Po ilgo blokavimo – susitarimas dėl 6,6 mlrd. eurų: paaiškėjo, kam ES paskirstys pinigus

Europos Sąjungos valstybės susitarė, kaip paskirstyti ilgai blokuotus 6,6 mlrd. eurų iš Europos taikos fondo. Didžiausia sumos dalis bus skirta kompensuoti šalims už Ukrainai jau perduotą karinę paramą, o likusios lėšos numatytos karių mokymui ir bendriems įrangos pirkimams. Apie susitarimą penktadienį, rugsėjo 25 dieną, paskelbė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.

Kai kurios valstybės jau pranešė, kad joms priklausančią kompensacijų dalį ketina panaudoti tolesnei paramai Ukrainai. Tai reiškia, kad susitarimas gali padėti ir padengti ankstesnes išlaidas, ir finansuoti naują pagalbą nuo Rusijos invazijos besiginančiai šaliai.

Kodėl milijardai taip ilgai buvo įstrigę?

ES valstybės kompensacijų iš Europos taikos fondo laukė ne vienus metus. Šis mechanizmas skirtas padėti padengti išlaidas šalims, kurios Ukrainai perdavė ginklų ir kitos karinės paramos. Tačiau mokėjimus blokavo Vengrija, prieštaravusi karinės pagalbos teikimui Ukrainai.

Padėtis pasikeitė pasikeitus Vengrijos valdžiai ir premjero pareigas perėmus Péteriui Magyarui. Budapeštui pakeitus poziciją, ES sostinėse prasidėjo diskusijos, kaip panaudoti anksčiau blokuotas lėšas. Reikėjo susitarti, kokia dalis atiteks valstybėms kaip kompensacijos, o kiek bus skirta kitoms su parama Ukrainai susijusioms reikmėms.

Rugsėjo 25 dieną paskelbtas susitarimas apibrėžia tris pagrindines finansavimo kryptis. Bendra jų suma sudaro 6,6 mlrd. eurų.

Didžiausia dalis – kompensacijoms už jau suteiktą paramą

Pasak K. Kallas, 4,7 mlrd. eurų bus skirta valstybių narių išlaidoms kompensuoti. Dar maždaug 900 mln. eurų numatyta ES vadovaujamai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo misijai, o 1 mlrd. eurų – naujiems bendriems įrangos pirkimams.

Svarbu suprasti, kad visa paskelbta suma nebus vienu mokėjimu pervesta Ukrainai. Didžioji jos dalis skirta šalims, kurios jau patyrė išlaidų teikdamos karinę pagalbą. Tolimesnis šių kompensacijų panaudojimas priklausys ir nuo pačių valstybių sprendimų.

Dalis kompensacijų gali tapti nauja pagalba Ukrainai

K. Kallas teigimu, kai kurios valstybės jau pareiškė ketinančios savo dalį nukreipti Ukrainai. Vis dėlto paskelbtame pranešime neįvardyta, kokia bendra suma iš kompensacijoms numatytų 4,7 mlrd. eurų būtų panaudota tokiu būdu.

Tai svarbus skirtumas vertinant susitarimo mastą. Viena jo dalis susijusi su anksčiau suteikta pagalba ir valstybių patirtomis išlaidomis, kita – su tolesniu Ukrainos karių mokymu bei įrangos įsigijimu. Todėl galutinis poveikis naujos paramos apimčiai paaiškės priėmus konkrečius sprendimus dėl lėšų panaudojimo.

Kallas: Europa paramos mažinti neketina

Pranešdama apie susitarimą, K. Kallas jį susiejo ir su Rusijos spaudimu Europos valstybėms. Jos teigimu, Maskvos veiksmai nepakeitė ES apsisprendimo remti Ukrainą.

„Maskvos hibridiniais išpuoliais siekiama įbauginti Europą, kad ji sumažintų paramą Ukrainai. Europa elgiasi visiškai priešingai“, – teigė ES diplomatijos vadovė.

Kol kas paskelbtas bendras lėšų paskirstymas pagal jų paskirtį. Atskirų valstybių, įskaitant Lietuvą, kompensacijų dydžiai šiame pranešime nenurodyti, todėl spręsti, kiek konkrečiai pinigų atiteks mūsų šaliai, dar negalima.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!