Nuo sausio pensijos didės 78 eurais, bet džiaugtis dar anksti: paskaičiavome, kiek pinigų iš tiesų liks senjorams

Nuo 2027 metų sausio 1 dienos Lietuvos pensininkų laukia gera žinia – planuojama, kad vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 78 eurais. Iš pirmo žvilgsnio suma atrodo visai nemaža. Per metus susidarytų net 936 papildomi eurai. Už tokius pinigus galima nusipirkti nemažai maisto, susimokėti už šildymą ar pagaliau įsigyti seniai reikalingą buitinį prietaisą. Tačiau pažvelgus į maisto, vaistų ir komunalinių paslaugų kainas kyla visai kitas klausimas – kiek iš tų papildomų 78 eurų iš tikrųjų liks pensininko kišenėje?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija spalio 7 dieną paskelbė, kad 2027 metais vidutinė senatvės pensija turėtų augti apie 10,4 procento ir pasiekti 825 eurus. Šiuo metu ji siekia maždaug 747 eurus. Tiems, kurie turi būtinąjį darbo stažą, numatomas dar didesnis – maždaug 88 eurų – padidėjimas. Jų vidutinė pensija išaugtų nuo 807 iki 895 eurų.

Tai išties reikšmingas augimas, tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: 78 eurai nėra suma, kurią nuo sausio papildomai gaus kiekvienas Lietuvos pensininkas. Tai prognozuojamas vidutinės pensijos padidėjimas, o kiekvieno žmogaus išmoka keisis individualiai, priklausomai nuo sukaupto stažo, apskaitos vienetų ir kitų pensijos apskaičiavimo aplinkybių.

Be to, galutiniams pensijų indeksavimo dydžiams dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas. Taigi kol kas kalbame apie oficialiai paskelbtus planus, o ne galutinai patvirtintas išmokas.

Infliacija dalį padidėjimo pasiims dar prieš pensininkams spėjant pasidžiaugti

Didžiausia problema yra ta, kad pensijos didėja ne tuščioje vietoje. Kartu brangsta maistas, šildymas, elektra, įvairios paslaugos ir daugelis kasdien reikalingų prekių. Pensininkams, kurių didžioji pajamų dalis išleidžiama būtiniausiems poreikiams, šie pokyčiai jaučiami ypač stipriai.

Lietuvos duomenų agentūros spalio 9 dieną paskelbtais duomenimis, 2026 metų rugsėjį metinė infliacija siekė 6,1 procento. Tai reiškia, kad bendras vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis buvo pastebimai aukštesnis nei prieš metus. Tarp kainų augimą skatinusių veiksnių buvo šilumos energija, degalai, elektra ir vaistai – būtent tos išlaidos, kurių daugelis vyresnio amžiaus žmonių negali paprasčiausiai atsisakyti.

O kas laukia 2027 metais? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja maždaug 3,3 procento vidutinę metinę infliaciją. Lietuvos banko rugsėjo prognozė šiek tiek mažesnė – 3,1 procento.

Paskaičiuokime, ką tai reiškia žmogui, kurio dabartinė pensija yra 747 eurai, o kitąmet ji padidėtų iki 825 eurų. Jeigu kainos pakiltų 3,3 procento, prekėms ir paslaugoms, kurios šiandien kainuoja 747 eurus, teoriškai reikėtų maždaug 772 eurų. Vadinasi, iš 78 eurų padidėjimo apie 25 eurus atitektų bendram kainų augimui kompensuoti.

Taigi pagal šį supaprastintą skaičiavimą perkamoji galia padidėtų maždaug 51 euru per mėnesį, vertinant dabartinėmis kainomis. Tai svarbus skirtumas. Negalima sakyti, kad infliacija visiškai suvalgys pensijų padidėjimą, nes pagal dabartines prognozes pensijos augs gerokai sparčiau nei kainos. Tačiau lygiai taip pat neteisinga teigti, kad visi papildomi 78 eurai taps laisvais pinigais.

Be to, vidutinė infliacija neatspindi kiekvieno pensininko gyvenimo. Jeigu žmogus didžiąją pensijos dalį išleidžia maistui, šildymui ir vaistams, jo asmeninės išlaidos gali augti greičiau nei bendras kainų vidurkis.

Vienam 78 eurai – didelė pagalba, kitam vos pakaks papildomoms sąskaitoms

Įsivaizduokime du skirtingus Lietuvos pensininkus. Vienas gyvena su sutuoktiniu nuosavame, renovuotame bute, neturi paskolų ir gali pasidalyti komunalines išlaidas. Kitas gyvena vienas senesniame būste, moka dideles šildymo sąskaitas, reguliariai perka vaistus ir neturi artimųjų, kurie galėtų finansiškai padėti.

Nors abiem pensijos gali padidėti panašia suma, realus gyvenimo pagerėjimas bus visiškai skirtingas.

Pirmasis galbūt galės daugiau atsidėti nenumatytoms išlaidoms, dažniau nuvykti pas vaikus ar anūkus, nusipirkti kokybiškesnio maisto. Antrajam papildomi pinigai gali būti tiesiog galimybė nebesiskolinti mėnesio pabaigoje arba mažiau nerimauti gavus šildymo sąskaitą.

Ir čia slypi esminė problema. Vidutinė pensija gražiai atrodo statistikoje, tačiau ji neparodo, kiek Lietuvoje gyvena žmonių, kurių pensijos gerokai mažesnės.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna 500 eurų pensiją, jam papildomi 78 eurai sudarytų labai didelį pajamų pokytį. Tačiau tai nereiškia, kad jis tokią sumą gaus. Jo pensijos padidėjimas bus apskaičiuotas individualiai, ir gali būti gerokai mažesnis už skelbiamą vidurkį.

Todėl vien pagal vidutinės pensijos didėjimą sunku spręsti, kiek iš tikrųjų pagerės sunkiausiai besiverčiančių senjorų gyvenimas.

Pensijos didės 78 eurais

Valdžia žada oresnę senatvę, bet ar 825 eurai jau reiškia orų gyvenimą?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2027 metais vidutinė senatvės pensija turėtų sudaryti apie 48,1 procento vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Turintiems būtinąjį stažą šis santykis siektų 52,2 procento. Vyriausybės siekis – kad 2028 metais vidutinė senatvės pensija sudarytų ne mažiau kaip pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas.

Skaičiai rodo pažangą, tačiau vien procentais oraus gyvenimo neišmatuosi. Pensininkui mažai paguodos suteikia žinia apie augančią ekonomiką, jeigu mėnesio pabaigoje tenka skaičiuoti, ar užteks pinigų maistui, vaistams ir būtiniausioms sąskaitoms.

Orus gyvenimas senatvėje juk turėtų reikšti daugiau nei vien galimybę išgyventi nuo vienos pensijos iki kitos. Žmogus, kuris kelis dešimtmečius dirbo ir mokėjo mokesčius, turėtų turėti galimybę ne tik apmokėti sąskaitas, bet ir pas odontologą nueiti neatidėliodamas vizito kelis mėnesius, nusipirkti reikalingų drabužių ar retkarčiais išvykti pailsėti.

Tačiau nemažai Lietuvos senjorų vis dar susiduria su paprasta kasdienybe: tenka ieškoti pigesnių produktų, laukti akcijų vaistinėse ir atidžiai planuoti kiekvieną didesnį pirkinį.

Ypač sudėtinga vieniems gyvenantiems žmonėms. Tiesa, nuo 2027 metų taip pat numatoma padidinti vienišo asmens išmoką – nuo 46,46 iki 50,68 euro. Tai papildomi 4,22 euro per mėnesį. Nors kiekvienas euras svarbus, toks padidėjimas vargu ar iš esmės pakeis vieno gyvenančio žmogaus finansinę padėtį.

Todėl labai svarbu, kad senjorai nepamirštų ir kitų jiems galinčių priklausyti pagalbos priemonių. Priklausomai nuo pajamų, turto ir būsto išlaidų, gali būti skiriamos šildymo bei vandens išlaidų kompensacijos. Dėl jų galima kreiptis į savo savivaldybę arba naudotis Socialinės paramos šeimai informacine sistema. Net ir gaunant vidutinę pensiją verta pasitikrinti, ar priklauso kompensacija, nes teisė į ją priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Tikrasis klausimas – ne kiek eurų pridės, o kiek už juos galėsime nusipirkti

2027 metų pensijų didinimas neabejotinai yra gera žinia. Prognozuojamas 10,4 procento augimas gerokai viršija numatomą 3,3 procento infliaciją, todėl pagal dabartinius skaičiavimus vidutinė senjorų perkamoji galia turėtų padidėti. To ignoruoti negalima.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kainos per pastaruosius metus jau gerokai išaugo, o lėtesnė infliacija nereiškia, kad parduotuvėse prekės ims pigti. Ji tik reiškia, kad bendras kainų lygis, pagal prognozes, didės lėčiau.

Todėl pensininkams svarbu ne vien tai, kad nuo sausio banko sąskaitoje atsiras daugiau pinigų. Kur kas svarbiau, kiek kainuos maisto krepšelis, kiek teks mokėti už šildymą, vaistus ir kitas neišvengiamas išlaidas.

78 eurų padidėjimas gali palengvinti daugelio žmonių kasdienybę, tačiau vienas jis neužtikrins orios senatvės visiems Lietuvos pensininkams. Vieni pajus realų pagerėjimą, kiti ir toliau bus priversti kruopščiai skaičiuoti kiekvieną eurą.

Ir galbūt būtent čia verta užduoti svarbiausią klausimą ne tik politikams, bet ir visai visuomenei: ar Lietuvoje oria senatve laikysime situaciją, kai pensininkui užtenka pinigų susimokėti sąskaitas, ar pagaliau sieksime, kad po viso gyvenimo darbo žmogus galėtų sau leisti ir paprasčiausiai gyventi?