El Ninjo „Godzilos lygio“: Mokslininkai perspėja apie nepakeliamą karštį ir badą

Stiprėjantis El Ninjo didina itin karštų orų, sausrų ir potvynių pavojų, o pažeidžiamose šalyse gali dar labiau apsunkinti apsirūpinimą maistu. Pasaulio meteorologijos organizacijos prognozės rodo tolesnį reiškinio stiprėjimą 2026 metų pabaigoje, UNICEF perspėja apie pasekmes, galinčias tęstis ir 2027 metais. Tačiau „Godzilos lygis“ nėra oficiali mokslinė kategorija, o perspėjimas apie badą nereiškia, kad jis neišvengiamai užklups visą pasaulį ar Lietuvą.

Kas vyksta Ramiajame vandenyne ir kodėl tai rūpi visam pasauliui

El Ninjo prasideda, kai didelėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje paviršinis vanduo tampa šiltesnis nei įprastai, o kartu keičiasi atmosferos cirkuliacija. Persitvarko vėjai, debesuotumas ir kritulių pasiskirstymas. Todėl vandenyne prasidėjęs reiškinys gali paveikti derlių, vandens atsargas ir žmonių gyvenimą už tūkstančių kilometrų.

Spalio pradžioje paskelbtoje Pasaulio meteorologijos organizacijos sezoninėje apžvalgoje nurodoma, kad spalio–gruodžio laikotarpiu stebimoje Niño 3.4 srityje vandens paviršiaus temperatūros nuokrypis gali siekti apie 3,7 °C virš vidurkio. Prognozuojama, kad šilimas aukščiausią tašką pasieks maždaug gruodį. Tai konkrečios vandenyno srities rodiklis, todėl jo negalima perskaityti kaip pažado, kad tiek pat pakils oro temperatūra Lietuvoje.

Būtent labai stipraus reiškinio galimybę viešojoje erdvėje lydi „super“ ir „Godzilos“ pavadinimai. Jie skamba grėsmingai, tačiau gyventojams daugiau pasako regioninės kritulių ir temperatūros prognozės. Vienodas El Ninjo stiprumas nereiškia vienodų pasekmių kiekviename žemyne: vienur pavojingiausia gali tapti sausra, kitur – užsitęsę lietūs.

Kodėl karščio pavojus gali tęstis ir kitais metais

El Ninjo paprastai prisideda prie aukštesnės pasaulio vidutinės temperatūros. Jo poveikis atmosferai pasireiškia su kelių mėnesių vėlavimu, todėl vandenyno šilimo pikas ir didžiausias poveikis pasaulio temperatūrai nebūtinai sutampa. Tai viena priežasčių, kodėl dėmesys krypsta ne tik į šių metų pabaigą, bet ir į 2027 metus.

Šįkart reiškinys vystosi jau labai šiltų pasaulio vandenynų ir ilgalaikio klimato šilimo fone. Pasaulio meteorologijos organizacija perspėja, kad toks derinys didina aukštesnės nei įprasta temperatūros tikimybę didelėje pasaulio dalyje. Kartu orus veikia ir kiti procesai, įskaitant temperatūros skirtumus Indijos vandenyne, todėl visų būsimų ekstremalių orų priskirti vien El Ninjo būtų netikslu.

Tačiau pasaulio temperatūros vidurkis nėra konkretaus miesto orų prognozė. Iš jo negalima nustatyti, kurią savaitę Vilniuje prasidės kaitra ar kiek karštų dienų teks Klaipėdai. Antraštėse minimas „nepakeliamas karštis“ apibūdina galimą pavojų labiausiai paveiktose vietovėse, o ne patvirtintą vienodą scenarijų visoms šalims.

Kaip sausra ar potvynis virsta maisto krize

Ryšys tarp ekstremalių orų ir alkio gana tiesus: be lietaus pasėliai neužauga, o užlietuose laukuose derlius gali žūti. Gyvulių augintojai praranda ganyklas ir vandens šaltinius, šeimos netenka pajamų. Kai maisto tenka daugiau pirkti, o uždirbama mažiau, net turguje esantys produktai daliai žmonių tampa neįperkami.

Vis dėlto maisto stoka ir badas nėra tas pats. Ar prastas derlius peraugs į humanitarinę katastrofą, priklauso ir nuo konfliktų, skurdo, susisiekimo, valstybės galimybių padėti bei pagalbos prieinamumo. Dėl to tas pats klimato smūgis skirtingose šalyse gali turėti labai nevienodą kainą žmonėms.

Pasaulio maisto programa ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija jau paskelbė bendrą išankstinių veiksmų iniciatyvą, skirtą beveik devyniems milijonams žmonių 22 didelės rizikos šalyse apsaugoti. Numatyta pagalba apima pinigines išmokas, atsparesnes sėklas, gyvulių apsaugą ir vandens kaupimą. Tai rodo, kad perspėjimai skirti paskatinti veikti dar prieš prarandant derlių, o ne paskelbti neišvengiamą katastrofą.

Ką iš šių perspėjimų turėtų suprasti Lietuvos gyventojai

Lietuvai iš pasaulinės El Ninjo prognozės negalima tiesiogiai išvesti nei būsimos žiemos, nei kitos vasaros scenarijaus. NOAA pateikiami poveikio aprašymai rodo tikėtinas sąsajas ir kartu pabrėžia, kad pasitaiko išimčių. Todėl teiginiai, jog šis reiškinys jau garantuoja Lietuvai besniegę žiemą ar alinantį karštį vasarą, būtų pernelyg kategoriški.

Galimas netiesioginis poveikis – sutrikęs kai kurių žemės ūkio produktų tiekimas ir spaudimas jų kainoms. Tačiau iš vienos klimato prognozės neįmanoma patikimai apskaičiuoti, kiek Lietuvos parduotuvėje kainuos konkretus produktas. Pirkti dideles maisto atsargas vien dėl šios antraštės pagrindo nėra: namų ūkiui naudingiau planuoti įprastus pirkinius ir mažinti išmetamo maisto kiekį.

Praktiškiausia artimiausiais mėnesiais atskirti pasaulines klimato apžvalgas nuo vietinių perspėjimų. Rudens darbus Lietuvoje planuokite pagal faktinį dirvos drėgnumą, šalnų ir kritulių prognozes, o keliaudami į tropikų šalis tikrinkite būtent kelionės vietos informaciją apie sausras ar potvynius. El Ninjo padeda suprasti didesnį pavojų, tačiau sprendimą, kada laistyti, sėti ar keisti kelionės planą, turi lemti konkrečios vietos sąlygos.