Kalėdoms pradėjau taupyti jau spalį: kas savaitę atidedu po 25 eurus į atskirą sąskaitą

Anksčiau Kalėdos mane visada užklupdavo taip pat. Atrodo, dar tik spalio pradžia, parduotuvėse vos pasirodo pirmos lemputės ir saldainiai raudonose pakuotėse, o mintyse sakai: „Dar anksti, dar spėsiu.“ Tada ateina lapkritis, prasideda pirmos akcijos, kažkam jau reikia dovanos, kažkur reikia sumokėti už vaikų renginį, dar prisideda maistas, eglutė, dekoracijos, ir gruodžio viduryje staiga supranti, kad šventės kainuos daug daugiau, nei norėjosi pripažinti.

Šiemet nusprendžiau nebelaukti to momento, kai Kalėdos tampa finansiniu stresu. Spalį atsidariau atskirą sąskaitą ir pradėjau kas savaitę pervesti po 25 eurus. Ne didžiulė suma, ne kažkoks herojiškas taupymo planas, bet būtent dėl to jis ir veikia. 25 eurai per savaitę dar nėra skausmingi, bet per kelias savaites jie virsta suma, kuri gruodį gali labai palengvinti gyvenimą.

Jeigu pradedi spalio pradžioje ir taupai iki Kalėdų, per 10–12 savaičių galima sukaupti apie 250–300 eurų. Tai jau ne smulkmena. Už tokią sumą galima nupirkti dalį dovanų, pasiruošti šventiniam stalui arba bent jau nepradėti gruodžio su jausmu, kad viskas krenta ant vieno atlyginimo.

Kodėl atskira sąskaita pakeitė viską

Anksčiau bandydavau taupyti tiesiog „mintyse“. Pasakydavau sau, kad šį mėnesį mažiau išleisiu, o likutį paliksiu Kalėdoms. Bet realybėje tas likutis kažkur dingdavo. Vieną savaitę daugiau kainuodavo maistas, kitą reikėdavo vaistų, trečią atsirasdavo netikėta sąskaita, ir tie pinigai, kurie teoriškai turėjo likti šventėms, tiesiog ištirpdavo kasdienybėje.

Atskira sąskaita veikia kitaip. Kai pervedu 25 eurus, jų nebematau pagrindinėje sąskaitoje. Jie nebesimaišo su pinigais kurui, maistui ar sąskaitoms. Psichologiškai tai labai svarbu, nes pinigai, kurie yra vienoje krūvoje, atrodo laisvi. O kai jie atskirti, jau turi paskirtį.

Dar geriau, jei pervedimą galima padaryti automatinį. Tada nereikia kiekvieną savaitę savęs įkalbinėti. Pinigai tiesiog išeina į Kalėdų sąskaitą, o aš priprantu gyventi be tų 25 eurų. Po kelių savaičių tai nebeatrodo kaip taupymas, o kaip normalus mokėjimas sau pačiam į priekį.

25 eurai per savaitę neatrodo daug, bet gruodį tai gelbsti

Didžiausia šio plano nauda yra ne vien sukaupta suma, o ramybė. Kai žinai, kad gruodžio pradžioje jau turėsi atskirą pinigų krepšelį, Kalėdos nebeatrodo kaip finansinė avarija. Nebereikia visko pirkti iš vieno atlyginimo, skolintis, naudoti kreditinės kortelės ar po švenčių skaičiuoti, kaip išgyventi iki sausio algos.

25 eurai per savaitę gali atrodyti mažai, bet pažiūrėjus kitaip, tai yra viena mažesnė vakarienė mieste, kelios impulsyvios smulkmenos parduotuvėje arba pora nereikalingų pirkinių internetu. Dažnai mes tiek išleidžiame net nepastebėdami. Skirtumas tik tas, kad šį kartą tie pinigai neištirpsta, o kaupiasi konkrečiam tikslui.

Jei biudžetas labai įtemptas, galima pradėti nuo 10 ar 15 eurų per savaitę. Tai vis tiek geriau nei nieko. Per 12 savaičių 10 eurų virsta 120 eurų, 15 eurų – 180 eurų, 25 eurai – 300 eurų. Svarbiausia ne tobula suma, o įprotis pradėti anksčiau, kol dar nėra gruodžio spaudimo.

Kad pinigai neišgaruotų, pasidariau paprastą sąrašą

Vien atsidėti pinigus neužtenka, jei nėra plano, kur jie keliaus. Todėl šiemet pasidariau labai paprastą sąrašą: dovanos, maistas, dekoracijos, nenumatytos smulkmenos. Prie kiekvienos eilutės užrašiau apytikslę sumą. Ne idealiai tiksliai, bet tiek, kad pats suprasčiau ribas.

Dovanoms skyriau atskirą dalį. Tai padeda nepasiduoti tam keistam gruodžio jausmui, kai norisi visiems nupirkti „dar kažką“, nes atrodo, kad viena dovana per maža. Iš anksto nusprendus sumą, lengviau sustoti. Kalėdos neturi būti varžybos, kas daugiau išleis. Dovana turi būti apgalvota, o ne nupirkta iš panikos.

Maistui taip pat verta turėti ribą. Šventinis stalas dažnai tampa vieta, kur persistengiame. Prisiperki tiek, lyg ruoštumeisi ne dviem vakarams, o savaitei užsidaryti namuose. Paskui dalis maisto lieka, dalis sugenda, o pinigai jau išleisti. Jei šventiniam maistui yra aiški suma, lengviau planuoti protingai.

Atskirai palikau ir nedidelę dalį nenumatytiems dalykams. Nes jie visada atsiranda: pakavimo popierius, vaikų renginys, papildoma dovana, svečiai, kurių iš pradžių neplanavai, arba tiesiog noras nupirkti kažką jaukaus namams. Jei tam yra maža atsarga, nereikia liesti pagrindinių pinigų.

Pradėti spalį yra daug lengviau nei gelbėtis gruodį

Spalis yra labai patogus metas pradėti taupyti Kalėdoms, nes šventės dar neatrodo visai ant nosies. Dar nėra tos gruodžio skubos, kai parduotuvės pilnos žmonių, kainos kandžiojasi, o sprendimai daromi pavargus. Spalį galima ramiai pagalvoti, kam iš tikrųjų pirksime dovanas, kiek galime sau leisti ir ko šiemet nereikia kartoti.

Man šis taupymo būdas patinka ir dėl emocinės pusės. Kalėdos turėtų būti apie jaukumą, laiką su savais, namų šviesą ir ramybę, o ne apie sąskaitos likutį telefone. Kai finansinė dalis bent šiek tiek suvaldyta iš anksto, šventės tampa lengvesnės. Ne pigesnės stebuklingai, bet mažiau chaotiškos.

Dabar kiekvieną savaitę pervedu tuos 25 eurus ir jaučiu, kad darau mažą, bet labai praktišką darbą savo gruodžio ramybei. Galbūt Kalėdos vis tiek kainuos daugiau, nei norėčiau. Galbūt atsiras netikėtų pirkinių. Bet šiemet jos bent jau neateis kaip smūgis. Ir vien dėl to pradėti spalį buvo verta.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!