Koks oro drėgnumas bute žiemą yra normalus ir kaip jį pamatuoti nebrangiu higrometru
Žiemą butuose prasideda keistas sezonas: vieni skundžiasi sausomis akimis, perštinčia gerkle ir elektrinančiais plaukais, kiti kas rytą valo aprasojusius langus ir nerimauja dėl pelėsio kampuose. Abu atvejai susiję su tuo pačiu dalyku – oro drėgnumu. Skirtumas tik tas, kad vienuose namuose jo per mažai, kituose – per daug, o iš akies tai nustatyti labai sunku.
Būtent todėl paprastas higrometras žiemą gali būti vienas naudingiausių daiktų namuose. Jis kainuoja nedaug, dažnai mažiau nei vakarienė dviem, bet padeda suprasti, ar problema tikrai yra ore, ar ją sukelia vėdinimas, šalti langai, radiatoriai, skalbinių džiovinimas kambaryje ar prasta ventiliacija.
Normalus oro drėgnumas bute žiemą dažniausiai turėtų būti apie 40–60 procentų. Tai laikoma komfortišku intervalu daugumai žmonių. Praktikoje žiemą geriausia taikytis į maždaug 40–50 procentų drėgnumą, nes tada oras nėra per sausas, bet kartu mažesnė rizika, kad ant langų, sienų ar kampuose pradės kauptis kondensatas.
Koks drėgnumas jau yra problema?
Vien skaičius higrometre dar ne visada pasako visą istoriją. Svarbu žiūrėti ir į namų požymius: ar rasoja langai, ar atsiranda pelėsio kvapas, ar sausėja oda, ar rytais peršti gerklę. Vis dėlto orientacinės ribos labai padeda suprasti, kurioje pusėje esate.
| Oro drėgnumas bute | Ką tai reiškia? | Ką daryti? |
|---|---|---|
| Mažiau nei 30 % | Oras per sausas. Gali sausėti oda, akys, nosies gleivinė, dažniau jaustis gerklės perštėjimas. | Patikrinti, ar neperkaitinate buto, naudoti drėkintuvą, dažniau trumpai vėdinti, nelaikyti temperatūros per aukštos. |
| 30–40 % | Žiemą dar pakenčiama, bet jautresniems žmonėms gali būti per sausa. | Stebėti savijautą, ypač miegamajame. Jei nemalonu, drėgmę galima šiek tiek kelti. |
| 40–50 % | Dažniausiai labai geras žiemos intervalas. | Palaikyti tokį lygį, nepersistengti su drėkinimu. |
| 50–60 % | Dar normalu, bet reikia stebėti langus ir kampus. | Jei rasoja langai, gerinti vėdinimą, ypač virtuvėje ir vonioje. |
| Daugiau nei 60 % | Per drėgna, didėja pelėsio, dulkių erkučių ir kondensato rizika. | Vėdinti, tikrinti ventiliaciją, nedžiovinti skalbinių kambaryje, prireikus naudoti drėgmės surinktuvą. |
| Daugiau nei 70 % | Aiškus signalas, kad namuose per daug drėgmės. | Ieškoti priežasties: ventiliacija, šlapi kampai, pratekėjimai, skalbiniai, per retas vėdinimas. |
Svarbu nepainioti dviejų dalykų. Jei langai rasoja, tai nebūtinai reiškia, kad visas butas labai drėgnas. Kartais problema būna šalti langai, prastas stiklo paketas arba uždengti radiatoriai, dėl kurių oras prie lango nejuda. Tačiau jei higrometras rodo virš 60 procentų, o ant langų kasdien kaupiasi vanduo, tai jau ženklas, kad drėgmės per daug.
Kaip teisingai matuoti drėgnumą higrometru?
Pigūs skaitmeniniai higrometrai dažniausiai kainuoja nuo kelių iki keliolikos eurų. Jie nebūtinai būna laboratorinio tikslumo, bet namams jų visiškai pakanka, jei matuojate protingai. Didžiausia klaida – padėti prietaisą bet kur ir iš vieno skaičiaus daryti išvadą apie visą butą.
Higrometrą reikėtų padėti maždaug 1–1,5 metro aukštyje, ne prie pat radiatoriaus, ne ant palangės, ne prie virdulio, ne vonioje po dušo ir ne šalia atidaryto lango. Geriausia vieta – kambario vidurys arba lentyna, kur nėra tiesioginės šilumos ir skersvėjo. Palikite prietaisą bent 20–30 minučių, o dar geriau – kelias valandas, kad rodmuo nusistovėtų.
Vieną dieną pamatuoti neužtenka. Geriausia stebėti 3–5 dienas: ryte, vakare, po maisto gaminimo, po dušo, po vėdinimo ir prieš miegą. Tada pamatysite tikrą vaizdą. Pavyzdžiui, svetainėje gali būti 38 procentai, miegamajame 52 procentai, o vonioje po dušo – 75 procentai. Tai normalu, jei drėgmė greitai krenta. Blogai tada, kai ji laikosi aukšta valandų valandas.
Jei norite patikrinti, ar pigus higrometras labai nemeluoja, galima padaryti paprastą buitinį palyginimą: pastatykite du skirtingus higrometrus šalia vienas kito tame pačiame kambaryje. Jei skirtumas 2–5 procentai, tai dar normalu. Jei vienas rodo 38, o kitas 58, tokiu prietaisu aklai pasitikėti neverta.

Ką daryti, jei oras per sausas?
Per sausas oras dažniausiai atsiranda tada, kai butas stipriai šildomas, o lauke oras šaltas. Įleidus šaltą orą ir jį sušildžius, santykinė drėgmė krenta, todėl namuose gali būti sausa net tada, kai lauke drėgna ir niūru. Žmogus tai pajunta gana greitai: sausėja lūpos, oda, nosis, rytais gali perštėti gerklę, o kambariniai augalai ima leipti.
Pirmas žingsnis – ne pulti pirkti brangiausio drėkintuvo, o pažiūrėti į temperatūrą. Jei bute nuolat 24–25 laipsniai, oras dažnai bus sausesnis. Miegamajame daugeliui pakanka 18–20 laipsnių, svetainėje – apie 20–22. Sumažinus temperatūrą bent keliais laipsniais, komfortas gali pagerėti net ir be papildomų prietaisų.
Jei drėgmė nuolat laikosi žemiau 30–35 procentų, gali padėti oro drėkintuvas. Renkantis svarbu ne grožis, o paprastas valymas ir tinkamas našumas pagal kambario dydį. Drėkintuvą reikia reguliariai plauti, nes kitaip jis gali skleisti ne švarą, o bakterijas ir nemalonų kvapą. Taip pat nereikėtų persistengti: tikslas nėra pakelti drėgmę iki 70 procentų. Žiemą 40–50 procentų dažniausiai yra labai gerai.
Kartais padeda ir paprastesni sprendimai: nelaikyti radiatorių visiškai užgriozdintų, trumpai vėdinti kelis kartus per dieną, turėti daugiau augalų, bet nesitikėti, kad jie išspręs rimtą sausumo problemą. Dubenėliai su vandeniu ant radiatorių gali šiek tiek padėti, bet didelio efekto dažniausiai neduoda.
Ką daryti, jei drėgmės per daug?
Per didelė drėgmė žiemą yra pavojingesnė namams nei per sausas oras. Jei higrometras dažnai rodo daugiau nei 60 procentų, langai rasoja, kampuose atsiranda tamsių dėmių, o spintose ar prie išorinių sienų juntamas pelėsio kvapas, reikia veikti. Pelėsis nėra tik kosmetinė problema – jis gali bloginti savijautą, ypač vaikams, alergiškiems ar jautresniems žmonėms.
Dažniausios per didelės drėgmės priežastys yra labai buitiškos: skalbinių džiovinimas kambaryje, per retas vėdinimas, neveikianti vonios ventiliacija, garai iš virtuvės, užstatyti ortakiai, sandarūs langai be orlaidžių ir per žema temperatūra kambariuose. Jei kambaryje vėsu, sienos šaltesnės, todėl drėgmė lengviau kondensuojasi ant paviršių.
Pirmas sprendimas – trumpas, bet intensyvus vėdinimas. Geriau 5–10 minučių plačiai atidaryti langą negu visą dieną laikyti mikroventiliaciją, kuri atšaldo angokraščius. Po dušo būtina įjungti ventiliatorių arba palikti praviras duris, jei yra gera trauka. Gaminant maistą reikėtų naudoti gartraukį, o skalbinius, jei įmanoma, džiovinti ne gyvenamajame kambaryje.
Jei drėgmė vis tiek laikosi aukšta, verta svarstyti elektrinį drėgmės surinktuvą. Jis ypač naudingas senesniuose butuose, kampiniuose kambariuose, pirmuose aukštuose arba ten, kur nėra normalios ventiliacijos. Drėgmės surinkėjai su granulėmis spintelėse gali padėti mažose uždarose vietose, bet viso buto problemos jie neišspręs.
Geriausias sprendimas žiemą – ne spėlioti, o matuoti. Higrometras greitai parodo, ar namuose tikrai sausa, ar per drėgna, ar problema tik viename kambaryje. Tai mažas prietaisas, kuris padeda išvengti dviejų kraštutinumų: be reikalo drėkinti jau drėgną butą arba ignoruoti sausą orą, kuris kasdien erzina kvėpavimo takus. Kai žinote skaičius, sprendimai tampa daug paprastesni.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


