Būsto paskolą grąžinant anksčiau laiko, mokestis priklausys nuo pasirinktos palūkanų rūšies
Pagal LRT pranešimą
Būsto paskolą arba jos dalį galima grąžinti anksčiau laiko bet kuriuo metu. Ar už tai reikės papildomai mokėti, pirmiausia priklausys nuo paskolai taikomų palūkanų: kintamųjų ar fiksuotų.
Gyventojui, turinčiam laisvų pinigų, tai reiškia, kad prieš pervedant didesnę sumą bankui būtina peržiūrėti savo sutartį. Esant kintamosioms palūkanoms, išankstinis grąžinimas paprastai papildomai nekainuoja, tačiau fiksuotų palūkanų atveju gali būti pritaikyta kompensacija. Todėl vien sprendimo sutrumpinti paskolos laikotarpį ar sumažinti skolą nepakanka – reikia įvertinti ir konkrečias sutarties sąlygas.
Kam tai taikoma ir ką keičia
Anksčiau laiko gali būti grąžinama tiek visa būsto paskola, tiek tik jos dalis. Dalinis grąžinimas gali būti aktualus šeimai, kuri sukaupė didesnę sumą, bet nenori panaudoti visų turimų santaupų. SEB banko Privačių klientų finansavimo departamento vadovas Simonas Norbutas nurodo, kad grąžinus dalį paskolos atitinkamai mažėja mėnesio įmoka.
Kintamųjų palūkanų paskolos atveju „Citadele“ banko būsto paskolų padalinio Lietuvoje vadovė Ernesta Markevič teigia, kad už išankstinį grąžinimą papildomi mokesčiai netaikomi. SEB taip pat nurodo, kad papildomai mokėti nereikia, jei taikomos kintamosios palūkanos ir pradinis jų fiksavimo laikotarpis jau yra pasibaigęs. „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovė Ieva Linkutė-Urbonė pažymi, kad beveik visais atvejais klientai paskolą ar jos dalį gali grąžinti nemokamai bet kuriuo metu.
Išimtis yra fiksuotos palūkanos, taikomos išankstinio grąžinimo dieną. Tokiu atveju gali būti nustatytas išankstinio grąžinimo mokestis ar kompensacija. E. Markevič aiškina, kad kompensacija apskaičiuojama pagal teisės aktuose nustatytą metodiką ir negali viršyti 3 proc. anksčiau grąžinamos kredito sumos. Tai reiškia, kad žmogui, planuojančiam padengti ne visą, o tik dalį skolos, mokestis būtų vertinamas nuo anksčiau grąžinamos sumos, o ne nuo visos pradinės paskolos.
Ką daryti
- Patikrinkite, kokios palūkanos taikomos paskolai. Sutartyje ar banke išsiaiškinkite, ar išankstinio grąžinimo dieną galioja kintamosios, ar fiksuotos palūkanos. Nuo to priklausys, ar gali atsirasti papildomas mokestis.
- Jeigu palūkanos fiksuotos, pasiteiraukite dėl kompensacijos. Tikslesnės sąlygos bus paskelbtos banko pateikiamoje informacijoje konkrečiam klientui. Žinokite, kad nurodoma kompensacijos riba negali būti didesnė nei 3 proc. anksčiau grąžinamos kredito sumos.
- Įvertinkite, ar grąžinsite visą paskolą, ar tik dalį. Dalinis grąžinimas sumažina mėnesio įmoką. Prieš priimdami sprendimą, suskaičiuokite, kiek ji pasikeistų ir kokią naudą suteiktų mažesnė skola.
- Nepanaudokite visų santaupų neįvertinę rezervo. Įvertinkite pajamų stabilumą ir ar liks pinigų netikėtoms sveikatos išlaidoms, darbo pokyčiams, didesniam būsto remontui ar kitiems finansiniams sukrėtimams. Jei santaupų nepakanka, finansų lektorė dr. Asta Klimavičienė pataria pirmiausia pasirūpinti finansine pagalve, kuri būtų 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio.
- Jei planuojate grąžinti didesnę sumą, pasiruoškite paaiškinti jos kilmę. S. Norbutas nurodo, kad pagal esamus reikalavimus bankas privalėtų įsitikinti tokių lėšų kilme.

Skaičiuokite ne vien palūkanų sutaupymą
Ankstesnis paskolos grąžinimas reiškia, kad už padengtą skolos dalį nebereikės mokėti palūkanų. A. Klimavičienė tai vadina aiškiu ir praktiškai garantuotu sutaupymu. Ji atkreipia dėmesį, kad beveik visos būsto paskolos Lietuvoje išduodamos su kintamosiomis palūkanomis, kurias sudaro EURIBOR ir banko marža. Jei EURIBOR ateityje kiltų, sutaupymas iš anksto mažinant paskolą būtų didesnis.
Tačiau sprendimo nereikėtų vertinti vien pagal tai, kiek palūkanų nebereikės sumokėti. E. Markevič pateikia pavyzdį: žmogus, turintis 140 tūkst. eurų būsto paskolą 25 metams su 4,5 proc. palūkanomis, papildomai grąžinęs 10 tūkst. eurų, per likusį laikotarpį sutaupytų apie 6,7 tūkst. eurų palūkanų.
Kita to paties sprendimo pusė – galimybė laisvas lėšas panaudoti kitaip. Pagal pateiktą pavyzdį, jei tie patys 10 tūkst. eurų būtų investuoti 25 metams, o vidutinė metinė grąža siektų apie 7 proc., investicijų vertė laikotarpio pabaigoje galėtų viršyti 54 tūkst. eurų. Tai nėra vienodas pasirinkimas visiems: investuojamos lėšos nebėra skirtos paskolai mažinti, o paskolos grąžinimui panaudotų pinigų nebegalima skirti investicijoms ar kitiems tikslams.
Finansinis saugumas gali būti svarbesnis už spartesnį grąžinimą
Būsto paskola dažniausiai yra pigiausia finansavimo rūšis: dėl ilgo termino mėnesinės įmokos būna santykinai nedidelės, o palūkanų norma paprastai mažesnė nei vartojimo kreditų ar kitų finansavimo produktų. Dėl to visas santaupas skubiai nukreipus paskolai padengti galima likti be rezervo. Vėliau prireikus pinigų remontui, automobiliui ar kitam tikslui gali tekti skolintis gerokai brangiau.
Kita vertus, daliai žmonių mažesnė ar visiškai grąžinta paskola suteikia didesnį finansinio saugumo jausmą, sumažina įsipareigojimus ir palūkanų svyravimo riziką. Todėl pasirinkimas priklauso nuo asmeninių finansinių tikslų, sukauptų santaupų, investavimo patirties, požiūrio į riziką bei ateities planų. Šeimai, kuri turi finansinę atsargą, investicijų portfelį ir laisvų lėšų, verta kruopščiai palyginti mažesnės įmokos naudą su kitais pinigų panaudojimo būdais.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


