Atsisveikinkite su pigiais skrydžiais – kodėl kyla bilietų kainos

Atidarote bilietų paiešką, pasirenkate rudens atostogų ar Kalėdų datas ir sustojate ties galutine suma. Kelionė, kuriai tikėjotės skirti keliasdešimt eurų, kainuoja gerokai daugiau, o pridėjus bagažą tenka iš naujo skaičiuoti biudžetą. Aviacijos sektoriuje susidėjo kelios nepalankios aplinkybės: brangūs degalai, didelė skrydžių paklausa ir dalies bendrovių mažinamas skrydžių skaičius.

Vis dėlto teigti, kad pigūs bilietai visiškai išnyko, būtų per anksti. Atskirų pasiūlymų dar galima rasti, tačiau keliautojams, kuriems būtina išskristi konkrečią dieną ir grįžti prieš darbą ar mokyklą, pasirinkimo laisvės lieka mažiau. Būtent tokiose situacijose bendras kainų kilimas jaučiamas skaudžiausiai.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį tarptautinių skrydžių bilietai šios šalies vartotojams buvo vidutiniškai 8,5 proc. brangesni nei prieš metus. Tai Vokietijos statistika, o ne visiems skrydžiams iš Lietuvos taikomas pabrangimas, tačiau ji parodo, su kokiu kainų spaudimu susiduria Europos keliautojai.

Brangstantys degalai pasiekia ir keleivio piniginę

Aviacinis kuras yra viena svarbiausių skrydžio sąnaudų dalių. Jam brangstant, oro bendrovės turi rinktis, kiek papildomų išlaidų prisiimti pačios, kiek perkelti keleiviams ir kurių skrydžių apskritai atsisakyti. Padėtį sunkina oro erdvės ribojimai: kai tenka skristi ilgesniu maršrutu, sunaudojama daugiau degalų ir ilgiau užimamas lėktuvas.

Tarptautinė oro transporto asociacija IATA birželį paskelbtoje 2026 metų prognozėje numatė, kad pasaulio oro bendrovių išlaidos degalams išaugs nuo 252 iki maždaug 350 mlrd. JAV dolerių. Asociacija šį spaudimą siejo su konfliktu Artimuosiuose Rytuose ir smarkiai pabrangusiu aviacinio kuro tiekimu. Dalis papildomų sąnaudų jau perkeliama į bilietų kainas, tačiau bendrovėms to nepakanka ankstesniam pelningumui išlaikyti.

Kainos skirtingose bendrovėse keičiasi nevienodu greičiu. Kai kurios iš anksto apsidraudžia nuo dalies degalų kainų svyravimų, todėl staigaus pabrangimo poveikį pajunta ne iš karto. Kitos yra labiau priklausomos nuo tuo metu galiojančių rinkos kainų. Dėl to vienos bendrovės dar gali pasiūlyti patrauklią akciją, kai kita tuo pačiu maršrutu jau kelia tarifus.

Lėktuvai pilni, bet tai dar nereiškia didelio pelno

Keliautojui gali kilti visai pagrįstas klausimas: jeigu bilietai brangsta, o laisvų vietų lėktuvuose mažai, kodėl oro bendrovės skundžiasi? Atsakymas slypi skirtume tarp pajamų ir išlaidų. Išaugusios bilietų pardavimo pajamos nebūtinai padengia dar sparčiau didėjančias skrydžių vykdymo sąnaudas.

IATA prognozavo, kad 2026 metais oro bendrovės perveš apie 5,1 mlrd. keleivių, o vidutinis vietų užpildymas pasieks 84 proc. Vis dėlto sektoriaus grynojo pelno marža turėtų siekti tik apie 2 proc. Paprastai tariant, iš kiekvieno šimto eurų pajamų vidutiniškai liktų maždaug du eurai grynojo pelno. Tai viso sektoriaus prognozė, todėl atskirų bendrovių rezultatai gali gerokai skirtis.

Didelė paklausa taip pat reiškia, kad bendrovėms ne visada reikia vilioti keleivius didelėmis nuolaidomis. Jeigu vietos artėjant šventėms ir taip parduodamos, paskata mažinti kainą menka. Todėl laukti paskutinės minutės pasiūlymo kelionei per Kalėdas gali būti rizikinga: pigesnių bilietų gali neatsirasti, o patogūs skrydžiai gali būti išpirkti.

Finansiniai sunkumai jau keičia skrydžių pasiūlą

Silpnesnę finansinę padėtį turinčioms bendrovėms sąnaudų šuolis ypač pavojingas. Mažinant nuostolius gali būti atsisakoma dalies maršrutų, retinami skrydžiai ar iš naudojimo išimami brangiai eksploatuojami lėktuvai. Keleiviams tai gali reikšti mažesnį pasirinkimą, nepatogesnius persėdimus ir silpnesnę konkurenciją konkrečiomis kryptimis.

JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ veiklą nutraukė 2026 metų gegužės 2 dieną. Tačiau jos žlugimo negalima paaiškinti vien degalų kainomis: bendrovę ilgai slėgė nuostoliai, finansiniai sunkumai ir ankstesni restruktūrizavimo procesai. Degalų pabrangimas tapo papildomu smūgiu jau pažeidžiamam verslui.

Europoje „Lufthansa Group“ nuo balandžio 18 dienos iš skrydžių programos pašalino 27 „Lufthansa CityLine“ lėktuvus. Grupė nurodė išaugusias degalų sąnaudas, darbo ginčų sukeltas papildomas išlaidas ir nuostolingą šios bendrovės veiklą. Kartu paaiškino, kad „CityLine“ skrydžių atsisakymas buvo svarstomas anksčiau, o susiklosčiusi padėtis sprendimą paspartino.

Baltijos šalių keliautojams aktuali ir „airBaltic“ situacija. Rugsėjo 14 dieną bendrovė kreipėsi dėl apsaugos pagal JAV bankroto teisės 11 skyrių, siekdama pertvarkyti skolas. Toks restruktūrizavimas savaime nereiškia skrydžių nutraukimo: bendrovė nurodė ketinanti tęsti veiklą proceso metu. Todėl šios situacijos nereikėtų tapatinti su „Spirit Airlines“ veiklos pabaiga.

Kaip nepermokėti planuojant kelionę iš Lietuvos?

Ieškant bilietų verta pradėti nuo lankstumo. Palyginkite ne tik norimą savaitgalį, bet ir kelias dienas prieš jį bei po jo. Jei galite rinktis tarp Vilniaus, Kauno, Palangos ar Rygos, apskaičiuokite visą kelionės iki oro uosto kainą. Pigesnis bilietas iš toliau esančio miesto gali nebeatsipirkti pridėjus degalus, stovėjimą ar nakvynę prieš ankstyvą skrydį.

Lyginkite ir vienodas paslaugas. Vienos bendrovės pradinėje kainoje gali būti tik nedidelis krepšys po sėdyne, kitos – daugiau bagažo. Prieš mokėdami patikrinkite abiejų krypčių kainą, reikalingą bagažą ir kitus pasirenkamus priedus. Vertinkite būtent sumą, kurią sumokėsite už savo kelionę.

Jeigu datos nekintamos, nusistatykite priimtiną biudžetą ir stebėkite kainas. Nėra vienos savaitės dienos ar valandos, kuri garantuotų pigiausią bilietą. Radus tinkamą skrydį už priimtiną sumą, verta spręsti pagal savo poreikius, užuot laukus neaiškios akcijos. Pigūs pasiūlymai dar pasitaiko, tačiau kelionės biudžetą saugiau planuoti pagal realiai randamas kainas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!