Vienose Europos šalyse pensininkai gauna net 14 pensijų per metus: kodėl Lietuvoje tokios išmokos nėra?

Lietuvos pensininkams įprasta, kad pensija į sąskaitą pervedama kartą per mėnesį. Tačiau kitose Europos valstybėse metų pabaiga ar vasaros pradžia gali reikšti papildomus pinigus. Kai kur senjorams kasmet išmokama ne 12, o net 14 pensijų, kitur skiriami kelių šimtų eurų priedai. Įdomiausia tai, kad papildomos išmokos mokamos ne tik turtingiausiose Europos šalyse. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje pensininkai gali gauti ir tryliktąją, ir keturioliktąją pensiją. Vis dėlto ne kiekvienas senjoras turi teisę į visą sumą.

Skirtumai tarp Europos pensijų sistemų iš tiesų didžiuliai. Vienose šalyse papildoma pensija yra nuolatinė išmokų sistemos dalis, kitose jos dydis priklauso nuo gaunamos pensijos, o dar kitur papildomi pinigai skiriami tik mažesnes pajamas turintiems žmonėms.

Austrijoje ir Portugalijoje – net dvi papildomos pensijos

Austrijos pensininkai per metus įprastai gauna 14 pensijos išmokų. Dvi papildomos sumos išmokamos balandį ir spalį kartu su įprastomis pensijomis. Jos paprastai atitinka mėnesinės pensijos dydį, nors konkreti suma gali priklausyti nuo pensijos gavimo laikotarpio ir taikomų atskaitymų.

Panaši tvarka galioja Portugalijoje. Čia daugelis senatvės pensijų gavėjų papildomus mokėjimus gauna liepą ir gruodį. Taigi metų eigoje jiems išmokama 14 pensijos dalių, o ne įprastos dvylika.

Tiesa, didesnis išmokų skaičius savaime nereiškia, kad šių šalių pensininkai gauna daugiau nei kitų valstybių senjorai. Norint sąžiningai palyginti pensijas, reikia vertinti bendrą metinę sumą, mokesčius ir pragyvenimo išlaidas.

Lenkijoje moka dvi papildomas pensijas, bet viena jų priklauso ne visiems

Lietuvos gyventojams bene įdomiausias kaimyninės Lenkijos pavyzdys. Šioje šalyje 2026 metais tryliktoji pensija siekia 1 978,49 zloto neatskaičius mokesčių. Ji atitinka tuo metu galiojančią minimalią pensiją, todėl žmogaus įprasta mėnesinė pensija gali būti tiek didesnė, tiek mažesnė už papildomą išmoką. Pinigai išmokami automatiškai, be atskiro prašymo.

Tačiau keturioliktoji pensija turi papildomų apribojimų. Visą 1 978,49 zloto bruto išmoką gauna tie, kurių mėnesinė pensija ar kita atitinkama išmoka neviršija 2 900 zlotų. Didesnę pensiją gaunantiems žmonėms priedas mažinamas, o viršijus nustatytą ribą visai nebepriklauso.

Slovakijoje sistema kitokia. 2026 metais senatvės pensijų gavėjams nustatyta 667,30 euro tryliktoji pensija. Jos suma nepriklauso nuo individualios mėnesinės senatvės pensijos dydžio, tačiau kitų rūšių pensijų gavėjams gali būti taikomi kitokie tarifai.

Įdomią tvarką turi ir Nyderlandai. Ten valstybinės senatvės pensijos gavėjams kaupiama vadinamoji atostogų išmoka, kuri paprastai išmokama gegužės mėnesį. Jos dydis priklauso nuo šeiminės padėties ir laikotarpio, už kurį išmoka sukaupta.

O kas Lietuvoje – ar galėtų atsirasti tryliktoji pensija?

Lietuvoje visuotinės tryliktosios ar keturioliktosios senatvės pensijos nėra. „Sodra“ pensijas moka kas mėnesį, o jų dydis paprastai keičiamas per kasmetinį indeksavimą. Atskirų kategorijų gyventojams gali priklausyti ir papildomos socialinės išmokos ar kompensacijos, tačiau jos nėra visiems pensininkams mokama tryliktoji pensija.

2026 metais vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje liepą siekė apie 747 eurus, o turint būtinąjį socialinio draudimo stažą – apie 808 eurus. Jeigu Lietuvoje būtų nuspręsta skirti dar vieną tokio dydžio metinę išmoką, tai pareikalautų papildomų valstybės lėšų. Tačiau toks sprendimas priklausytų nuo pasirinkto finansavimo modelio ir teisės aktų pakeitimų.

Svarbu ir tai, kad papildoma pensija nebūtinai turi būti vienoda visiems. Vienos valstybės renkasi fiksuoto dydžio išmokas, kitos daugiau padeda mažiausias pensijas gaunantiems senjorams, o Austrijoje ir Portugalijoje papildomi mokėjimai yra įprastos metinės pensijų sistemos dalis.

Europos pavyzdžiai rodo, kad vieno universalaus sprendimo nėra. Vienur pensininkai gauna dvi papildomas išmokas, kitur – tik vieną, o kai kur, kaip Lietuvoje ar Vokietijoje, valstybės pensija mokama dvylika kartų per metus.

Tačiau klausimas išlieka aktualus ir Lietuvos senjorams: ar geriau kasmet didinti mėnesinę pensiją, ar skirti papildomą išmoką, kuri prieš šventes arba vasaros pradžioje leistų lengviau padengti didesnes išlaidas?