Benzino sąnaudos mieste išaugo: vairavimo instruktorius pataria patikrinti šį kasdienį įprotį

Ryte išvažiuojate tik iki darbo, po pietų – į parduotuvę, vakare – pasiimti vaiko ar užsukti pas tėvus. Maršrutai trumpi, kilometrai lyg ir nedideli, tačiau degalinėje tenka sustoti vis dažniau. Borto kompiuteris mieste rodo skaičių, kurio anksčiau nesinorėdavo net matyti, ir pirmoji mintis dažnai būna viena: gal automobiliui kažkas nutiko.

Gedimas, žinoma, įmanomas, ypač jei sąnaudos šoktelėjo staiga ir kartu atsirado kitų požymių. Tačiau vairavimo instruktoriai pirmiausia siūlo pasižiūrėti į paprastą kasdienį įprotį – kaip vairuotojas pajuda nuo šviesoforo ir kaip artėja prie kito sustojimo. Mieste būtent staigus greitėjimas, po kurio netrukus tenka smarkiai stabdyti, gali nepastebimai išauginti degalų sąnaudas.

Toks važiavimas dažnai atsiranda ne iš noro lėkti. Žmogus skuba, nenori likti prie dar vieno raudono signalo, bando įsilieti į intensyvesnį srautą arba tiesiog važiuoja taip, kaip įprato. Tačiau mieste automobilis retai gauna progą ilgiau važiuoti tolygiai, todėl kiekvienas stipresnis paspaudimas akceleratoriaus greitai virsta papildomomis išlaidomis.

Didžiausia problema prasideda tarp dviejų šviesoforų

Įprasta scena: užsidega žalia šviesa, automobilis energingai šauna iš vietos, greitis per kelias sekundes pasiekiamas toks, lyg prasidėtų užmiesčio kelias. Tačiau už šimto ar dviejų šimtų metrų jau matyti sankryža, pėsčiųjų perėja arba eilė automobilių. Tuomet tenka atleisti akceleratorių ir spausti stabdį, o ką tik sunaudota energija tiesiog išbarstoma stabdant.

Varikliui daugiausia pastangų reikia ne palaikant pastovų greitį, o įgreitinant automobilį. Kuo staigiau ir dažniau tai daroma, tuo daugiau degalų reikia kiekvienam pajudėjimui. Automatinės pavarų dėžės ir šiuolaikiniai varikliai gali padėti važiuoti ekonomiškiau, bet jie negali panaikinti fizikos: sunkų automobilį kiekvieną kartą išjudinti ir vėl sustabdyti kainuoja.

Vairuotoją dažnai klaidina jausmas, kad jis važiuoja „normaliai“, nes neviršija greičio. Vis dėlto degalų sąnaudoms svarbus ne vien skaičius spidometre, bet ir kelias iki jo. Važiavimas nuo vieno staigaus pagreitėjimo iki kito, net laikantis leistino greičio, gali būti gerokai brangesnis nei ramus, numatantis judėjimas sraute.

Benzino sąnaudos mieste išaugo: vairavimo instruktorius pataria patikrinti šį kasdienį įprotįNuotrauka: Unsplash / Albert Stoynov

Skuba mieste ne visada sutaupo laiko

Miesto eisme žmogus pyksta ne dėl vienos raudonos šviesos. Jį erzina jausmas, kad vėluoja, kad priekyje važiuojantis automobilis pernelyg lėtas, o kiekviena atsiradusi tarpelio galimybė turi būti išnaudota. Būtent tada koja pati stipriau nuspaudžia akceleratorių, nors po kelių akimirkų situacija priekyje gali pasikeisti.

Šeimai, važiuojančiai su vaikais, toks ritmas reiškia ne tik didesnes sąnaudas, bet ir nuolatinį tampymąsi salone. Senjorui ar mažiau patyrusiam vairuotojui jis kelia įtampą, nes reikia greitai reaguoti į staigiai manevruojančius kitus eismo dalyvius. Dirbančiam žmogui, kuris per dieną automobilyje praleidžia daug laiko, tai ilgainiui tampa ir nuovargio šaltiniu.

Kita vertus, vien vairuotojo kaltinti būtų pernelyg paprasta. Miesto eismas dažnai nervina: sankryžose susidaro spūstys, reikia persirikiuoti, kažkas netikėtai sustoja ieškodamas vietos, o laiko planai kartais subyra dar iki išvažiuojant. Tačiau būtent todėl ramus vairavimo stilius nėra lėtumas ar abejingumas – tai būdas palikti sau daugiau kontrolės ten, kur visko kontroliuoti neįmanoma.

Kaip pakeisti įprotį, kad bakas tuštėtų lėčiau

Pirmas paprastas žingsnis – pradėti žiūrėti ne į automobilio galą priešais, o gerokai toliau į priekį. Jei matyti, kad sankryžoje jau kaupiasi eilė arba šviesoforas netrukus keisis, nebūtina iki jos lėkti įsibėgėjus. Anksčiau atleidus akceleratorių automobilis dar kurį laiką riedės, o dažnai pavyks išvengti ir visiško sustojimo.

Pradėdami važiuoti nuo šviesoforo stenkitės greitį didinti užtikrintai, bet be bereikalingo staigumo. Tikslas nėra pajudėti taip vangiai, kad trukdytumėte srautui, tačiau ir nebandyti pirmųjų kelių metrų paversti lenktynėmis. Mechaninės pavarų dėžės vairuotojui verta nepersistengti ilgai laikant žemą pavarą, o automatinės dėžės savininkui – neprovokuoti jos nuolatiniais staigiais akceleratoriaus paspaudimais.

Taip pat naudinga pasitikrinti, ar sąnaudos tikrai pakilo, o ne tik atrodo pakilusios po kelių ypač lėtų rytų spūstyse. Kelioms savaitėms pasižymėkite nuvažiuotą atstumą, užpiltus degalus ir įprastus maršrutus. Jei pakeitus vairavimo ritmą rodikliai nesikeičia arba automobilis pradėjo prasčiau traukti, nelygiai dirbti, užsidegė įspėjamoji lemputė, tuomet jau verta kreiptis į servisą.

Mieste ne kiekvieną kamštį galima aplenkti ir ne kiekvieną raudoną šviesą galima „pataikyti“. Tačiau galima atsisakyti įpročio nuolat laimėti kelias sekundes, kurios dažnai baigiasi prie to paties šviesoforo. Ramesnis pajudėjimas ir ankstesnis atleidimas akceleratoriaus gali atrodyti menkniekis, bet būtent iš tokių menkniekių susideda ir mažesnė sąskaita degalinėje, ir daug ramesnė kelionė namo.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!