Plovo skonis pasikeičia nuo pirmo žingsnio: ką kepti anksčiau – svogūnus ar mėsą?

Plovas atrodo paprastas patiekalas: mėsa, ryžiai, morkos, svogūnai, prieskoniai. Bet kas bent kartą bandė jį gaminti namuose, žino – skonis labai priklauso nuo smulkmenų. Viena iš jų yra pati pradžia: ką pirmiausia dėti į keptuvę ar puodą – mėsą ar svogūnus?

Dėl šio klausimo virtuvėje ginčijamasi seniai. Vieni sako, kad pirmiausia būtina apkepinti mėsą, nes taip ji įgauna gražią plutelę ir išlieka sultingesnė. Kiti pirmiausia deda svogūnus, nes būtent jie suteikia aliejui saldumo, aromato ir tą šiltą gintarinį atspalvį, be kurio plovas atrodo plokščias. Abu būdai turi logikos, tačiau gaminant namuose dažniausiai laimi vienas variantas.

Namų virtuvėje geriau pradėti nuo svogūnų

Jeigu plovą gaminate ne dideliame kazane ant stiprios ugnies, o įprastoje namų keptuvėje ar puode, pirmiausia verta pakepinti svogūnus. Priežastis paprasta: namuose indas dažniausiai būna mažesnis, kaitra silpnesnė, o mėsos dedama gana daug. Jei pirmiausia subersite mėsą, ji gali pradėti ne kepti, o leisti sultis ir troškintis.

Tada atsiranda kita problema. Kai į tokią keptuvę vėliau dedami svogūnai, jie nebeskrunda aliejuje, o tarsi verda mėsos sultyse. Vietoje saldaus, karamelizuoto svogūnų aromato gaunate minkštą, blankų skonį. Plovas tampa panašesnis į ryžių troškinį su mėsa, o ne į patiekalą su gilesniu rytietišku aromatu.

Svogūnai, kepdami pirmi, pakeičia visą pagrindą. Jie šiek tiek karamelizuojasi, nuspalvina aliejų ir suteikia jam saldumo. Vėliau į tokį aliejų sudėta mėsa kepa jau ne paprastuose riebaluose, o aromatingame svogūnų pagrinde. Būtent tai padeda išgauti sodresnį skonį.

Kodėl mėsa tada būna skanesnė?

Kai svogūnai jau apkepę, į keptuvę dedama mėsa greičiau pasidengia aromatu. Ji sugeria ne tik druską ar prieskonius, bet ir tą švelnų salstelėjusį svogūnų skonį. Tai ypač svarbu, jei naudojate ne itin riebią mėsą arba gaminate mažesnę porciją.

Žinoma, svarbu neperkepti svogūnų iki juodumo. Jie turi suminkštėti, pagelsti, lengvai paruduoti, bet nesudegti. Sudegęs svogūnas duos kartumo, kurio vėliau nepaslėps nei morkos, nei prieskoniai, nei ryžiai.

Mėsą reikėtų dėti tada, kai svogūnai jau tapo minkšti ir aromatingi. Kaitrą galima šiek tiek padidinti, kad mėsa ne iš karto pradėtų leisti sultis, o bent kiek apskrustų. Jei mėsos daug, geriau ją kepti dalimis arba naudoti platesnį indą. Taip plovo pagrindas bus daug skanesnis.

Kada dėti morkas?

Morkos į plovo pagrindą turėtų keliauti tada, kai svogūnai ir mėsa jau susijungė. Nereikėtų visko sumesti vienu metu, nes kiekvienas produktas turi savo momentą. Svogūnai turi spėti atiduoti aromatą aliejui, mėsa – apskrusti ir susimaišyti su tuo pagrindu, o morkos turi šiek tiek suminkštėti jau kartu su mėsa.

Sudėjus morkas, nereikia jų iš karto agresyviai maišyti. Leiskite joms truputį pabūti ant mėsos, sušilti, pradėti leisti saldumą. Tada jau galima atsargiai permaišyti. Taip susiformuoja tas plovo pagrindas, nuo kurio priklauso visas patiekalo skonis.

Morkos čia nėra tik spalva. Jos suteikia saldumo, drėgmės ir padeda sujungti mėsos bei svogūnų skonį. Todėl per anksti sumestos į keptuvę jos gali tiesiog suvirti, o tinkamu metu įdėtos – duoda daug geresnį rezultatą.

Paprasta taisyklė, kurią verta prisiminti

Jei plovą gaminate namuose, įprastoje keptuvėje ar puode, pradėkite nuo svogūnų. Pirmiausia jie, tada mėsa, tada morkos. Tokia tvarka leidžia aliejui prisigerti svogūnų aromato, mėsai kepti skanesniame pagrinde, o morkoms įsilieti tada, kai patiekalas jau turi skonio bazę.

Dideliame kazane ir ant stiprios ugnies taisyklės gali skirtis, nes ten produktai kepa kitaip. Tačiau namų virtuvėje ši seka dažniausiai padeda išvengti pagrindinės klaidos – kai mėsa ir svogūnai ne apkepa, o tiesiog išsitroškina savo sultyse. O būtent nuo pradžios ir priklauso, ar plovas bus kvapnus, sodrus ir tikrai primins rytietišką patiekalą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!