Kiek kepalų duonos buvo galima nupirkti už vidutinį atlyginimą prieš 20 metų ir kiek dabar

Prie duonos lentynos kartais užtenka pažvelgti į kainą, kad prisimintume litus. Kadaise duona kainavo kelis litus, šiandien už jos pakuotę mokame eurais, o kai kurie kepaliukai dar ir gerokai sumažėję. Tačiau vien kainų palyginimas neatsako į svarbiausią klausimą: ar už savo atlyginimą duonos galime nusipirkti daugiau, negu galėjome prieš dvidešimt metų?

Palyginus 2006 metų pabaigos vidutinį atlyginimą ir tuometinę juodos duonos kainą su 2026 metų atlyginimu bei konkrečiu dabartinės kainos pavyzdžiu, skirtumas pasirodo nedidelis. Anuomet būtų išėję maždaug 768 pusės kilogramo kepalai, dabar – apie 802. Vis dėlto šiuos skaičius reikia skaityti atidžiai: istoriniam skaičiavimui naudojamas duonos kainos vidurkis, o dabartiniam – vienas parduotuvėje parduodamas gaminys.

Prieš dvidešimt metų vidutinė alga nesiekė 1 300 litų

2006 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje, atskaičius darbuotojo mokesčius, sudarė 1 293,70 lito. Būtent atlyginimą į rankas prasminga naudoti tokiam palyginimui: tai pinigai, kuriuos žmogus galėjo skirti maistui, būstui ir kitoms kasdienėms išlaidoms.

Tų pačių metų gruodį skelbta vidutinė juodos duonos kaina Lietuvos mažmeninės prekybos centruose siekė 3,37 lito už kilogramą. Perskaičiavus pusę kilogramo, gauname 1,685 lito. Padaliję atlyginimą iš šios sumos, gauname maždaug 768 pusės kilogramo duonos porcijas.

Tai teorinis skaičiavimas, kuriame visas atlyginimas išleidžiamas vien duonai. Žinoma, taip niekas negyvena, tačiau vienodo produkto kiekio palyginimas leidžia geriau suprasti kainos ir pajamų santykį. Šiuo atveju nereikia net perskaičiuoti litų į eurus: svarbu, kiek duonos buvo galima nusipirkti už to meto algą.

Raikyta duona

Dabar atlyginimas didesnis, bet ir duonos kilogramas kainuoja kitaip

2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas Lietuvoje sudarė 1 594,90 euro. Tai ketvirčio statistinis vidurkis, o ne visų 2026 metų rezultatas.

Dabartinės kainos pavyzdžiui pasirinkta „Rimi“ elektroninėje parduotuvėje tikrinimo metu už 1,79 euro parduodama 450 gramų juoda „Močiutės“ duona. Jos kilogramas kainuoja maždaug 3,98 euro, o perskaičiuotas pusės kilogramo kiekis – apie 1,99 euro.

Už 1 594,90 euro atlyginimą tokiomis kainomis būtų galima įsigyti maždaug 401 kilogramą duonos. Tai atitinka apie 802 pusės kilogramo kepalus. Palyginti su 2006 metų pabaigos skaičiavimu, skirtumas siekia maždaug 34 tokius kepalus, arba apie 4,4 procento.

Tačiau tai nėra įrodymas, kad visos duonos įperkamumas Lietuvoje per dvidešimt metų pagerėjo būtent tiek. Dabartiniam skaičiavimui pasirinkus kitą gaminį, rezultatas pasikeistų. Norint tiksliai įvertinti bendrą pokytį, reikėtų abiejų laikotarpių palyginamų vidutinių kainų.

Kodėl skaičiuoti vien kepalus būtų klaidinga?

Parduotuvėje perkame pakuotę, todėl dažniausiai ir įsimename jos kainą. Tačiau vienoje gali būti 450 gramų duonos, kitoje – 700 ar 800 gramų. Jei lyginsime tik ant etiketės stambiai užrašytus skaičius, lengvai padarysime klaidingą išvadą.

Pavyzdžiui, už dabartinį vidutinį atlyginimą išeitų apie 891 pasirinktos duonos pakuotė po 450 gramų. Toks skaičius atrodytų gerokai įspūdingiau nei 802, tačiau duonos kiekis dėl to nepadidėtų. Pasikeistų tik vieneto dydis. Todėl šiame palyginime „kepalu“ sąlygiškai vadinamas vienodas 500 gramų kiekis, o ne bet kokia parduotuvėje paimta pakuotė.

Tai naudinga prisiminti ir kasdien apsiperkant. Norint suprasti, kuri duona iš tiesų pigesnė, verta žiūrėti į kilogramo kainą. Mažesnė pakuotės kaina savaime dar nereiškia geresnio pasiūlymo, ypač kai greta sudėti skirtingo svorio gaminiai.

Kaina, ties kuria susitinka 2006-ieji ir dabartis

Pagal pasirinktus atlyginimų duomenis galima apskaičiuoti aiškų orientyrą: jeigu šiandien pusė kilogramo duonos kainuotų maždaug 2,08 euro, už vidutinį atlyginimą jos būtų galima įsigyti beveik tiek pat, kiek 2006 metų pabaigoje pagal tuometinę vidutinę juodos duonos kainą. Mokant mažiau, išeitų daugiau duonos; mokant daugiau – mažiau.

Vis dėlto šalies vidurkis nėra kiekvieno žmogaus atlyginimas. Jei jūsų pajamos augo lėčiau, duonos brangimą galite jausti stipriau, net kai bendras statistinis palyginimas rodo nedidelį pagerėjimą. Be to, šeimos biudžete duona tėra viena eilutė: galimybes apsipirkti lemia ir tai, kiek pinigų lieka po būsto, šildymo, transporto bei kitų išlaidų.

Todėl teiginiai „anksčiau viskas buvo pigiau“ arba „dabar uždirbame daugiau, vadinasi, viskas lengviau įperkama“ pasako tik dalį istorijos. Šis duonos pavyzdys rodo, kad smarkiai pasikeitę skaičiai algalapyje ir kainų etiketėje nebūtinai reiškia tokį pat didelį pokytį pirkinių krepšelyje.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!