Nuo sausio 1 d. SEB banko laukia dideli pokyčiai – ką tai reikš klientams?

SEB klientai Lietuvoje nuo 2027 metų sausio 1 dienos banko dokumentuose matys naują pavadinimą, o jų indėlių apsauga bus perduota Estijos garantijų fondui. Tą dieną numatoma sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos SEB bankus į vieną juridinį asmenį. Tačiau kasdien naudojantiems sąskaitą, mokėjimo kortelę ar turintiems paskolą pirmiausia rūpi praktinis klausimas: ar reikės ką nors keisti patiems? Bankas skelbia, kad įprastas naudojimasis paslaugomis tęsis, o dėl susijungimo klientams nereikės atlikti papildomų veiksmų, nebent apie juos būtų pranešta individualiai.

Lietuvoje veiks filialas, o sąskaitų numeriai liks tie patys

Pagal paskelbtą planą Lietuvos AB SEB bankas ir Latvijos AS SEB Banka bus prijungti prie Estijos AS SEB Pank. Sujungtas bankas bus registruotas Estijoje ir veiks pavadinimu SEB Bank AS, o Lietuvos klientus aptarnaus SEB Bank AS Lietuvos filialas. Susijungimą numatoma užbaigti 2027 metų sausio 1 dieną, įregistravus jį Estijos komerciniame registre. Vietinis klientų aptarnavimas Lietuvoje tęsis.

Klientų sąskaitų numeriai išliks tokie patys, todėl vien dėl susijungimo nereikės darbdaviui pateikti naujos sąskaitos atlyginimui ar keisti išsaugotų SEB gavėjų sąskaitų numerių. Toliau bus naudojamos turimos mokėjimo kortelės, interneto bankas ir mobilioji programėlė. Paskolų ir lizingo sutartys taip pat tęsis sutartomis sąlygomis. Banko paaiškinimu, pats susijungimas nekeis įkainių ar sutartų palūkanų sąlygų.

SEB šį pertvarkymą sieja su didesnėmis finansavimo galimybėmis ir paprastesniu valdymu. Dar gegužę, gavęs Europos Centrinio Banko leidimą susijungti, bankas aiškino, kad bendras trijų šalių finansinis balansas padės finansuoti didesnius ir ilgesnės trukmės verslo projektus. Privatiems klientams bankas numato naudą dėl spartesnio naujų produktų ir sprendimų diegimo. Tai banko įvardijami pertvarkos tikslai, o ne pažadas nuo sausio automatiškai sumažinti paslaugų kainas.

Indėlių apsauga persikels į Estiją: kaip veikia 100 tūkst. eurų riba?

Vienas reikšmingiausių teisinių pokyčių – indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimą po susijungimo perims Estijos garantijų fondas „Tagatisfond“. Apsaugos sąlygos bus nustatomos pagal Estijos teisės aktus. SEB nurodo, kad Lietuvos ir Estijos garantijų sistemos remiasi tomis pačiomis atitinkamomis Europos Sąjungos direktyvomis.

Estijos garantijų fondas skelbia, kad tinkami drausti indėliai kartu su sukauptomis palūkanomis paprastai apsaugomi iki 100 tūkst. eurų vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje. Ši riba taikoma bendrai indėlių sumai, todėl kelių sąskaitų turėjimas tame pačiame banke jos nepadaugina. Pavyzdžiui, jeigu vienas žmogus einamojoje sąskaitoje turi 15 tūkst. eurų, o terminuotajame indėlyje – 90 tūkst. eurų, bendra suma siekia 105 tūkst. eurų, tačiau įprasta apsaugos riba yra 100 tūkst. eurų. Tam tikroms laikinai didelėms sumoms numatyta papildoma apsauga, kurios taikymas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Investuotojų apsauga yra atskira sistema. „Tagatisfond“ nurodo iki 20 tūkst. eurų apsaugą tinkamiems drausti įsipareigojimams investuotojui, kai finansų įstaiga negali grąžinti jam priklausančių pinigų ar vertybinių popierių. Tai nėra garantija, kad įsigytų akcijų ar kitų investicijų vertė nesumažės.

Ką verta perskaityti paskolą ar lizingą turintiems klientams?

Lizingu finansuojamų transporto priemonių savininku po susijungimo taps SEB Bank AS. Bankas pabrėžia, kad šiuo metu dėl šio pakeitimo klientams nieko daryti nereikia. Jeigu atsirastų būtinybė atlikti papildomus veiksmus, apie juos būtų informuojama iš anksto.

Vis dėlto gauto pranešimo apie atnaujintas taisykles verta nepraleisti. SEB skelbia, kad nesutinkantys su Bendrųjų ar Interneto banko taisyklių pakeitimais klientai gali iki 2027 metų sausio 1 dienos nemokamai nutraukti Bendrąją sutartį, apie tai informavę banką. Taip pat nurodyta teisė iki vasario 1 dienos atsiimti arba į kitą kredito įstaigą pervesti tinkamus drausti indėlius su sukauptomis palūkanomis pagal įstatymuose nustatytas sąlygas.

Žinutė apie „sąskaitos perkėlimą“ gali būti sukčių kabliukas

Artėjant susijungimui SEB įspėja apie galimus apgaulingus skambučius, elektroninius laiškus ir SMS. Sukčiai gali prašyti atnaujinti duomenis, patvirtinti sąskaitą ar prisijungti per atsiųstą nuorodą. Bankas primena, kad telefonu, elektroniniu paštu ar SMS neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, PIN, „Smart-ID“ kodų ar mokėjimo kortelės duomenų. SEB taip pat nesiunčia elektroninių laiškų su nuorodomis į interneto banko prisijungimo puslapį.

Gavus raginimą skubiai „aktyvuoti“ sąskaitą dėl susijungimo, informaciją verta tikrinti savarankiškai atsidarius banko programėlę ar oficialią svetainę. Kilus neaiškumų, su banku reikėtų susisiekti jo oficialiais kanalais. Pats pranešimas apie struktūros pokyčius nėra priežastis skubėti spausti nuorodą ar perduoti prisijungimo kodus.