Tamsūs vakarai grįžta: policija primena apie atšvaitus, o vairuotojams teks keisti įpročius

Ruduo Lietuvoje turi vieną akimirką, kai viskas pasikeičia labai greitai. Dar vakar po darbo grįžote per prietemą, o šiandien jau atrodo, kad vakaras užgriuvo per anksti. Gatvės tampa tamsesnės, lietus ant asfalto atspindi žibintus, šaligatviais skuba žmonės su tamsiomis striukėmis, o vairuotojams pėstieji staiga tampa sunkiau pastebimi. Būtent todėl Lietuvos policija kasmet primena tai, kas skamba paprastai, bet realybėje gali išgelbėti gyvybę: atšvaitas nėra smulkmena.

Tamsusis paros metas jau prasideda, o labiausiai tai pasijaus po laikrodžių sukimo naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją. Kai laikrodžiai bus pasukti atgal, rytai taps šviesesni, tačiau vakarai – gerokai tamsesni. Tai reiškia, kad daugybė žmonių iš darbo, mokyklos, parduotuvės ar stotelės namo grįš jau sutemus. Keliuose ir gatvėse tuo metu padaugėja rizikos, nes pėsčiasis be atšvaito vairuotojui gali pasirodyti per vėlai.

Atšvaitas nėra vaikams skirtas aksesuaras – tai saugumo priemonė

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie atšvaitą laiko nepatogiu, negražiu ar reikalingu tik vaikams. Tačiau tai pavojingas įprotis. Tamsiu paros metu pėsčiasis be atšvaito vairuotojui tampa matomas gerokai vėliau, ypač jei lyja, kelias šlapias, automobilio žibintus akina priešpriešinis eismas arba žmogus dėvi tamsius drabužius. Tokia situacija Lietuvoje rudenį yra ne išimtis, o beveik kasdienybė.

Atšvaitą reikėtų segėti taip, kad jis būtų matomas iš visų pusių. Jis turi kabėti ne rankinėje, ne kuprinėje kažkur po striuke ir ne stalčiuje „kai prireiks“, o ten, kur jį iš tiesų pagauna automobilio žibintai. Geriausia atšvaitą segėti dešinėje pusėje, maždaug kelių aukštyje, nes taip jis geriau matomas iš važiuojamosios dalies pusės. Dar saugiau – šviesą atspindinti liemenė, ypač einant užmiestyje, kelkraščiu ar neapšviestomis gyvenviečių gatvėmis.

Svarbu ir tai, kad atšvaitų reikia ne tik vaikams. Jų reikia senjorams, kurie eina į parduotuvę ar vaistinę. Jų reikia žmonėms, vedžiojantiems šunį anksti ryte ar vakare. Jų reikia tiems, kurie iš autobuso stotelės iki namų turi paeiti kelis šimtus metrų neapšviestu keliu. Rudenį tamsa neatsirenka pagal amžių.

Vairuotojams prasideda sunkesnis sezonas

Tamsėjant vakarams keisti įpročius turi ne tik pėstieji, bet ir vairuotojai. Jeigu vasarą žmogų prie perėjos pastebėti buvo lengviau, rudenį situacija visiškai kitokia. Šlapias asfaltas sugeria šviesą, langai rasoja, kelkraščiuose kaupiasi lapai, o pėsčiųjų siluetai susilieja su aplinka. Net ir trumpa akimirka, kai vairuotojas pažiūri į telefoną, navigaciją ar šoninį veidrodėlį, gali tapti lemtinga.

Todėl tamsiuoju metų laiku greitis turi būti mažesnis ne tik ten, kur stovi ženklas, bet ir ten, kur pats kelias diktuoja atsargumą. Prie perėjų, mokyklų, stotelių, daugiabučių kiemų ir neapšviestų sankryžų vairuotojams reikėtų važiuoti taip, lyg bet kurią akimirką iš tamsos gali išnirti žmogus. Tai nėra perdėtas atsargumas – tai rudens realybė.

Ypač pavojingos vietos yra užmiesčio keliai ir gyvenviečių pakraščiai, kur žmonės eina kelkraščiu, o apšvietimo nėra arba jis silpnas. Tokiose vietose vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito gali pastebėti tik paskutinę akimirką. Net jei žmogus eina „tik truputį“, „tik iki kaimyno“ ar „tik iki stotelės“, rizika nuo to nesumažėja.

Atšvaito nešiojimas vakarais

Kiek vairuotojas mato pėsčiąjį tamsoje?

Tamsoje svarbiausia ne tai, ar pats žmogus „mato automobilį“, o tai, ar vairuotojas spėja pamatyti žmogų. Skirtumas tarp pėsčiojo be atšvaito ir pėsčiojo su atšvaitu gali būti milžiniškas – kartais tai ne keli metrai, o dešimtys ar net šimtai metrų.

Paprastai tariant, atšvaitas vairuotojui „įjungia“ pėsčiąjį gerokai anksčiau. Be jo žmogus tamsoje dažnai susilieja su aplinka, ypač jei vilki juodą, pilką ar tamsiai mėlyną striukę. Su atšvaitu situacija pasikeičia iš esmės: automobilio žibintai jį pagauna daug anksčiau, todėl vairuotojas turi daugiau laiko ne tik pamatyti, bet ir sureaguoti.

Po laikrodžių sukimo pavojus išauga staiga

Laikrodžių sukimas daugeliui atrodo tik kaip nepatogumas miegui, tačiau keliuose tai yra ir saugumo klausimas. Naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją laikrodžius pasukus atgal, vakarai taps tamsesni būtent tuo metu, kai žmonės dar aktyviai juda: grįžta po darbo, važiuoja apsipirkti, veža vaikus į būrelius, eina pasivaikščioti ar laukia viešojo transporto.

Pirmosios savaitės po laiko keitimo dažnai būna klastingos, nes žmonės dar gyvena senu ritmu. Atrodo, kad diena baigėsi per greitai, o įprastas maršrutas staiga tampa tamsesnis ir pavojingesnis. Vairuotojams taip pat reikia laiko priprasti prie pasikeitusio matomumo, didesnio nuovargio ir intensyvesnio eismo tamsiu metu.

Būtent todėl dabar yra tinkamiausias metas pasiruošti: įsidėti atšvaitą į striukės kišenę, prisegti jį prie kuprinės, nupirkti vaikams šviesą atspindinčių priemonių, patikrinti automobilio žibintus, langų valytuvus ir langų plovimo skystį. Saugumas prasideda ne tada, kai jau vos išvengiama nelaimės, o tada, kai iš anksto suprantame, kad sąlygos pasikeitė.

Vienas mažas daiktas gali nulemti labai daug

Ruduo Lietuvoje nėra tik gražūs lapai ir vėsūs rytai. Tai metas, kai keliuose reikia daugiau kantrybės, dėmesio ir atsakomybės. Pėstiesiems atšvaitas turėtų tapti tokiu pat įprastu daiktu kaip raktai ar telefonas. Vairuotojams mažesnis greitis ir atidesnis žvilgsnis į kelkraščius turėtų tapti kasdieniu įpročiu.

Policijos įspėjimas šiuo metų laiku nėra formalumas. Tai priminimas, kad tamsoje klaidos kainuoja brangiau. Vienas atšvaitas, vienas laiku sumažintas greitis, vienas papildomas žvilgsnis į perėją gali nulemti, ar žmogus vakare saugiai grįš namo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!