Vairuotojas automobilyje pajuto salstelėjusį kvapą, bet nekreipė dėmesio – po kelių dienų teko važiuoti į servisą

Iš pradžių kvapas buvo vos juntamas – salstelėjęs, kiek primenantis sirupą ar cheminį skystį. Vairuotojas pamanė, kad galbūt kažkas išsiliejo salone, todėl didesnio dėmesio nekreipė. Tačiau po kelių dienų kvapas sustiprėjo, pradėjo rasoti langai, o po variklio dangčiu aušinimo skysčio lygis buvo gerokai sumažėjęs. Servise paaiškėjo, kad problema buvo aušinimo sistemoje – vienas iš gedimų, apie kuriuos automobilis kartais perspėja būtent neįprastu salstelėjusiu kvapu.

Toks kvapas automobilyje nėra tas signalas, kurį verta ignoruoti. Jis nebūtinai reiškia didelį gedimą, tačiau gali rodyti, kad kažkur prasisunkia aušinimo skystis. Jei nuotėkis didėja, varikliui gali pradėti trūkti aušinimo, o tuomet nedidelis remontas gali pavirsti kur kas brangesne problema.

Salstelėjęs kvapas dažnai išduoda aušinimo skystį

Automobilio aušinimo sistemoje naudojamas antifrizas turi gana specifinį kvapą, kurį žmonės neretai apibūdina kaip salstelėjusį. Jei toks aromatas atsiranda salone ar aplink automobilį, verta patikrinti, ar nekrenta aušinimo skysčio lygis.

Nuotėkis gali atsirasti įvairiose vietose – ties žarnomis, radiatoriumi, išsiplėtimo bakeliu, vandens siurbliu ar kitomis aušinimo sistemos jungtimis. Kai kuriais atvejais problemos šaltinis gali būti ir salono šildymo radiatorius.

Būtent pastaruoju atveju vairuotojas kvapą gali pirmiausia pajusti automobilio viduje, o ne po variklio dangčiu. Jei šildymo radiatorius pradeda leisti skystį, salone gali atsirasti ne tik salstelėjęs kvapas, bet ir kiti gana aiškūs ženklai.

Vienas jų – neįprastai greitai rasojantys langai. Ant priekinio stiklo kartais gali susidaryti riebesnė, sunkiau nuvaloma plėvelė. Dar vienas požymis – drėgmė priekinės keleivio pusės kilimėlio zonoje, nors automobilis nebuvo paliktas atvirais langais per lietų.

Blogiausia klaida – tiesiog papildyti skysčio ir važiuoti toliau

Pastebėję sumažėjusį aušinimo skysčio lygį kai kurie vairuotojai jį paprasčiausiai papildo ir problemą pamiršta. Jei po ilgo laiko trūksta labai nedaug skysčio, tai dar nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Tačiau jeigu skysčio lygis vėl krenta po kelių dienų ar savaičių, kažkur jis dingsta ir priežastį reikia rasti.

Aušinimo sistema turi palaikyti tinkamą variklio temperatūrą. Kai skysčio per mažai, variklis gali pradėti kaisti. Iš pradžių vairuotojas gali nepastebėti nieko neįprasto, tačiau nuotėkiui padidėjus temperatūros rodyklė pradeda kilti, gali pasirodyti įspėjimas prietaisų skydelyje.

Tokio įspėjimo jau nereikėtų ignoruoti. Perkaitintas variklis gali patirti rimtų pažeidimų, o tada remonto sąskaita gali būti visiškai kito dydžio nei keičiant nesandarią žarną ar kitą aušinimo sistemos detalę.

Svarbu ir tai, kad karšto variklio aušinimo sistemos negalima skubėti atidarinėti. Išsiplėtimo bakelyje gali būti slėgis, todėl atsukus dangtelį karštas skystis gali staiga išsiveržti ir nudeginti. Lygį saugiausia tikrinti tada, kai automobilis atvėsęs, vadovaujantis konkretaus modelio gamintojo nurodymais.

Keli ženklai, kurių kartu su kvapu ignoruoti nereikėtų

Vien salstelėjęs kvapas dar nepasako, kuri konkreti detalė sugedo. Tačiau jei kartu pastebite ir kitų simptomų, priežasties ieškoti reikėtų kuo greičiau.

Susirūpinti verta, jei po automobiliu reguliariai atsiranda spalvoto skysčio dėmių, aušinimo skystį tenka vis papildyti, pradeda kilti variklio temperatūra arba šildymas salone staiga veikia prasčiau. Taip pat įspėjamuoju ženklu gali būti nuolat rasojantis priekinis stiklas ir neįprasta drėgmė salono priekyje.

Aušinimo skystis, priklausomai nuo jo rūšies, gali būti įvairių spalvų – rausvas, žalias, mėlynas, geltonas ar kitoks, todėl vien pagal spalvą nustatyti problemos neverta. Dar svarbiau nepilti į sistemą atsitiktinio antifrizo vien todėl, kad jo spalva sutampa su jau esančiu. Skirtingų specifikacijų aušinimo skysčiai nebūtinai yra suderinami.

Jei reikia papildyti, reikėtų vadovautis automobilio gamintojo nurodyta specifikacija.

Kvapas gali sutaupyti nemažą remonto sąskaitą

Automobilis apie gedimą ne visada praneša raudona lempute prietaisų skydelyje. Kartais pirmas signalas būna daug paprastesnis – naujas garsas, dėmė po automobiliu arba iki tol nebuvęs kvapas.

Salstelėjęs kvapas yra vienas tų požymių, kuriuos verta bent patikrinti, ypač jei jis kartojasi ir stiprėja. Užtenka palaukti, kol variklis visiškai atvės, ir pažiūrėti į aušinimo skysčio lygį. Jei jis sumažėjęs ar automobilis rodo kitus požymius, geriau nedelsti su patikra servise.

Nedidelis nuotėkis šiandien gali reikšti žarnos, apkabos ar kitos palyginti paprastos detalės remontą. Važinėjant tol, kol aušinimo skysčio beveik nelieka, pasekmės gali būti gerokai rimtesnės. Todėl keistas saldus kvapas automobilyje nėra vien nemalonus aromatas – kartais tai pirmas ir pigiausias perspėjimas, kurį automobilis dar spėja duoti.