilometrų?

Gyvenant Lietuvoje galima pagalvoti: mūsų šalyje ledynų nėra, todėl kodėl turėtume dėl jų jaudintis? Tačiau ledynų nykimas nėra vien Alpių gyventojų ar kalnų turistų problema.

Dideli kalnų ledynai daugelyje pasaulio vietų veikia kaip natūralūs vandens rezervuarai. Žiemą juose kaupiasi sniegas ir ledas, o šiltuoju metų laiku tirpsmo vanduo maitina upes. Šis vanduo naudojamas geriamajam vandeniui, žemės ūkiui, hidroelektrinėms ir pramonei.

Kai ledynas pradeda sparčiai tirpti, pirmuoju laikotarpiu vandens gali net padaugėti. Tačiau ilgainiui, ledo atsargoms mažėjant, prasideda priešinga problema – sausuoju metų laiku vandens lieka vis mažiau.

Ledynų tirpimas taip pat prisideda prie pasaulinio jūros lygio kilimo. Lietuvai tai jau artimesnė tema, nes turime Baltijos jūros pakrantę. Žinoma, vieno konkretaus kalnų ledyno išnykimas Klaipėdos neužlies, tačiau pasaulinis procesas susideda iš daugybės tokių pokyčių.

Iki 2100 metų dar toli, bet dalis pokyčių vyksta jau dabar

2100-ieji gali atrodyti kaip labai tolima data, tačiau žmogui, gimusiam šiandien, tai nebūtinai yra kažkokia abstrakti ateitis. Vaikai, gimstantys šiais metais, amžiaus pabaigoje būtų sulaukę septyniasdešimties su trupučiu metų.

Dar svarbiau tai, kad ledynų nykimas neprasidės 2099-ųjų gruodį. Procesas vyksta palaipsniui, todėl prognozuojami pokyčiai būtų matomi dešimtmetis po dešimtmečio.

Kai kurių mažesnių ledynų likimas gali būti nulemtas gerokai anksčiau. Jie turi mažiau ledo masės, todėl į ilgalaikį temperatūros padidėjimą reaguoja greičiau nei milžiniškos ledo sistemos.

Būtent todėl mokslininkai ir sukūrė galimybę žiūrėti ne vien į bendrą 2100 metų rezultatą, bet ir į konkrečių ledynų prognozuojamą išnykimo laiką.

Vienas pasirinkimas žemėlapyje pakeičia visą vaizdą

Bene stipriausia šio modeliavimo dalis yra galimybė palyginti kelis ateities scenarijus. Pakeitus pasaulinio atšilimo reikšmę nuo 1,5 °C iki 2,7 °C ar 4 °C, žemėlapio vaizdas smarkiai pasikeičia.

Būtent čia ir slypi pagrindinė mokslininkų siunčiama žinia. Ateitis nėra vienas iš anksto nustatytas scenarijus. Kiek ledynų išliks, priklausys ir nuo to, kiek pasaulyje toliau kils temperatūra.

Net geriausias nagrinėtas scenarijus nėra toks, kuriame neprarandame nieko – dalies ledynų išsaugoti gali nepavykti. Tačiau skirtumas tarp beveik pusės ir devynių iš dešimties išnykusių ledynų yra milžiniškas.

Todėl mokslininkai tikisi, kad galimybė savo akimis pamatyti skirtingus scenarijus žmonėms pasakys daugiau nei dar viena lentelė ar sausas procentas.

Nes vienas dalykas yra perskaityti sakinį, kad iki amžiaus pabaigos gali išnykti didelė dalis planetos ledynų. Visai kas kita – žemėlapyje surasti vietą, kurioje pats esi buvęs, ir pamatyti metus, kada balto ledo ten gali nebelikti.