El Ninjo gali smogti ne per šalčius, o per kainas: tylus reiškinys Ramiajame vandenyne jau keičia 2026–2027 m. žiemos rizikas
Kai žmonės išgirsta „El Ninjo“, dažniausiai įsivaizduoja kažką labai tolimą: Ramųjį vandenyną, Pietų Amerikos pakrantes, Australijos sausras, tropines liūtis ir pasaulio žemėlapius, kuriuose Lietuva atrodo kaip mažas taškas kažkur Europos pakraštyje. Todėl natūrali reakcija būna paprasta: „Na ir kas mums iš to?“ Bet būtent čia slypi didžiausia klaida. El Ninjo Lietuvai nebūtinai ateina kaip viena aiški audra ar viena konkreti šalčio banga. Jis dažniau veikia kaip nematomas fonas, kuris pastumia pasaulio orus, maisto rinkas, energijos kainas, draudimo rizikas ir net žiemos scenarijus Europoje.
Šį kartą situacija ypač įdomi, nes kalbame ne apie eilinį silpną Ramiojo vandenyno sušilimą. NOAA rugsėjo 10 d. paskelbtoje ENSO diagnostinėje apžvalgoje nurodė, kad El Ninjo stiprėja, o tikimybė, jog 2026–2027 m. Šiaurės pusrutulio rudenį ir žiemą jis bus labai stiprus, viršija 90 proc. Ten pat rašoma, kad rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršiaus temperatūros anomalijos jau viršijo +3 °C, o Niño 3.4 indeksas rugpjūtį siekė +1,8 °C.
Dar įdomiau tai, kad WMO rugsėjo–lapkričio sezoninėje klimato apžvalgoje prognozavo tolesnį stiprėjimą: daugiomodelio ansamblio vertinimu, Niño 3.4 anomalija SON sezonui gali siekti apie +3,6 °C, o pikas numatomas lapkritį–gruodį. IRI rugsėjo 21 d. apžvalgoje rašoma dar tiesiau: visi 22 modeliai rodo tolesnį stiprėjimą, El Ninjo tikimybė iki 2027 m. vasario išlieka 100 proc., o iki 2027 m. vidurio sumažėja iki 61 proc.
Didžiausia intriga: Lietuva gali pajusti ne „tropinį orą“, o antrinį smūgį
El Ninjo nėra tiesioginis Lietuvos orų valdiklis. Mūsų žiemas labiau formuoja Atlantas, Arktis, Šiaurės Atlanto osciliacija, Baltijos jūros būklė, sniego danga, oro masių keliai ir ciklonų trajektorijos. Todėl būtų klaida rašyti, kad „El Ninjo garantuotai atneš Lietuvai šiltą žiemą“ arba „būtinai užšaldys sausį“. Europos signalas yra sudėtingas, o mokslinėje literatūroje net pabrėžiama, kad dėl ENSO poveikio Šiaurės Atlanto ir Vakarų Europos regionui ilgą laiką nebuvo visiško sutarimo.
Tačiau yra viena mažiau aptariama detalė: labai stiprus El Ninjo Lietuvai gali būti svarbus ne tiek kaip vienas orų įvykis, kiek kaip rizikų daugiklis. Jei tropikuose padaugėja sausrų, liūčių, derliaus praradimų ar šilumos rekordų, poveikis gali persikelti per maisto kainas, žaliavas, logistiką, draudimą ir elektros rinkas. 2023 m. „Science“ tyrimas apskaičiavo, kad 1982–1983 m. ir 1997–1998 m. El Ninjo įvykiai buvo susiję su atitinkamai 4,1 ir 5,7 trln. JAV dolerių globalių pajamų nuostoliais, o poveikis ekonomikos augimui gali tęstis ilgiau nei pats klimato reiškinys.
Tai ir yra kampas, apie kurį kalbama per mažai: El Ninjo Lietuvoje gali pasirodyti ne kaip snaigė ar karščio banga, o kaip brangesnė kava, kakava, ryžiai, draudimas, kelionės, importuoti vaisiai ar spaudimas energijos rinkoms.
Ką rodo skaičiai?
| Rodiklis | Dabartinis / prognozuojamas signalas | Ką tai reiškia paprastai |
|---|---|---|
| NOAA ENSO statusas | El Niño Advisory | Reiškinys jau aktyvus, ne tik teorinė galimybė. |
| Labai stipraus El Ninjo tikimybė | daugiau nei 90 proc. rudenį–žiemą | Tikėtinas ne silpnas, o ryškus 2026–2027 m. įvykis. |
| Rytinio Ramiojo vandenyno anomalijos | daugiau nei +3 °C | Vanduo regione gerokai šiltesnis nei įprasta. |
| WMO Niño 3.4 prognozė SON sezonui | apie +3,6 °C | Modeliai rodo labai stiprų šilumos signalą. |
| IRI modelių sutarimas | 22 iš 22 rodo stiprėjimą | Prognozės šiuo metu ne išsiskiria, o juda viena kryptimi. |
Šie skaičiai nereiškia, kad Lietuvoje bus viena konkreti žiema. Jie reiškia, kad pasaulio klimato sistema įeina į labai įtemptą fazę, o kuo stipresnis El Ninjo, tuo didesnė tikimybė, kad jo aidai pasieks net regionus, kurie nėra tiesioginiame tropikų smūgio kelyje.
Europai pavojingiausia ne pati šiluma, o „persijungimas“ vidury žiemos
Yra viena mokslinė detalė, kuri verta atskiro dėmesio. Kai kurie tyrimai rodo, kad labai stiprūs El Ninjo įvykiai gali būti susiję su staigesniais žiemos atmosferos persijungimais Šiaurės pusrutulyje. 2017 m. „Scientific Reports“ tyrime analizuoti 1982–1983, 1997–1998 ir 2015–2016 m. „super El Ninjo“ atvejai; autoriai nustatė, kad tokios žiemos buvo lydimos greito NAO/AO fazės pasikeitimo iš teigiamos į neigiamą ankstyvą sausį, o po to Šiaurės Europoje galėjo sekti ryškesnis atšalimas sausio viduryje ar pabaigoje.
Tai nereiškia, kad 2027 m. sausį Lietuvoje būtinai smogs arktinis šaltis. Bet tai reiškia, kad labai stipraus El Ninjo metu verta stebėti ne tik vidutinę žiemos prognozę, o ir galimą scenarijų: pradžioje švelnesnis, drėgnesnis, Atlanto veikiamas periodas, o vėliau – staigesnis cirkuliacijos persijungimas. Tokie posūkiai žmonėms dažnai atrodo kaip „sinoptikai vėl suklydo“, nors iš tikrųjų žiema gali turėti kelis skirtingus veidus.

Lietuvos rizikų lentelė: kas gali keistis labiausiai?
| Sritis | Galimas poveikis Lietuvai | Kodėl tai svarbu |
|---|---|---|
| Maisto kainos | Spaudimas importuojamiems produktams: kavai, kakavai, ryžiams, vaisiams, kai kurioms aliejinėms kultūroms | El Ninjo dažnai keičia kritulių ir sausros zonas tropikuose, o tai veikia derlius ir pasaulines kainas. |
| Energija | Netiesioginis poveikis per Europą: šildymo poreikio svyravimai, hidroenergijos ir vėjo gamybos pokyčiai | Lietuva nėra izoliuota nuo Europos energijos rinkų. |
| Žiema | Didesnis neapibrėžtumas: galimi švelnūs periodai, bet ir staigesni šalčio įsiveržimai | Europos ENSO signalas veikia per Atlanto cirkuliaciją ir nėra vienareikšmis. |
| Sveikata | Daugiau dėmesio šilumos bangoms pasaulyje ir infekcijų rizikoms kelionėse | Klimato anomalijos keičia ligų, karščio ir vandens trūkumo rizikas regionuose, į kuriuos keliauja europiečiai. |
| Verslas | Brangstantys draudimai, tiekimo grandinių trikdžiai, žaliavų kainų svyravimai | El Ninjo ekonominis poveikis gali tęstis ilgiau nei pats reiškinys. |
Nauja tyrimų kryptis: El Ninjo nebėra toks „natūralus“, kaip norėtųsi manyti
El Ninjo pats savaime yra natūralus reiškinys, bet dabartinis klausimas kitoks: ar šylantis klimatas jį sustiprina? Naujausi tyrimai rodo, kad šis klausimas nebėra akademinė smulkmena. 2026 m. „Science“ paskelbtas tyrimas, paremtas Galapagų koralų įrašais, rekonstruoja rytinio Ramiojo vandenyno ENSO kintamumą per pastarąjį tūkstantmetį. Apžvalgose nurodoma, kad modernus ENSO kintamumas rytiniame Ramiajame vandenyne yra apie 36,5 proc. didesnis nei priešindustriniu laikotarpiu.
Kitas, 2024 m. „Nature Communications“ tyrimas, rodo, kad giluminio vandenyno šilimas gali turėti uždelstą poveikį El Ninjo kintamumui net ir stabilizavus CO₂ koncentraciją. Kitaip tariant, klimato sistema gali „nešti“ ankstesnio šilimo pasekmes dar ilgai po to, kai paviršiuje atrodo, kad situacija stabilizuojasi.
Tai labai svarbu: El Ninjo riziką nebereikėtų vertinti kaip vieno sezono naujienos. Tai tampa ilgesniu klausimu apie tai, kaip natūralus klimato ritmas elgiasi pasaulyje, kuriame bazinė temperatūra jau pakelta.
Ką ši žiema gali pasakyti apie ateitį?
Jeigu 2026–2027 m. El Ninjo tikrai pateks tarp stipriausių ar net istoriškai išskirtinių įvykių, svarbiausia bus ne vien rekordas Ramiajame vandenyne. Svarbiausia bus tai, kaip pasaulis sureaguos į jo antrines pasekmes. Ar Pietų Amerikoje ir Azijoje kartosis derliaus smūgiai? Ar Australijoje ir Indonezijoje didės sausrų bei gaisrų rizika? Ar Europa patirs drėgnesnę, vėjuotesnę žiemos pradžią, o vėliau staigesnį persijungimą? Ar kainos parduotuvėse Lietuvoje po kelių mėnesių pradės atspindėti procesą, kuris prasidėjo tūkstančius kilometrų nuo mūsų?
Tai nėra panikos scenarijus. Tai yra perspėjimas, kad El Ninjo reikia stebėti plačiau. Ne tik kaip orų reiškinį, bet kaip pasaulinę grandininę reakciją.
Lietuvai šį sezoną verta sekti tris dalykus: Ramiojo vandenyno indeksus, Šiaurės Atlanto cirkuliaciją ir maisto bei energijos kainų signalus. Nes kartais didžiausias klimato reiškinys į mūsų kasdienybę ateina ne per audrą už lango, o per tyliai pasikeitusią sąskaitą, brangesnę kavą ir žiemą, kuri vieną savaitę atrodo pavasariška, o kitą – staiga parodo nagus.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


