R. Kauno žodžiai subyrėjo per 40 minučių: sakė, kad dronas be sprogmenų, vėliau pats patvirtino užtaisą

Lietuvoje antradienio naktį įvyko tai, ko iki šiol mūsų šalyje dar nebuvo – NATO naikintuvai virš Lietuvos teritorijos sunaikino iš Baltarusijos pusės įskridusį droną. Gyventojams buvo siunčiami perspėjimai apie oro pavojų, virš šalies kilo Italijos naikintuvai, o drono nuolaužų paieškai ir patikrinimui Kaišiadorių rajone buvo sutelktos policijos, kariuomenės bei išminuotojų pajėgos. Tačiau dienai einant į pabaigą dėmesį pradėjo traukti jau ne vien pats dronas. Vis daugiau klausimų kelia tai, kaip apie vieną svarbiausių šio incidento detalių visuomenei kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

15 val. 34 min. viešojoje erdvėje pasirodė ministro komentaras, kad preliminariais duomenimis numuštas dronas sprogmenų neturėjo. R. Kaunas žurnalistams sakė, jog „preliminariai lyg ir dronas buvo be sprogmenų“, nors kartu pabrėžė, kad informacija dar labai preliminari ir tikslinama. Tačiau praėjo mažiau nei valanda ir situacija apsivertė. Maždaug 16 val. 14–15 min. tas pats ministras jau paskelbė visiškai priešingą informaciją – sprogmuo vis dėlto buvo rastas. „Planas „Skydas“ baigtas. Galutiniais duomenimis, aptiktas sprogmuo. Išminuotojai jį neutralizavo“, – paskelbė ministras.

Tai reiškia labai paprastą dalyką: visuomenei pateikta versija, kad dronas greičiausiai buvo be sprogmenų, po maždaug 40 minučių pasirodė esanti neteisinga. Ir čia jau kyla nepatogus klausimas – kodėl krašto apsaugos ministras apskritai skubėjo skelbti tokią informaciją, jeigu tuo metu tyrimas dar nebuvo baigtas? Kai kalbama apie objektą, dėl kurio naktį kilo NATO naikintuvai, buvo siunčiami perspėjimai gyventojams ir dirbo išminuotojai, tokia detalė nėra smulkmena.

Jau ryte buvo kalbama apie galimą sprogstamąjį užtaisą

Visa istorija atrodo dar keisčiau pažvelgus į dienos chronologiją. Antradienio rytą, gerokai prieš ministro pareiškimą Šiauliuose, viešojoje erdvėje jau buvo kalbama apie tai, kad dronas galėjo turėti sprogstamąjį užtaisą. Tuo metu tai dar nebuvo galutinė ekspertų išvada, tačiau pats faktas, kad tokia versija buvo rimtai vertinama, buvo žinomas. Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis sakė, kad „Aro“ bei Karo policijos pareigūnai dar dirba ir patvirtintų duomenų dėl sprogmenų nėra. Tai svarbi detalė, nes ji rodo, kad ryte institucijos elgėsi atsargiai – nežinojo, todėl ir nesakė, kad sprogmenų tikrai nėra.

Būtent todėl ministro pasirinkta formuluotė „lyg ir be sprogmenų“ atrodo dar keisčiau. Jeigu informacija dar tikrinama, galima visuomenei pasakyti labai aiškiai: „Šiuo metu negalime patvirtinti, ar dronas turėjo sprogmenų.“ Tai būtų saugu, tikslu ir sąžininga. Tačiau vietoje to visuomenei buvo duota kryptis, kad sprogmenų greičiausiai nebuvo, nors vos po kelių dešimčių minučių paaiškėjo priešingai.

Įvykio vietoje tuo metu jau buvo įvestas planas „Skydas“, dirbo išminuotojai ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai. Teritorija buvo tikrinama būtent todėl, kad egzistavo pavojingų komponentų ir sprogmenų tikimybė. Todėl klausimas čia net ne vien apie tai, ar ministras kažką žinojo ar nežinojo. Klausimas apie tai, kodėl jis apskritai pasirinko spėlioti viešai tokioje jautrioje situacijoje.

Ar galima sakyti, kad ministras melavo?

Čia svarbu atskirti du dalykus. Teigti kaip nustatytą faktą, kad Robertas Kaunas sąmoningai melavo, šiuo metu nėra pakankamai pagrindo. Melas reikštų, kad žmogus žino tiesą ir sąmoningai sako priešingai. Viešai prieinami duomenys neleidžia įrodyti, kad ministras 15.34 val. jau žinojo apie rastą sprogmenį ir vis tiek sakė, kad jo nėra. Be to, pats R. Kaunas ne kartą pabrėžė, jog jo informacija yra preliminari.

Tačiau visuomenės požiūriu rezultatas nuo to nepasidaro daug geresnis. Krašto apsaugos ministras kalba apie objektą, kuris pažeidė Lietuvos oro erdvę, buvo numuštas NATO naikintuvų ir galėjo kelti realų pavojų žmonėms bei infrastruktūrai. Tokioje situacijoje vienas pagrindinių klausimų yra labai paprastas – ar dronas turėjo sprogmenį? Jeigu atsakymo tuo metu nėra, geriausia sakyti „nežinome“. Bet kai pasakai „lyg ir nebuvo“, o po 40 minučių tenka pranešti, kad sprogmuo rastas ir neutralizuotas, visuomenei tai atrodo kaip visiškai subyrėjusi komunikacija.

Tai nėra menka detalė, tokia kaip netiksliai nurodyta vietovė ar kelių šimtų metrų paklaida. Sprogmuo arba yra, arba jo nėra. Ir būtent dėl to tokioje situacijoje iš krašto apsaugos ministro galima tikėtis ne greičiausio atsakymo, o tiksliausio.

Kas iš tikrųjų įvyko naktį

Šiuo metu patvirtinta, kad dronas į Lietuvos oro erdvę pateko iš Baltarusijos pusės. Objektas buvo aptiktas maždaug apie vidurnaktį, o netrukus jį sunaikino iš Šiaulių pakilę Italijos karinių oro pajėgų NATO misijos naikintuvai. Drono nuolaužos nukrito Kaišiadorių rajone, ties Pratkūnų kaimu, netoli Kauno marių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės.

Svarbu pabrėžti, kad vien drono numušimo vieta netoli Kruonio elektrinės kol kas neįrodo, jog būtent elektrinė buvo jo taikinys. Karinių oro pajėgų vadas Antanas Matutis teigė neturintis duomenų, kad dronas būtų taikęsis į Kruonį. Taip pat dar nėra galutinai paskelbta, kam konkrečiai dronas priklausė, kur jis buvo paleistas ir ar į Lietuvos teritoriją pateko tyčia. Tai, kad objektas atskrido iš Baltarusijos teritorijos, savaime dar neįrodo jo operatoriaus ar galutinio taikinio.

Tačiau dėl vieno dalyko neaiškumo nebėra – sprogmuo buvo. Jį aptiko pareigūnai ir neutralizavo išminuotojai. Todėl dienos pabaigoje lieka ne tik klausimai apie patį droną, bet ir apie tai, kaip valdžia sugebėjo vos per keliasdešimt minučių visuomenei pateikti dvi priešingas versijas.

Robertas Kaunas

Lenkijos linija – atsargiau, nei atrodė iš pradžių

Viešojoje erdvėje taip pat atsirado teiginių, kad Lenkija esą apie sprogmenis žinojo anksčiau už Lietuvą. Patikrinus rugsėjo 15 dieną paskelbtą informaciją tokio teiginio patikimai patvirtinti nepavyksta. Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas patvirtino, kad naktį kalbėjosi su Robertu Kaunu ir kad šalys bendradarbiauja tiriant pastarųjų dienų dronų incidentus. Tačiau oficialaus Lenkijos pranešimo, kuriame dar prieš Lietuvos institucijas būtų patvirtinta, kad būtent Pratkūnų apylinkėse numuštas dronas turėjo sprogmenų, rasti nepavyko.

Todėl šios detalės nereikėtų tempti stipriau, nei leidžia faktai. Bet to net ir nereikia, nes pati Lietuvos komunikacijos chronologija ir be Lenkijos atrodo pakankamai problemiška. Ryte buvo kalbama apie galimą sprogmenį, po pietų ministras paskelbė, kad preliminariai jo lyg ir nebuvo, o po maždaug 40 minučių jau patvirtino, kad užtaisas rastas ir neutralizuotas.

Kas ministrui pateikė klaidingą informaciją?

Būtent šitas klausimas dabar atrodo svarbiausias. Jeigu 15.34 val. Robertui Kaunui atsakingos tarnybos iš tikrųjų pateikė informaciją, kad dronas greičiausiai buvo be sprogmenų, visuomenė turi teisę žinoti, kas ir kuo remdamasis tokią išvadą padarė, kai išminuotojų darbas dar nebuvo baigtas. Jeigu tokios aiškios informacijos ministrui niekas nepateikė, tada kyla kitas klausimas – kodėl jis pats pasirinko viešai spėlioti?

Abiem atvejais problema rimtesnė nei viena nevykusi frazė. Kai kalbama apie Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną, kurį teko numušti NATO naikintuvams, valdžios komunikacija negali veikti principu „lyg ir taip“, o po 40 minučių – „vis dėlto priešingai“. Tokiose situacijose žmonės turi pasitikėti institucijų perspėjimais ir jų teikiama informacija. Jei telefone pasirodo pranešimas apie oro pavojų, žmogus turi ne spėlioti, ar valdžia pati žino, kas vyksta, o reaguoti.

Todėl teigti, kad Robertas Kaunas įrodytai melavo, būtų per stipru, nes vieši faktai neįrodo tyčinės apgaulės. Tačiau pasakyti, kad krašto apsaugos ministras visuomenei pateikė informaciją, kuri vos po kelių dešimčių minučių pasirodė klaidinga, galima visiškai pagrįstai.

Ir po tokios nakties svarbiausias klausimas turėtų būti ne tik apie patį droną. Kas nutiko valstybės informacijos grandinėje, jeigu už šalies gynybą atsakingas ministras vieną akimirką sakė viena, o nepraėjus nė valandai jau turėjo paskelbti visiškai priešingą informaciją?