Vokietija nušlavė visą ES automobilių rinką: rugpjūtį viena šalis pardavė beveik trečdalį visų naujų automobilių

Europos automobilių rinka rugpjūtį labai aiškiai parodė, kur iš tikrųjų sukasi didieji pinigai. Iš viso Europos Sąjungos šalyse per mėnesį buvo parduota 708,2 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tačiau šis skaičius pasiskirstė labai netolygiai. Vienoje pusėje – Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Lenkija. Kitoje – mažos salų valstybės ir Baltijos šalys, kur pardavimai skaičiuojami ne šimtais tūkstančių, o vos keliais šimtais ar keliais tūkstančiais automobilių.

Didžiausias skirtumas matyti palyginus pirmą ir paskutinę sąrašo vietas. Vokietijoje per rugpjūtį užregistruota 212 563 nauji lengvieji automobiliai, o Kipre – tik 712. Tai reiškia, kad Vokietijos naujų automobilių rinka rugpjūtį buvo beveik 300 kartų didesnė nei Kipro.

Vokietija išlieka aiški lyderė

Pirmoje vietoje, kaip ir galima tikėtis, atsidūrė Vokietija. Šios šalies rinka išlieka didžiausia Europos Sąjungoje ne tik dėl gyventojų skaičiaus, bet ir dėl stiprios automobilių pramonės, didelės perkamosios galios bei išvystytos prekybos infrastruktūros. Rugpjūtį Vokietijoje parduota 212 563 nauji automobiliai, o tai yra 2,6 proc. daugiau nei prieš metus.

Įdomu tai, kad vien Vokietijai teko apie 30 proc. visų rugpjūčio naujų automobilių pardavimų ES. Kitaip tariant, beveik kas trečias naujas automobilis Europos Sąjungoje tą mėnesį buvo registruotas Vokietijoje.

Antroje vietoje liko Prancūzija, kur parduota 94 349 automobiliai. Jos augimas buvo spartesnis nei Vokietijos – 7,4 proc. Trečioje vietoje atsidūrė Italija su 69 420 automobilių ir 3,2 proc. augimu.

Didžiausių rinkų penketuke – viena kaimynė

Didžiausių ES automobilių rinkų penketuką užbaigė Ispanija ir Lenkija. Ispanijos rezultatas ypač ryškus dėl augimo tempo – parduota 68 544 nauji automobiliai, o rinka ūgtelėjo net 11,8 proc. Tai didžiausias augimas tarp penkių didžiausių rinkų.

Lenkija rugpjūtį pardavė 45 907 automobilius ir parodė 8,1 proc. augimą. Lietuvai tai įdomu vien dėl geografinio artumo: Lenkija jau seniai nėra tik „kaimyninė didelė rinka“, ji tampa vienu svarbiausių regiono automobilių prekybos centrų. Naujų automobilių pardavimų apimtys ten gerokai lenkia Baltijos šalis.

Šie skaičiai rodo, kad didžiosios Europos rinkos ne tik išlaiko apimtis, bet ir daugeliu atvejų auga. Tai svarbus signalas gamintojams: būtent šiose šalyse sprendžiasi, kokie modeliai bus prioritetiniai, kokios kainodaros strategijos veiks ir kur pirmiausia keliaus nauji automobiliai.

Mažiausiose rinkose skaičiai visai kitokie

Kitoje lentelės pusėje vaizdas visiškai kitoks. Mažiausių rinkų sąraše atsidūrė mažos valstybės, tarp jų – Malta, Kipras, taip pat Latvija ir Estija. Čia pardavimų skaičiai daug kuklesni, todėl net nedidelis realus pokytis procentais gali atrodyti labai įspūdingai.

Pavyzdžiui, Estijoje rugpjūtį parduoti 1 479 nauji automobiliai, tačiau metinis augimas siekė net 50,8 proc. Skaičius atrodo įspūdingai, bet svarbu suprasti mastą: kalbame ne apie dešimtis tūkstančių automobilių, o apie mažą rinką, kur keli šimtai papildomų registracijų jau stipriai pakeičia procentinį vaizdą.

Latvijoje pardavimai sumažėjo 5,3 proc. ir siekė 1 852 automobilius. Malta rugpjūtį pardavė 745 naujus automobilius, bet augimas siekė 36,4 proc. Sąrašo pabaigoje liko Kipras – 712 automobilių ir simbolinis 0,1 proc. nuosmukis.

Kodėl skirtumai tokie dideli?

Naujų automobilių pardavimai ES labai priklauso nuo šalies dydžio, gyventojų pajamų, automobilių parko amžiaus, verslo pirkimų, lizingo sąlygų ir bendros ekonomikos nuotaikos. Didelėse šalyse automobilius perka ne tik privatūs vairuotojai, bet ir įmonės, nuomos bendrovės, valstybinės institucijos, automobilių parkus atnaujinančios organizacijos.

Mažesnėse valstybėse rinka jautresnė kiekvienam svyravimui. Vieną mėnesį atvežta daugiau automobilių, pasirašyta daugiau įmonių sutarčių ar pasikeitė modelių tiekimas – ir procentai iškart šokteli. Dėl to Estijos 50,8 proc. augimas atrodo labai stipriai, bet absoliučiais skaičiais tai vis tiek lieka maža rinka.

Vokietijos atvejis visai kitoks. Net 2,6 proc. augimas tokioje rinkoje reiškia tūkstančius papildomų automobilių. Todėl didžiųjų šalių pokyčiai Europos mastu turi gerokai didesnį svorį nei mažųjų rinkų šuoliai.

Ką šie skaičiai sako apie Europą?

Rugpjūčio rezultatai rodo, kad Europos naujų automobilių rinka nėra vienalytė. Vienur ji auga ramiai ir stabiliai, kitur šokinėja nuo mažos bazės, o kai kur net traukiasi. Tačiau bendra kryptis tarp didžiausių rinkų išlieka teigiama: Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Lenkija fiksavo augimą.

Tai svarbu ne tik gamintojams, bet ir pirkėjams. Didžiosiose rinkose parduodami automobiliai vėliau daro įtaką naudotų automobilių pasiūlai visoje Europoje. Kas šiandien registruojama Vokietijoje, Prancūzijoje ar Lenkijoje, po kelerių metų gali atsirasti ir Lietuvos naudotų automobilių aikštelėse.

Todėl naujų automobilių pardavimo geografija nėra tik sausas statistikos sąrašas. Ji parodo, kur formuojasi Europos automobilių srautai, kurios šalys diktuoja tempą ir iš kur ateityje gali ateiti didžiausia naudotų automobilių pasiūla.

Rugpjūčio lyderė aiški – Vokietija. Sąrašo gale – Kipras. O tarp jų telpa visa Europos automobilių rinkos realybė: nuo šimtų tūkstančių pardavimų iki kelių šimtų registracijų per mėnesį.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!