Ar galima kepti kepsnius daugiabučio terasoje: ką sako įstatymai ir kokios baudos gresia

Atšilus orams daugiabučių kiemuose ir terasose greitai atsiranda tas pats klausimas: ar galima išsitraukti kepsninę ir išsikepti kepsnių „savo“ terasoje? Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – jei terasa priklauso butui, vadinasi, ką noriu, tą darau. Tačiau pagal Lietuvos priešgaisrinės saugos reikalavimus viskas nėra taip laisva. Daugiabutis nėra individualus namas su atskiru kiemu, o ugnis terasoje gali kelti pavojų ne tik vienam butui, bet ir kaimynams, fasadui, balkonams, stogui ar evakuacijos keliams.

Trumpas atsakymas toks: kietuoju kuru kūrenamos kepsninės, šašlykinės ir rūkyklos daugiabučio balkonuose, lodžijose, terasose, patalpose ir ant pastato stogo yra draudžiamos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nurodo, kad tokiose vietose negalima naudoti kepsninių, šašlykinių ir rūkyklų, kurioms naudojamas kietasis kuras. Tai reiškia anglis, briketus, malkas ir kitą kurą, nuo kurio atsiranda žarijos, kibirkštys bei atvira kaitra.

Kodėl terasa nėra tas pats, kas kiemas?

Daugiabučio terasa dažnai atrodo kaip privati erdvė: stalas, kėdės, vazonai, gal net stogelis. Tačiau gaisrinės saugos požiūriu ji lieka pastato dalis. Jei nuo žarijos užsidegtų grindų danga, baldai, užuolaidos, apšiltintas fasadas ar šalia laikomi daiktai, ugnis gali labai greitai persimesti į butą ar į aukščiau esančius balkonus. Būtent todėl priešgaisrinės saugos taisyklės tokioms vietoms taikomos griežčiau nei atviram kiemui.

Ugniagesiai primena ir bendrą taisyklę lauke: kietojo kuro kepsninės ar kitokios krosnelės negali būti statomos arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų, o po jomis turi būti nedegus pagrindas. Balkone ar mažoje daugiabučio terasoje tokio atstumo dažniausiai tiesiog neįmanoma užtikrinti.

Čia dažnai atsiranda klaidingas argumentas: „Bet juk aš tik kelioms minutėms, tik porą kepsnių.“ Teisės aktams nesvarbu, ar kepama viena dešrelė, ar visas šašlykų iešmas. Svarbu, kad naudojama kepsninė su kietuoju kuru, žarijomis, atvira kaitra ir kibirkščių rizika.

O elektrinė kepsninė – ar ji leidžiama?

Elektrinė kepsninė yra kita situacija. Ji nenaudoja anglių ar malkų, todėl nepatenka į tą pačią kietojo kuro draudimo logiką. Vis dėlto tai nereiškia, kad ją galima naudoti bet kaip. Oficialiose rekomendacijose pažymima, kad elektrinių ar kvarco lempų šašlykinių naudojimas nėra draudžiamas, tačiau net ir kepant jose gali užsidegti riebalai, pliūptelėti liepsna, o balkonuose ar terasose dažnai trūksta vietos saugiai atsitraukti.

Todėl elektrinė kepsninė teoriškai gali būti mažiau problemiška, bet vis tiek reikia žiūrėti į gamintojo instrukciją, namo vidaus tvarkos taisykles, elektros tinklo apkrovą, dūmus ir kaimynų teises. Jei nuo kepimo į kaimynų langus eina dūmai, sklinda riebalų kvapas, laša riebalai ar kyla gaisro grėsmė, ginčas gali prasidėti net ir be anglių.

Ką daryti su dujine kepsnine?

Dujinės kepsninės klausimas dar jautresnis. Ugniagesiai yra nurodę, kad dujinius kepimo įrenginius galima naudoti arčiau pastato nei kietojo kuro kepsnines, tačiau daugiabutyje atsiranda kita problema – dujų balionai. PAGD daugiabučių gaisrinės saugos rekomendacijose nurodoma, kad dujų balionus draudžiama naudoti aukštesniuose kaip dviejų aukštų namuose.

Tai reiškia, kad žmogus, nusipirkęs gražią dujinę kepsninę terasai penktame aukšte, gali labai nemaloniai nustebti. Vien tai, kad įrenginys parduodamas parduotuvėje, dar nereiškia, kad jį galima naudoti bet kuriame daugiabutyje. Reikia vertinti ne tik pačią kepsninę, bet ir dujų baliono laikymą, naudojimą, pastato aukštį, gamintojo instrukciją ir namo taisykles.

Kokios baudos gali grėsti?

Už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnį fiziniams asmenims gresia bauda nuo 10 iki 70 eurų. Jeigu pažeidimas toks, dėl kurio gali kilti gaisras ar sprogimas, bauda fiziniams asmenims siekia nuo 20 iki 70 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims sumos didesnės – atitinkamai nuo 30 iki 600 eurų arba nuo 60 iki 580 eurų, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.

Svarbu suprasti, kad administracinė bauda gali būti tik pradžia. Jei dėl kepsninės užsidegtų terasa, fasadas, kaimyno turtas ar bendro naudojimo objektai, gali atsirasti ir žalos atlyginimo klausimas. Civilinis kodeksas numato, kad buto savininkas ar naudotojas turi naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal paskirtį ir nepažeisti kitų patalpų savininkų teisių bei teisėtų interesų.

Administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad dėl 525 straipsnyje numatytų pažeidimų protokolus gali surašyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Kitaip tariant, realiai į situaciją gali įsitraukti ugniagesių priežiūros pareigūnai, ypač jei apie kepsninę praneša kaimynai arba kyla realus pavojus.

Ką daryti, jei labai norisi kepti?

Saugiausias variantas – kietojo kuro kepsninę naudoti tik tam tinkamoje vietoje: lauke, saugiu atstumu nuo pastatų, ant nedegaus pagrindo, ne po stogu ir ne daugiabučio balkone ar terasoje. Jei kalbama apie bendrą namo kiemą, vis tiek reikia žiūrėti, ar vieta tam pritaikyta, ar nepažeidžiamos savivaldybės, bendrijos ar administratoriaus taisyklės.

Daugiabučio terasoje geriausia vengti visko, kas turi žarijų, anglių, atviros liepsnos ar dujų balioną. Net jeigu atrodo, kad „visi taip daro“, vienas kaimyno skambutis gali baigtis patikrinimu, bauda ir labai nemaloniu pokalbiu su namo administratoriumi. O jeigu kiltų gaisras, keli iškepti kepsniai gali tapti brangiausia vasaros vakariene gyvenime.

Todėl taisyklė paprasta: anglinė ar malkinė kepsninė daugiabučio terasoje – ne. Elektrinė – tik labai atsargiai, pagal instrukciją ir taip, kad nekiltų pavojus bei netrukdytų kaimynams. Dujinė – tik įvertinus dujų balionų apribojimus ir konkretaus namo situaciją. Terasa gali atrodyti kaip asmeninė erdvė, bet gaisro atveju ji labai greitai tampa viso namo problema.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!