Gera žinia lietuviams, kurie turi automobilius: degalai gali atpigti 15–20 centų
Lietuvos vairuotojams, pastaruoju metu su nerimu stebintiems degalinių švieslentes, iš Artimųjų Rytų atėjo viena svarbesnių pastarųjų savaičių žinių. Saudo Arabija po pertraukos atnaujino naftos pumpavimą strategiškai svarbiu Rytų–Vakarų naftotiekiu, jungiančiu rytinę šalies dalį su Janbu uostu prie Raudonosios jūros. Šis maršrutas ypatingas tuo, kad leidžia eksportuoti milžiniškus naftos kiekius neplaukiant per Hormūzo sąsiaurį, kurio veikla dėl karo ir saugumo problemų yra smarkiai sutrikusi. Jei naftotiekio pajėgumas artimiausiomis savaitėmis bus toliau didinamas, o eksportas iš Janbu grįš į ankstesnį lygį, pasaulinėje rinkoje gali atsirasti daugiau pasiūlos ir sumažėti dalis kainą keliančios geopolitinės rizikos. Lietuvos vairuotojui tai gali reikšti labai konkrečią naudą – jeigu naftos kaina ir kartu didmeninės benzino bei dyzelino kainos judės žemyn, degalai mūsų šalies degalinėse gali atpigti maždaug 15–20 centų už litrą.
Svarbu suprasti, kad kalbama ne apie garantuotą kainų kritimą rytoj ar kitą savaitę. Degalinės kainą sudaro ne vien nafta, tačiau būtent žaliavos ir didmeninių naftos produktų kainų judėjimas dažnai tampa pirmuoju impulsu. Šiuo metu viena didžiausių problemų pasaulio rinkoje yra ne vien naftos kiekis, bet ir tai, kaip saugiai ją išgabenti iš Persijos įlankos regiono. Kai didžioji dalis eksporto priklauso nuo vieno siauro ir politiškai jautraus vandens kelio, bet kokia ataka, laivybos ribojimas ar naujas karinis incidentas iš karto įskaičiuojamas į kainą. Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekio atnaujinimas šią priklausomybę bent iš dalies sumažina.
Po dronų atakos sustojęs maršrutas vėl pradėjo veikti
Rytų–Vakarų naftotiekio veikla buvo sustabdyta rugsėjo viduryje, kai infrastruktūra patyrė dronų ataką. Dėl saugumo priežasčių Saudo Arabija laikinai sustabdė pumpavimą, o kartu buvo apribotas ir naftos eksportas iš Janbu uosto. Rinkai tai buvo nemaloni žinia, nes būtent šis maršrutas turėjo būti viena svarbiausių alternatyvų tuo metu, kai laivyba per Hormūzo sąsiaurį tapo nepatikima. Vos tik paaiškėjo, kad vamzdynas neveikia, atsirado baimė, kad Artimųjų Rytų naftos eksportas gali sumažėti dar labiau, todėl prekybininkai pradėjo į kainas įskaičiuoti papildomą tiekimo riziką.
Dabar situacija keičiasi. Laivybos duomenys ir rinkos dalyvių informacija rodo, kad naftos srautai vamzdynu atnaujinti, o Janbu terminale tanklaiviai vėl aktyviai kraunami. Azijos naftos perdirbimo bendrovės taip pat jau gauna iš „Saudi Aramco“ informaciją apie būsimus pristatymus ir kitų mėnesių krovinių grafikus. Pranešama, kad Janbu terminale jau pakrauti tanklaiviai su milijonais barelių žalios naftos, o pastarosiomis dienomis iš uosto galėjo būti eksportuojama maždaug po 2 mln. barelių per dieną.
Tai dar nėra maksimalus pajėgumas. Rytų–Vakarų naftotiekis gali transportuoti maždaug 5,5 mln. barelių per dieną, todėl, jei jo darbas bus atkuriamas palaipsniui ir be naujų trikdžių, į rinką gali sugrįžti dar gerokai daugiau naftos. Būtent šis skaičius svarbus pasaulinei rinkai – kalbama ne apie kelias papildomas tanklaivių siuntas, o apie maršrutą, galintį kasdien pervežti tokį kiekį, kuris jau yra reikšmingas pasauliniam naftos balansui.
Kodėl tai gali paveikti kainas Lietuvos degalinėse
Lietuva pati naftos beveik neišgauna, todėl mūsų degalų kainos labai priklauso nuo pasaulinių žaliavos ir naftos produktų kainų. Jei Artimuosiuose Rytuose naftos eksportas stringa, brangsta ne tik pats barelis. Didėja tanklaivių frachtavimo kainos, draudimo išlaidos, prekybininkai moka daugiau už alternatyvius krovinius, o naftos perdirbimo gamyklos pradeda konkuruoti dėl ribotos žaliavos. Visa ši grandinė galiausiai gali pasiekti ir Lietuvos degalines.
Kai situacija apsiverčia ir rinkoje atsiranda daugiau saugiai transportuojamos naftos, procesas gali veikti priešinga kryptimi. Mažėja baimė dėl trūkumo, pirkėjams nebereikia taip agresyviai varžytis dėl kiekvieno krovinio, o dalis geopolitinės rizikos premijos gali išnykti iš kainos. Jei toks kritimas išsilaiko pakankamai ilgai, jis pradeda persiduoti ir didmeninėms benzino bei dyzelino kainoms Europoje, o po to – ir mažmeninėms kainoms degalinėse.
Būtent todėl 15–20 centų atpigimas Lietuvoje nėra neįmanomas scenarijus. Jei pasaulinė naftos kaina dėl didesnio tiekimo ir mažesnės rizikos reikšmingai sumažėtų, o didmeninės degalų kainos sektų paskui, galutinėje litro kainoje galėtume pamatyti jau ne simbolinį kelių centų, o gerokai ryškesnį kritimą. Pavyzdžiui, jei litras benzino kainuoja apie 2 eurus, 15 centų mažesnė kaina reikštų apie 1,85 euro, o 20 centų – apie 1,80 euro už litrą. Dyzelinui, kuris šiuo metu kainuoja dar daugiau, toks pats sumažėjimas būtų ypač juntamas.
50 litrų bakui skirtumas jau būtų labai aiškus. 15 centų mažesnė litro kaina reikštų 7,50 euro mažesnę sąskaitą, o 20 centų kritimas – 10 eurų sutaupymą vienu užpylimu. Žmogui, kuris per mėnesį sunaudoja du ar tris pilnus bakus, tai jau būtų kelių dešimčių eurų skirtumas. Todėl naftotiekio atnaujinimas nėra tolima geopolitinė naujiena, neturinti nieko bendro su Lietuvos vairuotoju – jei situacija rinkoje stabilizuosis, jos poveikis gali būti matomas tiesiai degalinės švieslentėje.
Didžiausias klausimas – Hormūzo sąsiauris
Rytų–Vakarų naftotiekio reikšmė dar labiau išauga dėl dabartinės situacijos Hormūzo sąsiauryje. Istoriškai per šią siaurą vandens arteriją buvo transportuojama maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos. Tai milžiniškas kiekis, todėl bet koks rimtesnis laivybos sutrikimas iš karto tampa pasauline problema. Jei tanklaiviai negali laisvai judėti, net šalys, turinčios pakankamai naftos, susiduria su problema – kaip ją pristatyti pirkėjams.
Saudo Arabijos vamzdynas šiuo atveju leidžia dalį naftos per visą šalį perpumpuoti į vakarus ir pakrauti į tanklaivius jau Raudonojoje jūroje. Tokiems kroviniams nebereikia plaukti per Hormūzą, todėl sumažėja priklausomybė nuo vieno pavojingo transporto koridoriaus. Kuo didesniu pajėgumu veiks šis maršrutas, tuo daugiau Saudo Arabijos naftos galima eksportuoti net ir tuo atveju, jeigu sąsiaurio problemos nesibaigs.
Tai ypač svarbu todėl, kad naftos kainą lemia ne vien realus šiandienos trūkumas. Rinka nuolat bando įvertinti, kas gali nutikti rytoj. Jeigu prekybininkai baiminasi, kad rytoj gali dingti keli milijonai barelių per dieną, kainos kyla dar prieš realiam trūkumui atsirandant. Jeigu paaiškėja, kad yra veikiantis alternatyvus kelias, dalis tokios baimės išnyksta.
Būtent čia ir slypi geriausia žinia Lietuvos vairuotojams. Kainų mažėjimui nebūtina, kad pasaulyje staiga atsirastų milžiniškas naftos perteklius. Kartais užtenka to, kad sumažėtų tikimybė jos pritrūkti.
15–20 centų pigimas galimas, tačiau ne per vieną naktį
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vos tik vamzdynas pradėjo veikti, kitą rytą Lietuvos degalinėse kainos nukris 20 centų. Degalų rinka taip neveikia. Pirmiausia pasikeičia žaliavinės naftos kaina, tada juda naftos produktų kainos biržose, po to perskaičiuojamos didmeninės kainos, o tik paskutiniame etape pokytį pamato vairuotojas prie kolonėlės.
Be to, nemažą galutinės kainos dalį Lietuvoje sudaro akcizas, PVM ir kitos rinkliavos, kurios dėl pigesnės naftos niekur nedingsta. Todėl 30 proc. kritusi žaliavinės naftos kaina nereiškia, kad degalinėje benzinas taip pat atpigs 30 proc. Tačiau kai nafta ir didmeninės kainos krinta pakankamai smarkiai ir ilgiau išlieka žemesnės, keliolikos centų pokytis litre tampa visiškai įmanomas.
Dabar svarbiausia stebėti ne vien vienos dienos naftos kainą, o visą tendenciją. Jeigu Saudo Arabijai pavyks palaipsniui priartinti Rytų–Vakarų vamzdyną prie viso maždaug 5,5 mln. barelių per dieną pajėgumo, Janbu terminalas toliau aktyviai eksportuos naftą, o naujų rimtų atakų prieš infrastruktūrą nebus, pasaulinėje rinkoje spaudimas kainoms gali mažėti. Jeigu tuo pat metu gerės ir padėtis dėl laivybos, degalų rinkoje gali atsirasti sąlygos ryškesniam kainų kritimui.
Žinoma, Artimieji Rytai išlieka labai nenuspėjamas regionas. Viena nauja ataka prieš svarbią infrastruktūrą, nauji laivybos ribojimai ar karo eskalacija gali labai greitai pakeisti kryptį ir vėl pasiųsti naftos kainą aukštyn. Todėl šiandien niekas negali pažadėti, kad po dviejų savaičių benzinas Lietuvoje tikrai kainuos 20 centų mažiau.
Tačiau dabartinė žinia yra aiškiai palankesnė nei tai, ką rinka girdėjo pastaruoju metu. Vienas svarbiausių Saudo Arabijos alternatyvių eksporto maršrutų vėl veikia, Janbu uoste tanklaiviai vėl kraunami, o pumpavimo pajėgumą planuojama didinti.
Jeigu šis procesas nesustos, Lietuvos vairuotojai galėtų pajusti labai konkretų rezultatą.
Benzinas ir dyzelinas gali atpigti 15–20 centų už litrą.
Ne todėl, kad kažkas nusprendė sumažinti kainą degalinėje, o todėl, kad pasaulinėje rinkoje gali atsirasti tai, ko jai dabar labiausiai trūksta – daugiau naftos ir mažiau baimės, kad rytoj jos bus dar mažiau.
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?