„Omniva“ kelia nerimą dėl milijonų ir konkurencijos: ar tai gali paveikti klientus?

Užsisakote prekę internetu, pasirenkate artimiausią paštomatą ir laukiate žinutės. Jums svarbu, kiek kainuos pristatymas, kada siunta atkeliaus ir ar nereikės jos ieškoti kitame miesto gale. Tačiau už šios paprastos kasdienės paslaugos vyksta ginčas dėl valstybės pinigų ir konkurencijos. „Omniva“ kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti universaliųjų pašto paslaugų finansavimą Lietuvoje ir Latvijoje.

Bendrovė kelia klausimą, ar nacionaliniams pašto operatoriams skiriamos kompensacijos negali suteikti pranašumo ir ten, kur jie konkuruoja su kitomis siuntų pristatymo įmonėmis. Vis dėlto skundas savaime neįrodo pažeidimo: „Omniva“ prašo nepriklausomo vertinimo, o jos išsakytos abejonės neturėtų būti suprantamos kaip jau nustatytas netinkamas lėšų naudojimas. Apie pateiktus skundus grupė paskelbė spalio 9 dieną.

Klientui natūraliai kyla klausimas: ar šis ginčas gali paliesti jo piniginę ir kasdienį siuntų pristatymą? Kad būtų aiškiau, pirmiausia reikia suprasti, už ką valstybė apskritai moka pašto operatoriams.

Kodėl paštui skiriamos valstybės lėšos?

Dideliame mieste pristatyti siuntas gali būti paprasčiau: gavėjų daug, atstumai tarp jų trumpesni, vienoje vietoje galima aptarnauti nemažai žmonių. Atokiau gyvenančiam žmogui pašto paslauga taip pat reikalinga, nors tokio maršruto ekonomika gali būti gerokai sudėtingesnė.

Tam ir skirta universalioji pašto paslauga. Ji užtikrina, kad nustatytos pašto paslaugos būtų prieinamos visoje šalies teritorijoje, laikantis numatytų reikalavimų. Lietuvoje ji apima korespondencijos ir siuntinių surinkimą, rūšiavimą, vežimą bei pristatymą, taip pat registruotųjų ir įvertintųjų siuntų paslaugas. Tai nėra vien paštomate atsiimamas elektroninės parduotuvės pirkinys.

„Omniva“ savo kreipimesi neprieštarauja principui, kad visuomenės labui teikiamos paslaugos gali būti kompensuojamos. Bendrovės keliamas klausimas susijęs su tuo, kaip apskaičiuojamos ir paskirstomos sąnaudos, kai tas pats operatorius vykdo tiek valstybės kompensuojamą, tiek komercinę veiklą.

Skaitytojui šis skirtumas svarbus. Valstybės kompensacija už viešąją paslaugą savaime nėra įrodymas, kad įmonė gauna neteisėtą pranašumą. Ginčas kyla dėl finansavimo skaidrumo ir apsaugos priemonių, kurios turėtų neleisti vienai veiklai skirtų lėšų panaudoti kitai.

Ką iš tikrųjų prašo patikrinti „Omniva“?

Bendrovė siekia aiškumo, ar pakankamai atskiriamos universaliųjų pašto paslaugų ir komercinės veiklos išlaidos. Jos susirūpinimas susijęs su galimu kryžminiu subsidijavimu – situacija, kai vienai veiklai skirtas finansavimas padėtų padengti kitos veiklos sąnaudas. Grupės vadovas Martti Kuldma pabrėžia, kad svarbu užtikrinti skaidrumą ir vienodas konkurencijos sąlygas.

Paprasčiau tariant, „Omniva“ nori, kad būtų patikrinta, ar valstybės apmokamų funkcijų finansavimas nesuteikia papildomo pranašumo parduodant paslaugas konkurencingoje rinkoje. Tai klausimas apie veiklos apskaitą, sąnaudų paskirstymą ir kontrolę, todėl jam atsakyti nepakanka palyginti kelių bendrovių siuntimo kainas.

Svarbu ir tai, kad paskelbtame grupės pranešime nepateikiama konkreti tariamai netinkamai panaudotų lėšų suma. Nors antraštėje minimi milijonai, negalima teigti, kad būtent tokio dydžio pažeidimas jau nustatytas. Kol kas kalbama apie prašymą įvertinti finansavimo tvarką, o ne paskelbtą išvadą dėl jos teisėtumo.

Lietuvoje bendrovė pasitraukė iš atrankos, Latvijoje ginčija jos pratęsimą

Abiejose šalyse „Omniva“ abejonės susijusios su pašto sektoriaus reguliavimu, tačiau aplinkybės skiriasi. Latvijoje bendrovė ir kiti rinkos dalyviai kritikavo esamos universaliosios pašto paslaugos teikimo tvarkos pratęsimą be naujos konkurencingos atrankos. Tai yra jų išsakyta pozicija, kurią reikėtų skirti nuo nepriklausomo vertinimo išvadų.

Lietuvoje „Omniva“ buvo įsitraukusi į universaliųjų pašto paslaugų teikėjo atranką, tačiau birželio 8 dieną pranešė iš jos pasitraukianti. Bendrovė aiškino, kad likęs laikas ir proceso neapibrėžtumas neleido atsakingai pasirengti galimam paslaugų perėmimui nuo 2027 metų. Apie sprendimą ji informavo Ryšių reguliavimo tarnybą ir Susisiekimo ministeriją.

Tokios paslaugos perėmimas reikštų daugiau nei naują iškabą ar pakeistą pristatymo maršrutą. Reikėtų pasirengti organizaciniu ir technologiniu požiūriu, kad gyventojai galėtų toliau naudotis paslaugomis. „Omniva“ pasitraukimą aiškino būtent pasirengimo aplinkybėmis, todėl jo nereikėtų painioti su pasitraukimu iš Lietuvos siuntų rinkos.

Ar klientams reikia tikėtis brangesnių ar vėluojančių siuntų?

Paskelbta informacija nesuteikia pagrindo teigti, kad dėl šių skundų dabar brangs pristatymas, vėluos siuntos ar keisis paštomatų veikimas. Kreipimasis į Europos Komisiją yra susijęs su finansavimo ir konkurencijos vertinimu. Jame nepaskelbta apie tokius klientams skirtų paslaugų pakeitimus.

Ilgesniu laikotarpiu rinkos sąlygos gali būti svarbios kiekvienam, kuris siunčia ar gauna siuntas. Konkurencija gali skatinti bendroves investuoti į patogesnį aptarnavimą, geresnį pristatymą ir naujus sprendimus. Tačiau iš šio skundo vieno negalima numatyti nei būsimų kainų, nei konkrečios naudos vartotojams.

Šiuo metu klientui naudingiausia vertinti pačią paslaugą: galutinę siuntimo kainą, pristatymo terminą, atsiėmimo vietos patogumą ir bendrovės taikomas sąlygas. Smulkiam verslui, siunčiančiam daug užsakymų, svarbu palyginti visą pasiūlymą, įskaitant grąžinimų tvarką ir pagalbą kilus pristatymo problemų.

Laukiantiems jau užsakytos siuntos vien dėl šios naujienos imtis papildomų veiksmų nereikia. Toliau svarbiausia sekti siuntos būseną ir konkretaus vežėjo pranešimus. Ar finansavimo tvarką reikės keisti, turėtų paaiškėti po kompetentingų institucijų vertinimo, o ne iš bendrovės pateikto skundo.