„airBaltic“ gali atleisti iki 700 darbuotojų: smūgis gali paliesti ir Vilnių, bet keleiviams siunčiama svarbi žinutė

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ gali atleisti nuo 500 iki 700 darbuotojų, rašo TVNET/LETA. Tai vienas skaudžiausių pranešimų bendrovės istorijoje, nes kalbama ne apie simbolinį etatų mažinimą, o apie pokyčius, kurie gali paliesti maždaug penktadalį visos įmonės darbuotojų. Šiuo metu „airBaltic“ dirba apie 3000 žmonių, todėl net ir apatinė skaičiaus riba reiškia labai rimtą pertvarką.

Svarbiausia Lietuvos keleiviams – pokyčiai gali paliesti ne tik Rygą, bet ir „airBaltic“ bazes Vilniuje bei Taline. Tiesa, bendrovė pabrėžia, kad skrydžių tvarkaraščiui tai šiuo metu įtakos neturi: visi suplanuoti skrydžiai esą vykdomi pagal grafiką, bilietai ir rezervacijos galioja, keleiviai gali toliau pirkti bilietus ir keliauti kaip įprasta. Vis dėlto pati žinia apie galimus šimtus atleidimų neišvengiamai kelia klausimą: ar tai tik sunkus, bet valdomas pertvarkos etapas, ar ženklas, kad Baltijos aviacijos rinkoje prasideda daug rimtesni pokyčiai?

Gali būti atleistas kas penktas darbuotojas

Pagal dabartines prognozes, atleidimai gali paliesti nuo 500 iki 700 pareigybių „airBaltic“ bazėse Rygoje, Vilniuje ir Taline. Tikslus skaičius dar nenustatytas, todėl galutinis mastas gali keistis. Bendrovė aiškina, kad šis diapazonas susijęs su vykstančiomis konsultacijomis su profesinėmis sąjungomis, galimais pilotų ir įgulos darbo krūvio mažinimo sprendimais bei naujos organizacinės struktūros kūrimu.

Planuojama, kad aiškesnės struktūros bus apibrėžtos iki spalio vidurio. Kol kas, pasak „airBaltic“, individualūs sprendimai dėl konkrečių darbuotojų dar nepriimti. Įmonė jau informavo Latvijos valstybinę užimtumo agentūrą apie kolektyvinį darbuotojų skaičiaus mažinimą, o tolesni veiksmai turėtų vykti pagal teisės aktuose numatytas procedūras.

„airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Erno Hildenas pabrėžia, kad bendrovė supranta, jog šie pokyčiai darbuotojams yra itin jautrūs. Pasak jo, prioritetas – veikti atsakingai, skaidriai ir pagarbiai, laiku informuojant žmones apie tolesnius žingsnius. Tačiau darbuotojų pusė šią situaciją mato gerokai aštriau.

Profsąjunga sako: skaičius sužinojo paskutinę minutę

Latvijos aviacijos profesinės sąjungos prezidentė Dacė Kavasa LETA sakė, kad apie galimų atleidimų skaičių profsąjunga sužinojo likus vos kelioms minutėms iki pristatymo darbuotojams. Jos teigimu, jokių realių diskusijų dėl šių skaičių iki tol nebuvo.

Ji taip pat teigia, kad profsąjunga tikslių duomenų apie galimus atleidimus prašė dar nuo rugsėjo 6 d., kaip to reikalauja tiek Darbo įstatymas, tiek Europos Sąjungos direktyvos, tačiau duomenų esą nebuvo pateikta. Tai rodo, kad socialinis dialogas tarp bendrovės vadovybės ir darbuotojų atstovų gali būti įtemptas.

Viena iš svarstomų išeičių – ne viso darbo laiko modelis. Kalbama apie 85 proc. darbo krūvio sutartis, kurios galėtų padėti sumažinti realių atleidimų skaičių. Kavasa teigia, kad dauguma profesinės sąjungos narių išreiškė norą pereiti prie tokio modelio. Pirmiausia tai būtų aktualu pilotams ir skrydžių palydovams, o derybos dėl technikų bei techninės priežiūros darbuotojų turėtų prasidėti spalio viduryje.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad kol kas neaišku, ką tiksliai reiškia minimi 500–700 darbuotojų. Ar tai bus tiesioginiai atleidimai? Ar dalį pavyks pakeisti sumažintu krūviu? Ar tam tikros funkcijos bus pertvarkytos? Atsakymų dar nėra.

Kodėl „airBaltic“ imasi tokio žingsnio?

Darbuotojų skaičiaus peržiūra yra viena iš naujojo „airBaltic“ verslo plano dalių. Bendrovė aiškina, kad pagrindiniai tikslai – stiprinti finansinį stabilumą, labiau koncentruoti maršrutų tinklą ir didinti veiklos efektyvumą. Plane taip pat numatytas mažesnis „Airbus A220-300“ orlaivių parkas ir glaudesnis bendradarbiavimas su ACMI partneriais. Tai reiškia orlaivių nuomą kartu su įgula kitoms bendrovėms arba tokio modelio naudojimą siekiant lankstesnės veiklos.

Kitaip tariant, „airBaltic“ bando susitraukti į ekonomiškai tvaresnį modelį. Mažiau perteklinių sąnaudų, aiškesni maršrutai, labiau kontroliuojamas lėktuvų parkas, daugiau finansinio manevro. Tokia logika verslo požiūriu gali atrodyti racionali, tačiau žmonėms, kurių darbo vietos atsiduria ant svarstyklių, tai skamba gerokai skaudžiau.

Ypač jautru tai, kad bendrovė veikia ne tik kaip paprasta komercinė oro linijų įmonė. „airBaltic“ yra strategiškai svarbus Baltijos regiono susisiekimo žaidėjas. Ji jungia Rygą, Vilnių ir Taliną su Europos miestais, o kai kuriuose maršrutuose keleiviams nėra daug patogių alternatyvų.

Ką tai reiškia keleiviams Lietuvoje?

Šiuo metu „airBaltic“ aiškiai teigia, kad keleivių skrydžių planai neturėtų keistis. Skrydžiai vykdomi pagal suplanuotą programą, klientų aptarnavimas tęsiamas, esami bilietai ir rezervacijos galioja. Tai svarbiausia praktinė žinia tiems, kurie jau turi bilietus iš Vilniaus, Rygos ar Talino.

Vis dėlto keleiviams verta suprasti platesnį kontekstą. Jei įmonė mažina darbuotojų skaičių, peržiūri lėktuvų parką ir koncentruoja maršrutų tinklą, ateityje gali keistis tam tikrų krypčių dažnis, sezoniniai skrydžiai ar pasiūla mažiau pelningose linijose. Kol kas konkrečių pranešimų apie tai nėra, bet verslo plano logika rodo, kad „airBaltic“ sieks skraidyti ten, kur tai finansiškai labiausiai apsimoka.

Lietuvai tai svarbu, nes Vilnius jau kurį laiką yra viena iš „airBaltic“ bazių. Jei pertvarka paliestų čia dirbančius žmones ar dalį veiklos, tai būtų jau nebe vien Latvijos vidaus klausimas, o platesnė Baltijos aviacijos tema.

Bendrovė jau saugoma nuo kreditorių reikalavimų

Dar vienas svarbus šios istorijos sluoksnis – finansinis. Anksčiau buvo pranešta, kad „airBaltic“ pradėjo finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimą pagal JAV įstatymų 11 skyriaus procedūrą. Paprastai tariant, tai procesas, kuris leidžia įmonei tęsti veiklą, kol pertvarkomi jos įsipareigojimai ir derinamas reorganizavimo planas. Tai nėra paprastas užsidarymas, tačiau signalas, kad finansinė situacija reikalauja rimtų sprendimų.

„airBaltic“ iš viso gavo įsipareigojimus suteikti iki 350 mln. eurų naujo finansavimo, kad būtų užtikrintas bendrovės likvidumas ir veikla šio proceso metu. Šiuo metu gauta pirmoji 140 mln. eurų dalis, iš kurios beveik 79 mln. eurų numatyta panaudoti aštuoniems orlaiviams ir septyniems varikliams atpirkti.

Finansavimą organizuoja dideli tarptautiniai žaidėjai, tarp jų „Barclays“, „Morgan Stanley“, „Oaktree Capital Management“ ir kiti. Tačiau sąlygos nėra pigios: palūkanų norma siekia SOFR + 8 proc., šiuo metu apie 12 proc., be to, numatyti papildomi mokesčiai iki 52,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad naujas finansavimas padeda išlaikyti veiklą, bet kartu kainuoja brangiai.

Tikimasi, kad visas restruktūrizavimo procesas bus baigtas 2027 m. viduryje, o galutinis rezultatas turėtų būti teismo patvirtintas reorganizavimo planas.

Skaičiai rodo: bendrovė didelė, bet spaudimas išlieka

„airBaltic“ grupės apyvarta praėjusiais metais augo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų. Keleivių skaičius taip pat išliko solidus – pervežta 5,2 mln. žmonių, arba 1 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Iš pirmo žvilgsnio tai neatrodo kaip žlugimo vaizdas.

Tačiau bendrovė vis tiek patyrė 44,337 mln. eurų nuostolį. Nors tai 2,7 karto mažiau nei 2024 m., nuostolis išlieka nuostoliu. O aviacijoje, kur lėktuvai, kuras, techninė priežiūra, finansavimas ir personalas kainuoja milžiniškus pinigus, net ir auganti apyvarta negarantuoja ramybės.

Praėjusią vasarą „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke ir šiuo metu valdo 10 proc. akcijų. Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc., o likusi dalis – finansiniam investuotojui ir smulkiesiems akcininkams. Tai reiškia, kad „airBaltic“ išlieka labai glaudžiai susijusi su Latvijos valstybe, tačiau kartu jau turi ir stambų tarptautinį partnerį.

Didžiausias klausimas – kas bus po spalio vidurio?

Artimiausios savaitės bus lemiamos darbuotojams. Iki spalio vidurio turėtų paaiškėti, kokia bus naujoji organizacinė struktūra ir kiek realiai žmonių gali netekti darbo. Bendrovė žada darbuotojus informuoti palaipsniui, tačiau jau dabar akivaizdu, kad laukimas bus įtemptas.

Keleiviams šiuo metu žinutė paprasta: skrydžiai vyksta, bilietai galioja, planų keisti nereikia. Tačiau „airBaltic“ istorija rodo, kad už įprastai veikiančio skrydžių tvarkaraščio slepiasi labai sunkus finansinis ir organizacinis procesas. Vienoje pusėje – pažadas išlaikyti susisiekimą su Baltijos regionu. Kitoje – šimtai darbuotojų, kurių ateitis gali pasikeisti per kelias savaites.

Ir čia didžiausia įtampa: keleivis oro uoste gali nematyti jokio pokyčio, bet įmonės viduje tuo metu gali vykti viena rimčiausių pertvarkų per daugelį metų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!