Automobilyje atsirado saldus kvapas? Neskubėkite džiaugtis – po prietaisų skydeliu gali slėptis brangus gedimas

Įsėdate į automobilį, užvedate variklį, įjungiate šildymą ir po kelių minučių salone pasklinda keistas salstelėjęs kvapas. Ne pelėsio, ne degėsių ir ne benzino. Kažkas panašaus į pašildytą sirupą ar saldų cheminį skystį. Iš pradžių nekreipiate dėmesio, nes kvapas silpnas, o automobilis važiuoja visiškai normaliai. Tačiau po savaitės pastebite dar vieną keistenybę: priekinis stiklas iš vidaus pradeda rasoti, ant jo atsiranda sunkiai nuvaloma plėvelė, o šildymas kartais veikia prasčiau nei anksčiau. Būtent taip gali prasidėti vienas nemaloniausių automobilio šildymo sistemos gedimų – salono šildytuvo radiatoriaus arba jo jungčių nesandarumas.

Dalis vairuotojų tokį kvapą bando panaikinti nauju salono filtru, oro gaivikliu ar kondicionieriaus dezinfekavimo priemone. Kiti kaltina drėgnus kilimėlius, prastą orą arba seniai nevalytą ventiliacijos sistemą. Kartais problema iš tiesų būna visai paprasta, tačiau yra vienas požymių derinys, kurio ignoruoti nereikėtų: saldus kvapas, sunkiai nuvaloma plėvelė ant stiklo ir pamažu mažėjantis aušinimo skysčio lygis.

Tokiu atveju kalbame jau ne apie salono komfortą. Tai gali reikšti, kad automobilis po truputį netenka aušinimo skysčio, kuris būtinas normaliai variklio temperatūrai palaikyti. O nedidelis nesandarumas, laiku jo nesutvarkius, gali baigtis gerokai brangesniu remontu.

Po prietaisų skydeliu slepiasi radiatorius, apie kurį vairuotojai dažnai pamiršta

Dauguma vairuotojų puikiai žino, kad po automobilio kapotu yra pagrindinis aušinimo radiatorius. Tačiau ne visi susimąsto, kad dar vienas, gerokai mažesnis radiatorius, slepiasi salone, dažniausiai giliai po prietaisų skydeliu.

Jo paskirtis labai paprasta. Variklyje įkaitęs aušinimo skystis teka per salono šildytuvo radiatorių, o ventiliatorius pučia orą pro jo šilumokaitį. Taip sušildytas oras nukreipiamas į saloną arba ant stiklų. Kitaip tariant, automobilio šildymas daugelyje modelių veikia naudodamas variklio šilumą.

Problemos prasideda tuomet, kai šildytuvo radiatorius praranda sandarumą. Per daugelį metų jį veikia temperatūros svyravimai, sistemos slėgis, aušinimo skysčio cheminė sudėtis ir natūralus medžiagų senėjimas. Radiatoriuje gali atsirasti mikroskopinis įtrūkimas, pradėti leisti sandarinimo žiedas arba vamzdžio jungtis.

Iš pradžių toks nuotėkis kartais būna labai nedidelis. Ant grindų nematyti jokios balos, aušinimo skysčio bakelis atrodo beveik pilnas, o variklio temperatūros rodyklė laikosi įprastoje padėtyje.

Tačiau įkaitęs skystis, patekęs į šildymo ir ventiliacijos sistemos korpusą, gali paskleisti būdingą salstelėjusį kvapą. Jeigu susidaro smulkių skysčio lašelių, oro srautas gali juos pernešti į saloną.

Čia svarbu ištaisyti vieną dažnai kartojamą netikslumą. Antifrizo sudėtyje dažnai naudojamas etilenglikolis yra mažai lakus, o gryna medžiaga laikoma beveik bekvape. Todėl nėra teisinga teigti, kad pasiekęs 60 ar 90 laipsnių jis staiga pradeda intensyviai garuoti. Automobilyje juntamas kvapas priklauso nuo viso aušinimo skysčio mišinio, jo priedų ir to, kaip jis patenka ant įkaitusių paviršių arba į oro srautą.

Beje, šildytuvo radiatorius kai kuriuose automobiliuose būna karštas net tada, kai salone nustatyta žemesnė temperatūra. Klimato sistema tiesiog nukreipia orą kitu keliu. Todėl kvapas nebūtinai pasirodo tik įjungus maksimalų šildymą.

Stiklas nuolat rasoja, o nuvalius lieka dryžiai? Štai į ką reikia atkreipti dėmesį

Paprastas langų rasojimas ir aušinimo skysčio patekimas į ventiliacijos sistemą nėra tas pats, nors iš pirmo žvilgsnio simptomai gali būti panašūs.

Jeigu automobilio salone daug drėgmės, pavyzdžiui, nuo šlapių kilimėlių ar snieguotų batų, ant šalto stiklo susidaro kondensatas. Įjungus tinkamą stiklo apipūtimą, oro kondicionierių ir įleidžiant lauko orą, jis paprastai gana greitai pasišalina.

Tačiau jeigu šildytuvo radiatorius leidžia aušinimo skystį, ant stiklo gali kauptis plona, slidoka plėvelė. Bandant ją nuvalyti, neretai lieka dryžiai, o po kurio laiko apnašos atsiranda vėl. Ypač įtartina, jeigu šis reiškinys sustiprėja pučiant šiltą orą į priekinį stiklą.

Vis dėlto vien riebi plėvelė dar neįrodo radiatoriaus gedimo. Panašias apnašas gali palikti salono plastiko išskiriamos medžiagos, rūkymas, elektroninių cigarečių aerozolis ar net netinkamos valymo priemonės.

Todėl būtina atkreipti dėmesį į kitus požymius.

Vienas jų – aušinimo skysčio lygio mažėjimas. Jeigu skysčio bakelyje nuolat trūksta, tačiau po automobiliu nematyti jokių balų, reikia ieškoti paslėpto nuotėkio.

Kitas požymis – drėgmė salono priekyje. Dažniausiai ji pastebima keleivio kojų zonoje, tačiau konkreti vieta priklauso nuo automobilio konstrukcijos. Kartais viršutinis kilimėlio sluoksnis atrodo sausas, nors po juo esanti stora garso izoliacija jau būna prisigėrusi skysčio.

Aušinimo skystis gali palikti lipnų paviršių arba spalvotas apnašas. Tačiau vien pagal spalvą nustatyti jo tipo ar gedimo vietos negalima – antifrizas gali būti rausvas, violetinis, mėlynas, žalias ar kitokios spalvos.

Pasitaiko ir gudresnių nuotėkių. Skystis iš šildymo sistemos korpuso kartais nuteka per oro kondicionieriaus kondensato drenažą po automobiliu. Todėl balutė ant žemės gali būti palaikyta įprastu kondensatu, nors joje iš tiesų yra aušinimo skysčio.

Patikra, kurią vairuotojas gali atlikti pats: užtenka kelių minučių

Jeigu salone pajutote neįprastą saldų kvapą, nebūtina iš karto ardyti prietaisų skydelio. Pirmiausia verta atlikti kelis paprastus patikrinimus.

Pradėkite nuo aušinimo skysčio lygio. Pastatykite automobilį lygioje vietoje ir palaukite, kol variklis visiškai atvės. Tada pasižiūrėkite į išsiplėtimo bakelį. Skysčio lygis turi atitikti gamintojo nurodymus, dažniausiai būti tarp MIN ir MAX žymų.

Jeigu abejojate, nufotografuokite lygį ir po kelių dienų, tokiomis pačiomis sąlygomis, palyginkite. Nuolat mažėjantis kiekis nėra normalus reiškinys.

Svarbu: niekada neatsukite aušinimo sistemos dangtelio, kol variklis karštas. Sistemoje gali būti didelis slėgis, todėl išsiveržęs karštas skystis gali smarkiai nuplikyti.

Toliau patikrinkite salono grindis. Išimkite priekinius kilimėlius, apžiūrėkite dangą prie keleivio ir vairuotojo kojų, įvertinkite, ar nėra neįprastos drėgmės. Jei randate įtartino skysčio, nelieskite jo plikomis rankomis ir neleiskite prie jo prieiti vaikams ar gyvūnams.

Tada atkreipkite dėmesį, kada tiksliai atsiranda kvapas. Jeigu jis sustiprėja įjungus salono ventiliatorių ar šildymą, tai naudinga informacija mechanikui. Tačiau nereikia specialiai ilgai sėdėti uždarame automobilyje ir kvėpuoti įtartinais garais vien tam, kad įsitikintumėte, ar kvapas tikrai saldus.

Galiausiai apžiūrėkite matomas aušinimo sistemos dalis po kapotu, ypač žarnų jungtis prie variklio skyriaus pertvaros, per kurią vamzdžiai patenka į salono šildytuvą. Kartais problema būna ne pačiame radiatoriuje, o susidėvėjusioje jungtyje.

Be to, saldus aušinimo skysčio kvapas gali patekti į saloną ir iš variklio skyriaus per lauko oro paėmimo angą. Todėl vien kvapas iš ventiliacijos angų dar nėra pakankamas pagrindas keisti šildytuvo radiatorių.

Rasojantis stiklas

Didžiausia klaida – važinėti tol, kol variklis pradeda kaisti

Dalis vairuotojų galvoja paprastai: jeigu automobilis užsiveda, traukia normaliai ir prietaisų skydelyje nedega jokia įspėjamoji lemputė, gedimas dar nėra rimtas.

Tačiau aušinimo sistema veikia kaip uždaras kontūras. Skysčio joje neturi nuolat mažėti. Jeigu nuotėkis didėja, sistemoje gali atsirasti oro, pablogėti šilumos perdavimas, o variklis gali pradėti kaisti.

Didžiausias pavojus tas, kad brangus remontas kartais prasideda nuo labai pigiai išsprendžiamos problemos. Pavyzdžiui, nesandarios žarnos jungties. Tačiau jei vairuotojas ignoruoja mažėjantį antifrizo lygį ir variklis perkaista, gali būti pažeista cilindrų galvutės tarpinė ar kitos variklio dalys.

Kitas pavojus – matomumas. Jeigu važiuojant priekinis stiklas staiga pasidengia apnašomis, kurių nepavyksta pašalinti įprastu apipūtimu, tęsti kelionę nesaugu. Prastas matomumas gali būti pavojingesnis už patį techninį gedimą.

Aušinimo skysčio rūkas taip pat nėra tinkamas kvėpuoti. Etilenglikolis ypač nuodingas prarijus, o įkvėpus aukštoje temperatūroje susidariusio aerozolio gali būti dirginami kvėpavimo takai. Todėl įtariamo nuotėkio nereikėtų maskuoti oro gaivikliais ir ilgai juo kvėpuoti uždarame salone.

Jeigu temperatūros rodyklė kyla virš normos, užsidega aušinimo sistemos įspėjimas, pasirodo garai ar sparčiai mažėja skysčio lygis, automobilį reikia saugiai sustabdyti ir išjungti variklį. Tokiu atveju geriausia kviesti techninę pagalbą, o ne bandyti bet kokia kaina pasiekti servisą.

Kiek kainuos remontas ir kodėl nereikia iš karto sutikti ardyti viso salono?

Šildytuvo radiatorius dažnai nėra pati brangiausia automobilio detalė. Problema ta, kur jis sumontuotas.

Kai kuriuose automobiliuose jį galima pakeisti gana paprastai, išardžius dalį apdailos. Tačiau kituose modeliuose norint pasiekti radiatorių tenka nuimti didelę dalį prietaisų skydelio, centrinę konsolę ar išmontuoti visą šildymo ir oro kondicionavimo sistemos korpusą.

Todėl darbo kaina gali gerokai viršyti pačios detalės kainą. Priklausomai nuo automobilio modelio, serviso įkainių ir remonto sudėtingumo, sąskaita gali siekti kelis šimtus eurų, o sudėtingais atvejais – ir daugiau nei tūkstantį.

Būtent todėl geras mechanikas pirmiausia ieško nuotėkio priežasties, o ne iš karto siūlo keisti radiatorių.

Vienas patikimiausių diagnostikos metodų – aušinimo sistemos slėgio patikra. Specialiu prietaisu sistemoje sukuriamas gamintojo nustatytas slėgis, stebima, ar jis nekrinta, ir ieškoma nesandarios vietos. Jei reikia, naudojami specialūs UV dažikliai, kurie padeda aptikti nedidelius skysčio pėdsakus.

Taip galima atskirti paties šildytuvo radiatoriaus gedimą nuo nesandarių žarnų, jungčių ar kitų aušinimo sistemos problemų.

Dar viena klaida – į aušinimo sistemą pilti universalius nuotėkio sandariklius, tikintis, kad jie viską sutvarkys. Kai kuriais atvejais tokios priemonės gali laikinai sumažinti pratekėjimą, tačiau jos taip pat gali užkimšti siaurus radiatoriaus kanalus. Todėl jų nereikėtų naudoti kaip įprasto remonto pakaitalo.

Ir dar vienas svarbus dalykas: pakeitus nesandarų radiatorių, būtina išvalyti aušinimo skysčio likučius iš šildymo sistemos korpuso ir, jei reikia, išdžiovinti ar pakeisti permirkusią salono izoliaciją. Priešingu atveju nemalonus kvapas gali išlikti net tada, kai gedimas jau pašalintas.

Saldus kvapas salone nėra diagnozė, tačiau tai vienas iš tų signalų, kurių protingas vairuotojas neignoruoja. Jeigu kartu rasoja stiklai, atsiranda sunkiai nuvaloma plėvelė arba mažėja aušinimo skysčio lygis, verta nelaukti. Laiku surastas nedidelis nesandarumas gali padėti išvengti ne tik brangaus variklio remonto, bet ir pavojingos situacijos kelyje. O oro gaiviklis tokios problemos, deja, neišspręs.