Jei jūsų banko kortelės PIN kodas atrodo „lengvai įsimenamas“, gali būti, kad jis lengvai atspėjamas ir sukčiams

Banko kortelės PIN kodas turi tik keturis skaitmenis, bet nuo jų kartais priklauso daugiau, nei norėtųsi pripažinti. Atrodo, kas čia tokio: įvedei kodą parduotuvėje, pasiėmei čekį ir išėjai. Tačiau pametus kortelę arba ją pavogus, tas trumpas skaičių derinys gali tapti paskutine kliūtimi tarp svetimo žmogaus ir jūsų pinigų.

Bėda ta, kad daugelis žmonių šią kliūtį patys padaro per silpną. Jie renkasi PIN kodus, kuriuos lengva prisiminti: 1234, 0000, 1111, gimimo metus, vaiko gimimo datą, skaičių seką klaviatūroje. Žmogui patogu, bet sukčiui – dar patogiau. Jeigu kodą galima nuspėti per kelis bandymus, tai jau ne apsauga, o tik jos imitacija.

Keturių skaitmenų PIN teoriškai turi 10 tūkst. galimų kombinacijų. Skamba saugiai. Tačiau ši matematika galioja tik tada, jei žmonės kodus rinktųsi atsitiktinai. Realybėje taip nėra. Nutekintų duomenų analizės ne kartą parodė, kad dalis vartotojų renkasi tas pačias populiarias kombinacijas, todėl bandančiam spėti nereikia pradėti nuo nulio. Jam užtenka pirmiausia išbandyti pačius akivaizdžiausius variantus.

Pavojingiausi PIN kodai – tie, kuriuos maloniausia prisiminti

Jeigu jūsų PIN kodas yra skaičių seka, pasikartojantys skaitmenys ar kažkas, ką galima parašyti beveik nežiūrint į klaviatūrą, verta sunerimti. 1234, 4321, 1111, 0000, 2222 ar 2580 yra būtent tokie pavyzdžiai. Jie lengvi, patogūs ir dėl to labai blogi.

2580 kai kam atrodo protingas pasirinkimas, nes tai nėra įprasta didėjanti seka. Tačiau telefono klaviatūroje tai tiesi vertikali linija. Tokius „raštus“ mėgsta žmonės, bet juos žino ir tie, kurie bando kodus atspėti. Tas pats galioja kombinacijoms, kurios primena kampus, eilutes ar paprastus judesius klaviatūroje.

Dar viena rizikinga grupė – gimimo datos. Jei PIN kodas yra jūsų gimimo metai, sutuoktinio gimimo metai, vaiko gimimo data ar vestuvių metai, jis gali būti daug lengviau nuspėjamas, nei atrodo. Ypač jei kortelė pavogta kartu su pinigine, kurioje yra dokumentai. Tokiu atveju sukčiui jau nebereikia fantazuoti – dalį informacijos jis turi tiesiai prieš akis.

Kodėl nereikia PIN kodo laikyti „tik dėl savęs“?

Viena dažniausių klaidų – užsirašyti PIN kodą ir laikyti jį piniginėje, telefone ar užrašų knygelėje. Žmonės dažnai save ramina: „Aš juk neužrašiau tiesiai, paslėpiau tarp kitų skaičių.“ Tačiau jei jums ta užuomina aiški, ji gali būti aiški ir kitam žmogui. Ypač jei tai data, adresas, telefono numerio dalis ar kitas asmeninis skaičius.

PIN kodas neturėtų būti saugomas šalia kortelės. Tai paprasta taisyklė, bet būtent ji dažnai lemia, ar po vagystės bus tik nemalonumas, ar realus finansinis nuostolis. Kortelė ir PIN kodas kartu yra labai prastas derinys.

Taip pat nereikėtų PIN kodo sakyti artimiesiems „dėl visa ko“. Kuo daugiau žmonių jį žino, tuo didesnė rizika. Ne todėl, kad artimieji būtinai pasielgs blogai, o todėl, kad informacija pradeda keliauti: kažkas pamatė, kažkas nugirdo, kažkas įvedė jūsų akivaizdoje.

Tokio PIN kodo nenaudokite niekada

Kaip susikurti PIN kodą, kurio nepamiršite?

Geriausias PIN kodas yra toks, kuris jums turi prasmę, bet iš šalies neatrodo kaip akivaizdi data ar seka. Pavyzdžiui, galima pasirinkti skaičius iš frazės, kurios niekas kitas nežino. Tarkime, prisimenate sakinį „pirmą automobilį nusipirkau 2016 metais, bet numeris baigėsi 74“. Iš to galima pasidaryti derinį, kuris nėra tiesiog gimimo metai ar seka.

Kitas būdas – rinktis atsitiktinę kombinaciją ir ją įsiminti per vaizdinį. Pavyzdžiui, ne „4837“, o „keturi laiptai, aštuoni langai, trys puodeliai, septintas aukštas“. Skamba keistai, bet smegenims kartais lengviau prisiminti istoriją nei plikus skaičius.

Svarbiausia vengti akivaizdžių dalykų: gimimo metų, 19XX ar 20XX formato, 1234, 0000, vienodų skaitmenų, telefono numerio pabaigos, automobilio numerio, namo ar buto numerio. Jei skaičių galima rasti jūsų dokumentuose, socialiniuose tinkluose ar piniginėje, jis neturėtų būti PIN kodu.

Ką daryti, jei supratote, kad jūsų kodas silpnas?

Jeigu dabar mintyse pagalvojote: „Mano PIN tikrai per paprastas“, geriausia jo nekeikti, o tiesiog pakeisti. Dauguma bankų leidžia PIN kodą pasikeisti bankomate, programėlėje arba banko skyriuje, priklausomai nuo kortelės ir banko taisyklių. Tai užtrunka kelias minutes, bet gali apsaugoti nuo daug didesnio galvos skausmo.

Pakeitus kodą, svarbu jo neužsirašyti ant lapelio ir nedėti į piniginę. Pirmas kelias dienas naujas PIN gali atrodyti nepatogus, bet tai normalu. Geriau kelis kartus sąmoningai jį prisiminti nei metų metus naudoti kodą, kurį atspėtų bet kas, pradėjęs nuo populiariausių kombinacijų.

Dar vienas patarimas – pridengti klaviatūrą įvedant PIN kodą. Tai atrodo senamadiška, bet veikia. Parduotuvėje, bankomate ar degalinėje niekada nežinote, kas stovi už nugaros ir kiek mato. Net jei kortelė liks pas jus, vien pamatytas PIN kodas gali tapti problema, jei kortelė vėliau bus pavogta.

PIN kodas nėra tik keturi skaičiai. Tai mažas užraktas, kurį patys pasirenkame. Ir jeigu tas užraktas yra 1234, jis labiau primena duris, paliktas praviras. Patogumas čia gali kainuoti brangiai, todėl jei kodas atrodo per daug paprastas, geriausia jį pakeisti nelaukiant dienos, kai to prireiks jau per vėlai.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!