Duonos nebelaikau šaldytuve: ten ji sensta greičiau, tad ko nesuvalgau per dvi dienas, užšaldau

Ryte atsipjaunu riekę, o ji jau sausa, trupi ir visai nebeprimena vakarykštės duonos. Taip nutikdavo tada, kai kepalą laikydavau šaldytuve, manydamas, kad ten jis išsilaikys ilgiau. Dabar per dvi dienas nesuvalgytą duoną supjaustau ir užšaldau – atitirpinta ar trumpai pašildyta ji būna gerokai malonesnė nei kelias dienas šaldytuve pragulėjusi riekė.

Šaldytuvas duonos neapsaugo nuo pelėsio taip, kaip dažnai įsivaizduojama, o jos minkštimą gali pasendinti greičiau. Todėl kasdieniam laikymui renkuosi kambario temperatūrą, o ilgesniam – šaldiklį.

Kodėl šaldytuve duona greitai praranda skonį

Pastebėjau paprastą dalyką: šalta duona nebūtinai reiškia šviežią duoną. Šaldytuve, maždaug 0–5 °C temperatūroje, duonos minkštimas greičiau kietėja, nes jame esantis krakmolas keičia struktūrą. Dėl to net sandariai įdėtas kepalas po kelių dienų atrodo sausas, nors pelėsio dar nesimato.

Iš pradžių bandydavau gelbėtis skrudintuvu. Šilta riekė trumpam atrodydavo geresnė, tačiau pats duonos skonis likdavo blankus, o tekstūra – trapi. Supratau, kad skrudintuvas gali atgaivinti vakarykštę riekę, bet jis neištaiso netinkamo laikymo.

Šaldytuvą dabar palieku tik išskirtiniams atvejams – pavyzdžiui, kai namuose labai karšta ir drėgna, o duoną reikia apsaugoti nuo greito pelėsio. Vis dėlto ir tuomet stengiuosi ją suvalgyti greitai, o ne laikyti ten visą savaitę.

Kaip laikau duoną pirmas dvi dienas

Šviežią kepalą laikau kambario temperatūroje, atokiau nuo saulės, viryklės ir garuojančio virdulio. Man pasiteisino duoninėje arba popieriniame maišelyje, įdėtame į medinę ar kitą ne visiškai sandarią dėžę. Taip pluta neištyžta, o minkštimas nepraranda drėgmės per vieną naktį.

Jei duona pirkta plastikiniame maišelyje, ne visada palieku ją jame sandariai užrištą. Ypač šilta, dar kiek drėgna duona tokiame maišelyje gali sukaupti kondensatą – tuomet plutelė suminkštėja, o pelėsiui atsiranda palankesnės sąlygos. Prieš pakuodamas visada palaukiu, kol namuose kepta ar dar šilta pirkta duona visiškai atvės.

Per dvi dienas paprastai aiškiai matau, kiek kepalo iš tiesų sunaudoju. Tai man padėjo nustoti pirkti du didelius kepalus vien dėl tariamo patogumo: kartais praktiškiau paimti mažesnį arba dalį iškart atidėti į šaldiklį.

Duonos nebelaikau šaldytuve: ten ji sensta greičiau, tad ko nesuvalgau per dvi dienas, užšaldauNuotrauka: Pixabay / amiraxgelcola

Kaip užšaldau, kad riekės nesuliptų

Ko nesuvalgau per dvi dienas, užšaldau dar tada, kai duona vis dar minkšta ir skani. Nelaukiu, kol ji taps kieta – šaldiklis nesugrąžina šviežumo, jis tik sustabdo būseną, kurioje duoną į jį įdedu.

• Duoną supjaustau riekėmis, jei ji dar nepjaustyta.
• Porcijomis sudedu į švarius, sandariai uždaromus šaldymo maišelius.
• Į vieną maišelį dedu tiek riekių, kiek dažniausiai sunaudoju vienam pusryčiui ar vakarienei.
• Prieš užsegdamas išspaudžiu kuo daugiau oro, kad duona mažiau apdžiūtų.
• Šaldiklyje nelaikau jos prispaustos prie stipriai šerkšnijančios sienelės.

Man patogu užšaldyti po 4–6 riekes. Tuomet nereikia atitirpinti viso kepalo vien dėl vieno sumuštinio, o likusios riekės nekeliauja pirmyn ir atgal tarp šaldiklio bei virtuvės stalo.

Kaip atitirpinu ir kada renkuosi skrudintuvą

Vieną ar dvi riekes dažniausiai dedu tiesiai į skrudintuvą arba kelioms minutėms palieku ant lėkštės. Plonesnė riekė atšyla greitai, todėl specialiai planuoti pusryčių iš vakaro man nereikia. Jei noriu minkštesnės duonos, išimu kelias riekes vakare ir palieku maišelyje iki ryto.

Didesnį gabalą atitirpinu kambario temperatūroje, neišimdamas iš pakuotės. Taip drėgmė lieka prie duonos, o ne nusėda ant virtuvės paviršių. Orkaitę renkuosi tik tada, kai noriu šilto kepalo prie sriubos ar vakarienės: trumpas pašildymas atgaivina plutą, bet per ilgai palaikyta duona vėl išsausėja.

Pelėsio apimtų riekių nebandau gelbėti nupjaudamas dėmelę ar paskrudindamas. Tokį kepalą išmetu, o duoninę ar laikymo dėžę išvalau prieš dėdamas naują duoną.

Mano paprasta taisyklė dabar tokia: dvi dienas duoną laikau kambario temperatūroje, o vėliau – šaldiklyje mažomis porcijomis. Taip mažiau išmetu maisto ir beveik kasdien turiu duonos, kurią malonu valgyti.