Į dyzelino baką pilamas aliejus žada sutaupyti: šiuolaikinį variklį gali pasitikti brangus remontas

Degalinėje kartais dar galima išgirsti patarimą, skambantį beveik kaip iš senų garažo laikų: įpilk truputį aliejaus į dyzelino baką, ir variklis dirbs švelniau, kuro sistema bus geriau sutepta, o gal net pavyks sutaupyti. Toks receptas ypač dažnai prisimenamas atšalus orams arba tuomet, kai automobilis ima garsiau burzgti ir savininkas pradeda nerimauti dėl purkštukų.

Iš šalies tai atrodo nekaltai. Butelis alyvos kainuoja gerokai mažiau nei kuro sistemos remontas, todėl kyla pagunda imtis paprasto sprendimo čia ir dabar. Tačiau būtent toks „paprastas“ pylimas į baką šiuolaikiniam dyzeliniam automobiliui gali baigtis ne apsauga, o papildoma sąskaita servise.

Svarbu suprasti vieną dalyką: senesnių automobilių patirtis ne visuomet tinka naujiems varikliams. Dyzeliniai varikliai per kelis dešimtmečius stipriai pasikeitė – jų kuro sistemos tapo tikslesnės, jautresnės kuro savybėms ir mažiau atlaidžios garažiniams eksperimentams.

Senos gudrybės gimė visai kitokiems automobiliams

Į baką pilama variklinė alyva, dvitakčių variklių alyva ar kiti riebesni skysčiai dažniausiai pateisinami vienu argumentu – esą jie pagerina kuro siurblio ir purkštukų tepimą. Tokia mintis atsirado laikais, kai dyzeliniai varikliai buvo konstrukciškai paprastesni, jų įpurškimo sistemos veikė mažesniu slėgiu, o pats kuras galėjo skirtis nuo šiandien parduodamo dyzelino.

Šiuolaikiniame automobilyje degalai nėra vien tai, kas sudega cilindre. Jie turi praeiti per filtrus, aukšto slėgio kuro siurblį, labai tikslius purkštukus ir išmetamųjų dujų valymo sistemą. Gamintojas visą šią grandinę projektuoja naudoti su standartus atitinkančiu dyzelinu, o ne su mišiniu, kurio sudėtį vairuotojas nusprendė pakeisti pats.

Variklinė alyva apskritai nėra skirta degti taip, kaip dyzelinas. Ji turi kitokius priedus, kitokį degimo pobūdį ir palieka kitokias nuosėdas. Net jei automobilis po tokio bandymo iš karto neužgęsta ir atrodo važiuojantis kaip važiavęs, tai dar nereiškia, kad mišinys jam padėjo.

Didžiausia bėda ta, kad galimos pasekmės dažnai nėra momentinės. Automobilis gali kurį laiką važiuoti įprastai, o vėliau atsiranda sunkesnis užvedimas, netolygesnis darbas, padidėję dūmingumas ar įspėjimai prietaisų skydelyje. Tuomet sunku ir pačiam savininkui susieti problemą su tuo vieninteliu buteliuku, kuris prieš kelias savaites buvo supiltas į baką.

Į dyzelino baką pilamas aliejus žada sutaupyti: šiuolaikinį variklį gali pasitikti brangus remontasNuotrauka: Pexels / Engin Akyurt

Brangiausiai kainuoja ne alyva, o tai, ką ji palieka sistemoje

Dyzelino įpurškimo įranga dirba itin tiksliai. Jei į sistemą patenka netinkamos sudėties kuras, gali pakisti degalų purškimas ir degimas, o tai reiškia didesnę apkrovą komponentams, kurie ir taip nėra pigūs. Kuro filtras, siurblys ar purkštukai nėra detalės, kurias dauguma vairuotojų norėtų keisti vien tam, kad išbandė internete rastą patarimą.

Dar jautresnė vieta – išmetamųjų dujų valymo sistema. Daugelyje dyzelinių automobilių ji skirta sulaikyti suodžius ir mažinti kenksmingų medžiagų kiekį, todėl papildomos degimo liekanos jai tikrai nėra gera žinia. Nuosėdos gali apsunkinti filtro darbą, o gedimų paieška tokioje sistemoje dažnai virsta ilgesniu ir brangesniu apsilankymu servise.

Vairuotoją čia lengva suprasti. Jei automobilis senesnis, o purkštukų ar kuro sistemos remontas kelia baimę, norisi imtis prevencijos už keliolika eurų, o ne laukti kelių šimtų ar dar didesnės sąskaitos. Tačiau prevencija nėra atsitiktinai į baką supiltas skystis – ypač kai jo poveikio konkrečiam varikliui niekas negarantuoja.

Kita pusė taip pat paprasta: servisams tokios istorijos nėra retenybė, tačiau ne kiekvienas gedimas kyla vien dėl alyvos. Kuro sistema dėvisi, automobiliai sensta, o problemų gali pridaryti ir vanduo kure, užsiteršęs filtras ar nekokybiški degalai. Vis dėlto savavališkai pakeitus kuro sudėtį savininkas tik padidina nežinomųjų skaičių ir apsunkina tiek diagnostiką, tiek galimybę išvengti remonto.

Jei norisi apsaugoti dyzelį, pradėti verta nuo paprastesnių dalykų

Vairuotojui, kuris nori pasirūpinti automobiliu, saugiausias pasirinkimas yra pilti automobiliui tinkamą, kokybišką dyzeliną ir laikytis gamintojo numatyto aptarnavimo. Kuro filtrą verta keisti laiku, nes būtent jis sulaiko teršalus ir padeda saugoti jautrią įpurškimo sistemą. Atidėliojant šį darbą, vėliau gali tekti spręsti kur kas rimtesnes problemas.

Jeigu variklis pradėjo sunkiau vestis, prarado trauką, netolygiai dirba ar padaugėjo dūmų, geriau ne ieškoti mišinio recepto. Tokie požymiai nėra signalas pilti alyvos – jie rodo, kad automobiliui gali reikėti normalios diagnostikos. Kartais priežastis būna palyginti paprasta, tačiau ją ignoruojant ir maskuojant savadarbiais priedais problema gali tik išaugti.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, neseniai įsigiję naudotą dyzelinį automobilį. Ankstesnio savininko įpročių jie dažniausiai nežino, todėl pirmomis eksploatacijos savaitėmis norisi padaryti viską, kad mašina tarnautų ilgiau. Tačiau būtent tada verta ne eksperimentuoti, o pradėti nuo tvarkingos priežiūros: patikrinti filtrus, aptarnavimo istoriją ir įvertinti, ar nėra jau prasidėjusių kuro sistemos bėdų.

Dyzelis gali būti taupus ir ilgaamžis, bet jis nemėgsta spėjimų. Aliejus bake gali atrodyti kaip sena, nebrangi gudrybė, tačiau šiuolaikiniame automobilyje tikras taupymas prasideda ne nuo priedo buteliuko, o nuo sprendimo nepaversti savo kuro sistemos bandymų laboratorija.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!