Ramiajame vandenyne užfiksuota tai, ko dar nebuvo: mokslininkai sunerimę dėl „super El Ninjo“ – kas laukia Lietuvos?

Ramusis vandenynas kaista taip, kad net klimato mokslininkai neslepia nuostabos. Didžiuliame vandenyno regione, kuris lemia vieno galingiausių planetos klimato reiškinių vystymąsi, vandens paviršiaus temperatūra pirmą kartą per stebėjimų istoriją perkopė 30 laipsnių Celsijaus. Pasaulio meteorologijos organizacija perspėja, kad „El Ninjo“ dar tik stiprėja, o jo pikas laukiamas gruodį. Jeigu prognozės pasitvirtins, pasaulis gali susidurti su vienu stipriausių šio reiškinio epizodų per daugiau nei 70 metų. Tačiau kyla klausimas, kuris aktualus ir Lietuvai: ar tai reiškia, kad mūsų laukia neįprastai šilta žiema?

Kol lietuviai ruošiasi šaltesniems orams, keičia automobilių padangas ir svarsto, kiek šiemet kainuos šildymas, kitame pasaulio krašte vykstantys procesai jau kelia rimtą nerimą meteorologams. Ir nors nuo Lietuvos iki Ramiojo vandenyno – tūkstančiai kilometrų, ten vykstantys temperatūros pokyčiai gali paveikti atmosferos cirkuliaciją visame pasaulyje.

Tai nėra eilinė ilgalaikė orų prognozė, kurioje žadama šiltesnė ar šaltesnė žiema. Šį kartą mokslininkai kalba apie jau užfiksuotą temperatūros rekordą ir reiškinį, kurio poveikis gali būti juntamas dar 2027 metais.

30 laipsnių vandenyne – mokslininkai tokių rodiklių dar nebuvo matę

Meino universiteto klimato stebėjimų platformos „Climate Reanalyzer“ duomenimis, spalio 5 dieną vidutinė jūros paviršiaus temperatūra vadinamajame „Niño 3.4“ regione pirmą kartą perkopė 30 laipsnių Celsijaus ribą.

Šis regionas yra centrinėje ir rytinėje atogrąžų Ramiojo vandenyno dalyje. Mokslininkams jis ypač svarbus, nes pagal čia vykstančius temperatūros pokyčius vertinamas „El Ninjo“ reiškinio stiprumas.

Užfiksuota temperatūra buvo net 3,39 laipsnio aukštesnė už 1991–2020 metų to paties laikotarpio vidurkį. Tai milžiniškas nukrypimas tokio dydžio vandenyno teritorijoje, ypač turint omenyje, kad kalbama ne apie vieną įkaitusią įlanką ar pakrantę, o apie didžiulį vandens plotą.

Britų mokslininkas Billas McGuire’as į šiuos duomenis sureagavo labai emocingai. Socialiniame tinkle jis situaciją apibūdino trumpai: „Beprotiška, tiesiog beprotiška.“

Alfredo Wegenerio instituto klimato fizikas Helge Gößlingas taip pat atkreipė dėmesį į neįprastą šio reiškinio mastą. Pasak mokslininko, tokia temperatūra nebuvo užfiksuota nuo stebėjimų pradžios, o dabartinį reiškinį jau galima vadinti išskirtiniu „super El Ninjo“.

Dar daugiau nerimo kelia tai, kad vandenynas gali ir toliau šilti. Pasaulio meteorologijos organizacijos spalio 8 dieną paskelbtoje prognozėje numatoma, jog spalio–gruodžio laikotarpiu „Niño 3.4“ regiono temperatūros anomalija gali pasiekti apie 3,7 laipsnio.

Palyginimui, ankstesnio itin stipraus „El Ninjo“ metu 2015–2016 metais atitinkamas sezoninis rodiklis siekė apie 2,6 laipsnio. Jeigu dabartinė prognozė pasitvirtintų, šis rekordas būtų gerokai viršytas.

Svarbu tik nepainioti dviejų skirtingų rodiklių: jau užfiksuoti 30 laipsnių yra faktinė vandens paviršiaus temperatūra, o prognozuojami 3,7 laipsnio – jos nukrypimas nuo daugiametės normos.

Kodėl vienas įkaitęs vandenynas gali sujaukti orus visoje planetoje?

„El Ninjo“ nėra naujas ar žmogaus sukurtas reiškinys. Jis natūraliai pasikartoja kas kelerius metus, kai centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje vanduo tampa šiltesnis nei įprastai, o kartu pasikeičia vėjų ir atmosferos slėgio pasiskirstymas.

Tačiau šį kartą mokslininkai stebi neįprastai stiprų atšilimą. Didžiulis šilto vandens plotas keičia tai, kaip šiluma ir drėgmė patenka į atmosferą. Dėl to gali pasislinkti lietaus zonos, pasikeisti vyraujantys vėjai, o kai kuriuose pasaulio regionuose padidėti ekstremalių orų tikimybė.

Vienose vietovėse tai gali reikšti didesnę sausrų riziką, kitose – smarkias liūtis ir potvynius. Mokslininkai ypač atidžiai stebi Pietryčių Aziją, Pietų Ameriką ir dalį Afrikos.

Indonezijoje ir kai kuriose kitose Pietryčių Azijos valstybėse stiprus „El Ninjo“ dažnai siejamas su sausesniais orais. Tuo metu Pietų Amerikos vakarinėje pakrantėje gali padidėti gausių kritulių ir potvynių tikimybė.

Problema tampa dar rimtesnė, kai nepalankios sąlygos vienu metu paveikia kelis svarbius žemės ūkio regionus. Jeigu vienoje šalyje dėl sausros sumažėja derlius, o kitoje laukai nukenčia nuo liūčių, pasekmės gali persikelti į tarptautines maisto rinkas.

Todėl „El Ninjo“ poveikis neapsiriboja vien tuo, ar konkrečioje šalyje bus daugiau lietaus, ar aukštesnė oro temperatūra. Jis gali turėti įtakos žemės ūkiui, maisto tiekimui, transportui ir ekonomikai.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad padidėjusi rizika dar nėra garantuota nelaimė. Ne kiekviena sausra ar audra kyla dėl „El Ninjo“, o kiekviename regione jo poveikis skiriasi.

Mind-boggling – just mind-boggling

Now expected to peak at an extraordinary 4.2C in December https://t.co/pa0sR5RBhx

— Bill McGuire (@ProfBillMcGuire) October 2, 2026

Ar Lietuvoje 2026–2027 metų žiema bus šilta ir be sniego?

Būtent šis klausimas daugeliui Lietuvos gyventojų gali būti pats įdomiausias. Jeigu Ramusis vandenynas šyla rekordiniu greičiu, ar tai reiškia, kad mūsų laukia dar viena švelni, lietinga žiema?

Atsakymas nėra toks paprastas.

„El Ninjo“ iš tiesų gali paveikti Europos orus, tačiau jo įtaka mūsų žemynui gerokai mažiau tiesioginė nei atogrąžų Ramiojo vandenyno regionams. Lietuvos žiemos orus stipriai veikia procesai virš Atlanto, atmosferos slėgio pasiskirstymas, poliarinio sūkurio būklė ir oro masių judėjimas iš vakarų, šiaurės ar rytų.

Britų meteorologijos tarnyba „Met Office“ aiškina, kad „El Ninjo“ metais kai kuriose Europos dalyse gali padidėti švelnesnės ir vėjuotesnės žiemos pradžios tikimybė, o antroje žiemos pusėje – šaltesnių orų rizika.

Tačiau šios tendencijos negalima automatiškai pritaikyti Lietuvai. Net jei gruodis būtų šiltas, sausį ar vasarį vis tiek gali užklupti rimti šalčiai, snygiai ir pūgos. Ir atvirkščiai – stiprus „El Ninjo“ nereiškia, kad būtinai sulauksime neįprastai šiltos žiemos.

Todėl šiuo metu būtų neteisinga skelbti, kad 2026–2027 metų žiemą Lietuvoje sniego nebus arba kad sausį laukia rekordinė šiluma. Tokios išvados neparemtos pakankamai patikimais duomenimis.

Vis dėlto yra ir kita priežastis atidžiai stebėti šį reiškinį. Jeigu dėl jo pasaulinėse rinkose kiltų žemės ūkio produktų kainos arba išaugtų energijos paklausa, netiesiogines pasekmes galėtų pajusti ir Europos vartotojai.

Pavyzdžiui, pasauliniai derliaus sutrikimai gali prisidėti prie kai kurių importuojamų maisto produktų brangimo. Tačiau būtų klaidinga jau dabar žadėti konkrečius kainų šuolius Lietuvos parduotuvėse – tam įtakos turi daugybė kitų veiksnių.

Mokslininkai perspėja dėl 2027 metų: gali būti pagerintas dar vienas rekordas

Pasaulio meteorologijos organizacija prognozuoja, kad dabartinis „El Ninjo“ stiprės iki gruodžio, o stiprios jo sąlygos gali išlikti ir 2027 metų pradžioje.

Tai svarbu dėl dar vienos priežasties. Stiprūs „El Ninjo“ epizodai neretai prisideda prie pasaulinės vidutinės temperatūros padidėjimo. Anksčiau panašūs reiškiniai buvo susiję su itin šiltais 1998 ir 2016 metais.

Mokslininkai neatmeta galimybės, kad 2027 metais pasaulinė temperatūra taip pat gali pasiekti naujas aukštumas. Tačiau tai dar nėra garantuotas scenarijus.

„El Ninjo“ metu iš vandenyno į atmosferą perduodama daugiau anksčiau sukauptos šilumos. Šis natūralus procesas laikinai prisideda prie pasaulinės temperatūros padidėjimo, tačiau ilgalaikio planetos šiltėjimo pagrindinė priežastis išlieka žmogaus veiklos sukeltas klimato kaitos poveikis.

Būtent šių dviejų procesų derinys dabar kelia didžiausią mokslininkų susirūpinimą. Natūraliai pasikartojantis stiprus klimato reiškinys vyksta pasaulyje, kuris jau yra gerokai šiltesnis nei prieš kelis dešimtmečius.

Lietuvai tai nėra signalas ruoštis neišvengiamai katastrofai ar iš anksto nurašyti artėjančią žiemą. Tačiau tai rimta priežastis atidžiau stebėti meteorologų prognozes, ypač artėjant gruodžiui ir sausio mėnesiui.

Vienas dalykas jau aiškus – Ramiajame vandenyne vyksta išskirtinis klimato reiškinys, o jo stiprumas dar gali padidėti. Ar jis pakeis Lietuvos žiemos veidą, kol kas pasakyti per anksti. Tačiau tai, kas dabar vyksta už tūkstančių kilometrų nuo mūsų, dar kartą primena, kokia glaudžiai susijusi yra visos planetos klimato sistema.

Svarbu: Faktai patikrinti pagal 2026 m. spalio 8 d. Pasaulio meteorologijos organizacijos prognozę, „Climate Reanalyzer“ duomenis, NOAA spalio mėnesio vertinimą ir Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos paaiškinimus apie poveikį Europai.