Kinijos automobilių gamintojai per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ES rinkoje pasiekė ryškų šuolį. Jų dalis naujų automobilių registracijose padvigubėjo, o augimą labiausiai skatino BYD, MG, „Chery“ ir „Leapmotor“. Įdomiausia tai, kad šis augimas vyksta nepaisant Europos Sąjungos taikomų papildomų muitų kiniškiems elektromobiliams.
Kinijos gamintojai užėmė dvigubai didesnę rinkos dalį
Sausio–balandžio mėnesių duomenys rodo, kad Kinijos automobilių prekės ženklai ES sudarė apie 6 proc. visų naujų automobilių registracijų. Prieš metus jų dalis siekė 3,2 proc. Tai reiškia, kad per metus ji beveik padvigubėjo.
Bendrame elektromobilių fone augimas taip pat pastebimas. Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, per pirmuosius keturis metų mėnesius ES buvo užregistruoti 746 899 nauji akumuliatoriniai elektromobiliai. Elektromobiliai sudarė 19,7 proc. visų naujų automobilių pardavimų, kai tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. jų dalis buvo 15,3 proc.
Tai rodo aiškią kryptį: elektromobilių rinka Europoje plečiasi, o Kinijos gamintojai sugeba pasinaudoti šiuo momentu greičiau nei daugelis tikėjosi.
Kas labiausiai augino pardavimus
Vienas ryškiausių vardų – BYD. Šio gamintojo pardavimai per pirmuosius keturis mėnesius išaugo 152,9 proc. ir viršijo 71 850 automobilių.
SAIC, kuriai priklauso MG, pagal apimtį išlieka vienu didžiausių Kinijos žaidėjų Europoje. Bendrovė pardavimus padidino 10,4 proc. – iki daugiau nei 77 tūkst. transporto priemonių.
Dar spartesnį augimą parodė „Chery“. Ši bendrovė Europoje veikia su tokiais prekių ženklais kaip „Omoda“, „Jaecoo“ ir „Jetour“. Jos pardavimai išaugo 267,1 proc. ir pasiekė daugiau nei 48 350 automobilių.
Didžiausią procentinį šuolį pademonstravo „Leapmotor“, platinama per partnerystę su „Stellantis“. Jos pardavimai išaugo net 558,8 proc. – iki daugiau nei 28 700 transporto priemonių.
Tokie skaičiai parodo, kad Kinijos gamintojai Europoje nebėra tik nišiniai rinkos dalyviai. Jie tampa realiais konkurentais vidutinės klasės automobilių segmente.
Kodėl pirkėjai renkasi kiniškus automobilius
Viena pagrindinių priežasčių – kaina ir komplektacija. Kinijos gamintojai dažnai siūlo elektromobilius su gausia įranga, moderniomis technologijomis ir konkurencinga kaina. Pirkėjui tai atrodo patraukliai, ypač tada, kai europietiški modeliai kainuoja daugiau arba turi ilgesnius pristatymo terminus.
Kita priežastis – greitas modelių atnaujinimas. Kinijos bendrovės į rinką dažnai ateina su naujais vardais, naujais dizainais ir agresyvia kainodara. Tai kelia spaudimą tradiciniams gamintojams, kurie įprastai modelių ciklus keičia lėčiau.
Paprastam pirkėjui tai gali reikšti daugiau pasirinkimo. Jei anksčiau elektromobilis atrodė kaip brangus pirkinys, dabar rinkoje atsiranda daugiau vidutinės klasės alternatyvų.
Norvegija rodo, kas gali laukti Europos
Ypač įdomi situacija Norvegijoje. 2026 m. pirmąjį ketvirtį Kinijos prekių ženklai sudarė 14,9 proc. visos Norvegijos naujų automobilių rinkos. 2019 m. ši dalis buvo lygi nuliui.
Norvegija jau kurį laiką laikoma savotišku elektromobilių rinkos barometru Europoje. Ten elektriniai automobiliai prigyja greičiau nei daugelyje kitų šalių, todėl jos tendencijos dažnai parodo, kas vėliau gali vykti platesnėje Europos rinkoje.
Norvegijos kelių eismo informacijos tarybos OFV direktorius Geiras Inge Stokke teigia, kad skaičiai rodo nemalonią žinią Europos gamintojams: jie šiuo metu pralaimi konkurencinę kovą.
Muitai augimo nesustabdė
Europos Sąjunga 2024 m. spalio 30 d. nustatė kompensacinius muitus iš Kinijos importuojamiems akumuliatoriniams elektromobiliams. BYD buvo taikomas 17 proc. muitas, „Geely“ – 18,8 proc., o SAIC – 35,3 proc. Šie tarifai pridedami prie įprasto 10 proc. importo muito.
Teoriškai tokie mokesčiai turėjo sumažinti Kinijos automobilių konkurencingumą Europoje. Tačiau skaičiai rodo, kad poveikis nebuvo toks stiprus, kokio galbūt tikėtasi. Kinijos gamintojai ir toliau didina savo dalį rinkoje.
Kai kurie gamintojai į tai reaguoja planuodami arba pradėdami gamybą Europoje. Kiti derasi dėl minimalių kainų susitarimų su Europos Komisija, kurie galėtų tapti alternatyva tarifams.
Ką tai reiškia pirkėjams ir Europos gamintojams
Pirkėjams ši tendencija gali būti naudinga. Didesnė konkurencija dažnai reiškia platesnį pasirinkimą, geresnę komplektaciją ir spaudimą kainoms. Ypač tai aktualu tiems, kurie ieško elektromobilio, bet nenori mokėti už brangiausius modelius.
Europos gamintojams situacija kur kas sudėtingesnė. Kinijos prekės ženklai spaudžia ne tik kainomis, bet ir tempu. Jie greitai pristato naujus modelius, siūlo agresyvius pardavimo planus ir vis labiau įsitvirtina tose rinkose, kuriose anksčiau dominavo tradiciniai Europos vardai.
Tai reiškia, kad konkurencija tik stiprės. Europos automobilių gamintojams teks greičiau reaguoti į kainas, technologijas, programinę įrangą, baterijų efektyvumą ir pirkėjų lūkesčius.
Kinijos automobilių ženklų augimas Europoje jau nebėra laikina naujiena. Tai tampa rinkos pokyčiu, kurio ignoruoti nebegali nei gamintojai, nei pardavėjai, nei patys pirkėjai.
