Prie atlyginimo prisiduria net virš 800 eurų: bet dauguma žmonių pamato visai kitokią realybę
Papildomas uždarbis skamba viliojančiai. Dar keli šimtai eurų prie algos, daugiau laisvės, mažiau streso prieš sąskaitas, galimybė greičiau susitaupyti kelionei, remontui ar tiesiog ramiau nueiti į parduotuvę. Tačiau realybė dažnai ne tokia blizgi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vieniems papildoma veikla tampa rimtu antru pajamų šaltiniu, o kiti po kelių savaičių supranta, kad uždirbo mažai, pavargo daug, o vakarai dingo taip, lyg jų niekada ir nebuvo.
„Swedbank“ apklausos duomenimis, dalis papildomai dirbančių gyventojų per mėnesį prisiduria daugiau nei 800 eurų, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Tokias pajamas nurodė gaunantys tik 4 proc. papildomai uždarbiaujančių žmonių, o daug dažnesnis scenarijus yra kur kas kuklesnis – iki 50 ar 100 eurų per mėnesį.
Daug kas tikisi šimtų, bet gauna kelias dešimtis
Papildomas darbas dažnai pradedamas nuo labai žmogiško jausmo: „reikia kažką daryti, nes pinigų neužtenka“. Vieni ima pardavinėti nebenaudojamus daiktus, kiti savaitgaliais fotografuoja, konsultuoja, taiso, prižiūri vaikus, gamina rankdarbius ar imasi nedidelių paslaugų po pagrindinio darbo. Iš šalies atrodo paprasta – juk jei turi įgūdį, jį galima paversti pinigais.
Tačiau apklausos rodo, kad dauguma papildomai uždarbiaujančių žmonių tam skiria nedaug laiko. Didžiausia dalis papildomai dirbančiųjų per savaitę tam skiria iki 5 valandų, dar dalis – 5–10 valandų. Natūralu, kad per tokį laiką didelių sumų uždirbti sunku, nebent žmogus turi labai paklausų įgūdį arba teikia brangesnę paslaugą.
Todėl ir papildomo uždarbio dydžiai dažnai kuklūs. Vieniems tai būna kelios dešimtys eurų už parduotus daiktus, kitiems – 50–100 eurų per mėnesį. Tai gali padėti apmokėti telefono sąskaitą, papildyti kuro baką ar nupirkti maisto kelioms dienoms, bet tai dar nėra finansinis proveržis.
Kodėl vieni prisiduria 800 eurų, o kiti vos 50?
Didžiausias skirtumas dažniausiai slypi ne noro kiekyje, o veiklos pobūdyje. Parduoti seną knygą, vaiko išaugtus drabužius ar nenaudojamą buitinę techniką galima greitai, bet tokios pajamos dažniausiai vienkartinės. Vieną mėnesį gaunate 80 eurų, kitą – nieko, nes namuose tiesiog nebelieka ką parduoti.
Visai kitaip atrodo papildomas darbas, paremtas įgūdžiais. Fotografavimas, dizainas, vertimai, remontas, konsultacijos, programavimas, socialinių tinklų administravimas, grožio paslaugos ar korepetitorystė gali duoti gerokai didesnes sumas, nes žmogus parduoda ne daiktą, o savo kompetenciją. Tokia veikla gali kartotis kas savaitę, turėti nuolatinių klientų ir ilgainiui tapti net rimta individualia veikla.
Būtent todėl 800 eurų per mėnesį papildomai dažniausiai nėra atsitiktinumas. Tai paprastai reiškia, kad žmogus turi aiškų įgūdį, klientų ratą, skiria daugiau laiko ir moka savo paslaugą įkainoti. Kitaip tariant, tai jau nebe „truputį prisidūriau“, o beveik antras darbas.

Papildomas uždarbis keičiasi: mažiau rankdarbių, daugiau daiktų pardavimo
Įdomu tai, kad papildomo uždarbio įpročiai Lietuvoje keičiasi. Anksčiau daugiau žmonių prisidurdavo parduodami rankų darbo gaminius, užaugintas daržoves ar teikdami įvairias paslaugas namuose. Dabar vis labiau populiarėja paprastesnis būdas – parduoti tai, kas nebereikalinga.
Tai ypač pastebima tarp jaunesnių žmonių. 18–35 metų gyventojai aktyviau parduoda senus daiktus, knygas, drabužius ar techniką. Iš vienos pusės, tai geras dalykas: namuose mažiau nereikalingų daiktų, daiktas gauna antrą gyvenimą, o žmogus gauna kelis ar keliasdešimt eurų. Iš kitos pusės, tai nėra pastovus pajamų šaltinis.
Jei žmogus nori ne vienkartinių, o reguliarių papildomų pajamų, vien daiktų pardavimo neužteks. Tuomet verta savęs paklausti: ką moku taip, kad už tai kažkas norėtų mokėti? Galbūt gerai rašote tekstus, fotografuojate, montuojate vaizdo įrašus, mokate kalbą, galite prižiūrėti augintinius, taisyti smulkius daiktus, padėti su kompiuteriu ar mokyti vaikus matematikos.
Prieš imantis antro darbo verta pasiskaičiuoti ne tik pinigus
Papildomas uždarbis gali atrodyti kaip greitas sprendimas, bet jis turi kainą. Ir ta kaina ne visada matoma eurais. Jeigu žmogus po pagrindinio darbo dar kelias valandas dirba papildomai, o savaitgaliais ilsisi tik „jeigu liks laiko“, ilgainiui gali nukentėti sveikata, santykiai ir paprasčiausias gyvenimo džiaugsmas.
Todėl prieš imantis papildomos veiklos verta labai paprastai pasiskaičiuoti: kiek realiai uždirbsite per valandą? Ne per mėnesį, o per valandą. Įskaičiuokite laiką klientų paieškai, žinutėms, kelionei, pasiruošimui, medžiagoms, mokesčiams, nuovargiui. Kartais paaiškėja, kad gražiai atrodanti suma tampa visai ne tokia įspūdinga, kai ją padaliji iš sugaišto laiko.
Jeigu papildomos pajamos tampa reguliarios, verta pasitikrinti ir mokestinius reikalavimus – ar reikia individualios veiklos, verslo liudijimo, ar pajamas reikės deklaruoti. Tai nėra maloniausia dalis, bet ji padeda išvengti problemų vėliau.
Geriausia papildoma veikla – ta, kuri ne tik atima laiką
Papildomas uždarbis gali būti labai geras sprendimas, jei jis paremtas žmogaus turimais įgūdžiais, nesunaikina poilsio ir turi aiškią prasmę. Pavyzdžiui, jei žmogus nori po metų pakeisti darbą, papildoma veikla gali tapti bandymų aikštele. Jei turi hobį, kuris gali nešti pajamas, tai gali būti būdas uždirbti be jausmo, kad gyvenimas virto vien prievolėmis.
Tačiau jei papildomas darbas pasirenkamas tik iš desperacijos ir virsta nuolatiniu bėgimu, jis gali greitai išsekinti. Kartais geriau ne griebtis bet ko, o ramiai pagalvoti, kuris įgūdis galėtų atnešti daugiau vertės. Ne 20 eurų už atsitiktinį parduotą daiktą, o stabilias pajamas už tai, ką iš tikrųjų mokate.
800 eurų prie atlyginimo skamba įspūdingai, bet daugumai tai nėra pradžios taškas. Dažniau viskas prasideda nuo 50 eurų, pirmo kliento, pirmo parduoto daikto ar pirmo vakaro, kai vietoj serialo žmogus išbando naują veiklą. Ir tik tada paaiškėja svarbiausias dalykas: papildomas uždarbis gali padėti, bet jis turi tarnauti žmogui, o ne paversti jo gyvenimą nesibaigiančia pamaina.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


