Bulvės tukina, o skaniausios – tik geltonos? Mitai, kuriais vis dar tikime virtuvėje

Vienuose namuose bulvės verdamos beveik kasdien, kituose jų vengiama, nes esą nuo jų auga svoris. Vieni prieš kepdami jas ilgai mirko, kiti įsitikinę, kad gerai bulvių košei užtenka daugiau sviesto. Nors ši daržovė atrodo pažįstama iki smulkmenų, būtent ruošiant bulves dažnai pasikliaujama taisyklėmis, kurių niekas nebandė patikrinti.

Dalis įsitikinimų atsirado iš asmeninės patirties: kartą nusipirkome puikiai išvirusių bulvių ir dabar ieškome tokios pačios spalvos. Kiti perduodami iš kartos į kartą. Tačiau gerą rezultatą dažniausiai lemia bulvių savybės, pasirinktas ruošimo būdas ir keli paprasti veiksmai prie puodo ar keptuvės.

Mitas: bulvės savaime tukina ir neturi nieko naudingo

Bulvės dažnai atsiduria vienoje lentynoje su gruzdintomis bulvytėmis, traškučiais ir gausiai padažu užpiltais patiekalais. Tačiau virtos bulvės ir aliejuje gruzdintos bulvytės nėra lygiaverčiai patiekalai. Pačiose bulvėse riebalų labai mažai, o galutinį patiekalo kaloringumą smarkiai keičia kepimui naudojamas aliejus, sviestas, grietinėlė ir padažai. Svarbi ir porcijos apimtis bei visa dienos mityba.

Todėl vien bulvių atsisakymas savaime negarantuoja mažesnio svorio. Daug praktiškiau pasižiūrėti, kaip jos ruošiamos ir su kuo valgomos. Virtos ar su nedideliu kiekiu aliejaus keptos bulvės gali būti įprasta subalansuoto valgio dalis kartu su daržovėmis ir baltymų turinčiais produktais.

Netiesa ir tai, kad bulvės tėra „tuščias krakmolas“. Jose yra kalio, vitamino C, vitamino B6 ir skaidulų. Šių medžiagų kiekis priklauso nuo veislės, laikymo bei gaminimo. Tiesa, vitamino C dalis laikant ir kaitinant prarandama, todėl bulvių nereikėtų laikyti vieninteliu jo šaltiniu. Vis dėlto teigti, kad jose nėra nieko naudingo, būtų klaida.

Mitas: geltonos bulvės visada skanesnės, o raudonos tinka kepti

Bulvių spalva parduotuvėje krinta į akis pirmiausia, tačiau ji nepasako visko apie rezultatą lėkštėje. Raudona luobelė savaime negarantuoja, kad bulvės puikiai apskrus, o geltonas minkštimas dar nereiškia, kad iš jų išeis puri košė. Daug svarbesnės konkrečios veislės savybės: krakmolingumas, minkštimo struktūra ir tai, kaip bulvė elgiasi kaitinama.

Salotoms patogiau rinktis bulves, kurios išvirusios išlaiko formą ir nesubyra pjaustomos. Košei dažniausiai geriau tinka miltingesnės, lengviau suyrančios bulvės. Jei ant pakuotės nurodyta kulinarinė paskirtis, ši informacija paprastai naudingesnė už luobelės spalvą.

Pasitaiko ir raidinis žymėjimas: A tipo bulvės paprastai būna tvirtesnės, B – universalesnės, C – miltingesnės. Nusipirkus nežinomos veislės bulvių verta pirmiausia išvirti kelias. Jei jos greitai pradeda skilinėti ir birti, kitą kartą jas bus lengviau pritaikyti košei nei mišrainei.

Mitas: kuo daugiau bulves mirkysite ir plausite, tuo bus geriau

Vanduo padeda pašalinti dalį ant supjaustytų bulvių paviršiaus esančio krakmolo. Tai gali praversti ruošiant bulvytes kepti: nuplautos ir gerai nusausintos jos mažiau limpa viena prie kitos. Tačiau vien mirkymas traškumo nesukuria. Jei šlapias bulves sudėsite į perpildytą skardą, jos labiau garuos, negu skrus.

Prieš kepant svarbu bulves kruopščiai nusausinti, supjaustyti panašaus dydžio gabalėliais ir paskleisti taip, kad tarp jų liktų vietos. Aliejus turėtų plonai padengti paviršių. Gausus jo kiekis nekompensuos nei per žemos temperatūros, nei pernelyg tankiai sudėtų bulvių.

Mirkymas taip pat nepaverčia bulvių produktu be angliavandenių. Didelė krakmolo dalis lieka pačiame minkštime. O gaminant kai kuriuos tarkuotų bulvių patiekalus krakmolas kaip tik reikalingas masei surišti. Todėl tarkių plovimas ar viso nusistovėjusio krakmolo išpylimas gali pakeisti patiekalo konsistenciją.

Mitas: bulvių košę geriausia suplakti trintuvu, o lupenoje slypi visa nauda

Elektrinis trintuvas puikiai susidoroja su sriuba, tačiau bulvių košę gali paversti lipnia mase. Intensyviai smulkinant bulves išlaisvinama daug krakmolo, todėl vietoj purios košės gaunama tąsi tekstūra. Daugiau pieno ar sviesto šios problemos nebūtinai išspręs.

Košei geriau naudoti paprastą grūstuvę arba bulvių presą. Išvirusias bulves gerai nukoškite, leiskite trumpai nugaruoti drėgmei ir trinkite dar karštas. Pieną patogiau pilti pašildytą, nedidelėmis porcijomis: taip lengviau suvaldyti tirštumą ir neatvėsinti patiekalo.

Luobelėje yra skaidulų ir kitų maistinių medžiagų, tačiau jos nėra vienintelė naudinga bulvės dalis. Maistinių medžiagų lieka ir nuluptame minkštime, todėl nulupta bulvė netampa bevertė. Jei bulvės tinkamos valgyti su lupena, jas galima kruopščiai nuplauti ir gaminti nenuluptas. Jei patiekalui reikia luptų, pakanka lupti plonai – storai nupjaunant kartu išmetama ir dalis valgomo minkštimo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!