Ar svarstote apie kinišką elektromobilį: trys iš dešimties Norvegijos pirkėjų nerimauja dėl stebėjimo, bet kinai laimi

Norvegija jau seniai laikoma elektromobilių ateities laboratorija. Ten nauji automobiliai beveik visiškai tapo elektriniai, todėl tai, kas šiandien vyksta Norvegijos rinkoje, dažnai po kelerių metų pasimato ir kitose Europos šalyse. O dabar norvegai susidūrė su klausimu, kuris tampa vis aktualesnis ir Lietuvos vairuotojams: ar verta pirkti kinišką elektromobilį, jei kyla abejonių dėl duomenų saugumo?

Skaičiai rodo paradoksą. Dalis pirkėjų vis labiau nerimauja dėl Kinijos gamintojų, tačiau patys kiniški elektromobiliai Norvegijoje parduodami vis geriau. Kitaip tariant, žmonės apklausose kalba apie rizikas, bet automobilių salonuose dažnai laimi kaina, įranga, nuvažiuojamas atstumas ir technologijos.

Norvegijos elektromobilių asociacijos „Elbilisten“ apklausa parodė, kad 31 proc. elektromobilių savininkų dėl politinių priežasčių nepirktų kiniško automobilio. Pernai taip manė 23 proc. apklaustųjų. Skepticizmas auga, tačiau tuo pat metu maždaug kas ketvirtas naujas elektromobilis Norvegijoje jau yra Kinijos gamintojo.

Automobilis šiandien nebėra tik automobilis

Didžiausias nerimas susijęs ne vien su politika. Šiuolaikinis elektromobilis yra tarsi kompiuteris ant ratų. Jis gali rinkti informaciją apie vairuotojo maršrutus, įpročius, įkrovimo vietas, telefono ryšius, navigacijos istoriją ir net dažnai lankomas vietas. Todėl pirkėjams vis dažniau kyla klausimas: kur keliauja šie duomenys ir kas juos valdo?

Norvegijos elektromobilių asociacijos vadovė Christina Bu pabrėžia, kad naujuose automobiliuose veikia sudėtingos skaitmeninės sistemos, todėl natūralu, jog vartotojai ima domėtis ne tik baterija ar salonu, bet ir privatumu. Jei automobilis nuolat prijungtas prie interneto, atnaujinamas nuotoliniu būdu ir bendrauja su gamintojo serveriais, pirkėjas turi teisę žinoti, kaip jo informacija saugoma.

Būtent čia ir atsiranda abejonės dėl kiniškų elektromobilių. Dalis vartotojų baiminasi, kad Kinijos gamintojų ryšys su valstybės reguliavimu gali kelti papildomų rizikų. Tai nereiškia, kad kiekvienas kiniškas automobilis automatiškai yra nesaugus, tačiau klausimų pirkėjams kyla daugiau nei anksčiau.

Pardavimai vis tiek kyla

Nepaisant augančio nerimo, Kinijos gamintojų dalis Norvegijoje didėja labai greitai. 2019 metais jų dalis buvo beveik nepastebima, o 2026 metų pirmąjį pusmetį ji jau siekė apie 25 proc. naujų elektromobilių rinkos.

Rugsėjį Norvegijoje buvo įregistruoti 18 733 nauji lengvieji automobiliai, o elektromobiliai sudarė net 98,8 proc. visų registracijų. Tai dar vienas rekordas šaliai, kuri jau seniai lenkia didžiąją Europos dalį pagal elektromobilių įsisavinimą.

„Tesla“ išliko stipriausia markė – rugsėjį parduoti 4 935 automobiliai ir užimta 26,3 proc. rinkos dalis. Tačiau kiniški gamintojai sparčiai vejasi. „Xpeng“ ir BYD kartu per mėnesį užėmė 7,1 proc. rinkos, daugiau nei dvigubai daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Į populiariausiųjų dvidešimtuką Norvegijoje pateko net septyni Kinijos prekių ženklai: „Xpeng“, BYD, MG, „Polestar“, „Zeekr“, „Smart“ ir „Changan“.

Tai rodo, kad pirkėjų abejonės ne visada virsta realiais sprendimais atsisakyti pirkimo. Kai žmogus ateina rinktis automobilio, jam svarbu ne vien geopolitika. Jis žiūri, kiek automobilis kainuoja, kiek nuvažiuoja, kokią įrangą turi, kaip greitai kraunasi ir kokios garantijos suteikiamos.

Kodėl „Tesla“ atvejis apsivertė?

Įdomu tai, kad politinis skepticizmas dėl „Tesla“ Norvegijoje sumažėjo. Pernai 43 proc. apklaustųjų sakė, kad dėl politinių priežasčių vengtų „Tesla“, o šiemet tokių buvo 24 proc. Tai siejama su mažesniu Elono Musko politiniu matomumu per pastaruosius metus.

Kitaip tariant, pirkėjų požiūris gali greitai keistis. Kai prekės ženklas asocijuojasi su politiniais ginčais, dalis žmonių sureaguoja. Kai tema aprimsta, dalis pirkėjų vėl grįžta prie praktinių kriterijų.

Bendrai 53 proc. norvegų elektromobilių savininkų teigia, kad yra automobilių markių, kurių jie vengtų dėl politinių priežasčių. Pernai tokių buvo 63 proc. Tai reiškia, kad politinis fonas svarbus, bet jis nėra vienintelis veiksnys.

Europa eina ta pačia kryptimi

Norvegijos situacija nėra izoliuota. Kinijos elektromobilių markės stiprėja visoje Europoje. 2026 metais jos Europos Sąjungoje jau pardavė daugiau automobilių nei per visus 2025 metus, o jų rinkos dalis išaugo nuo 6,6 iki 10,8 proc.

Tai reiškia, kad klausimas „ar pirkti kinišką elektromobilį?“ netrukus bus visai ne nišinė tema. Pirkėjai vis dažniau matys šiuos automobilius salonuose, gatvėse ir naudotų automobilių skelbimuose. Kai kurie modeliai siūlo daug įrangos už mažesnę kainą nei europietiški konkurentai, o tai yra labai stiprus argumentas.

Vis dėlto kartu didės ir klausimai dėl duomenų. Jei automobilis fiksuoja jūsų namų adresą, įkrovimo stoteles, darbo vietą, kelionių maršrutus ir susietus telefonus, tai nėra tik techninė smulkmena. Tai privati informacija.

Ką verta patikrinti prieš perkant?

Jei svarstote apie kinišką elektromobilį, nereikia vadovautis vien baime ar vien reklama. Geriausia prieš pasirašant sutartį užduoti kelis konkrečius klausimus.

Pirmiausia paprašykite pardavėjo aiškiai parodyti, kokius duomenis automobilis renka. Tai turėtų būti aprašyta naudojimo sąlygose ir privatumo politikoje. Jei pardavėjas pats nežino arba atsako labai miglotai, verta būti atsargesniems.

Antra, pasidomėkite, kur saugomi duomenys ir į kokius serverius jie perduodami. Tai svarbu ne tik kiniškiems automobiliams – tą patį verta klausti ir apie europietiškus, amerikietiškus ar korėjietiškus modelius.

Trečia, patikrinkite, ar automobilyje galima naudoti navigaciją, pagalbos sistemas ir kai kurias funkcijas neprisijungus prie gamintojo paskyros. Kai kuriems vairuotojams tai gali būti svarbu, ypač jei nenorima, kad kiekvienas maršrutas būtų susietas su asmenine paskyra.

Ketvirta, prieš parduodant automobilį ateityje būtina ištrinti visus asmeninius duomenis: namų adresą, telefonų susiejimus, paskyras, navigacijos istoriją ir įkrovimo informaciją. Daugelis vairuotojų apie tai pamiršta, nors šiuolaikiniame automobilyje lieka daugiau privačios informacijos, nei atrodo.

Pirkėjas balsuoja pinigine

Norvegijos pavyzdys aiškiai parodo: žmonės gali nerimauti dėl politikos ir privatumo, bet jeigu automobilis patrauklus, gerai įrengtas ir kainuoja mažiau, daugeliui tai tampa lemiamu argumentu.

Kinijos gamintojai tai suprato labai gerai. Jie siūlo platų modelių pasirinkimą būtent tuose segmentuose, kuriuose pirkėjai ieško geriausio kainos ir technologijų santykio. Todėl net augantis skepticizmas jų kol kas nesustabdo.

Galutinis klausimas pirkėjui paprastas: ar jums svarbiau kaina ir įranga, ar duomenų kontrolė ir politinis pasitikėjimas gamintoju? Vieno teisingo atsakymo nėra. Tačiau aišku viena – renkantis naują elektromobilį šiandien jau nebeužtenka paklausti, kiek jis nuvažiuoja viena įkrova. Vis dažniau reikia klausti ir to, ką jis žino apie jus.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!