Rudenį prisirinkote kaštonų? Neskubėkite jų išmesti – vienas panaudojimo būdas namuose gali nustebinti

Rudenį kaštonų Lietuvoje netrūksta. Jie byra parkuose, prie daugiabučių, mokyklų kiemuose ir palei pėsčiųjų takus. Vaikai prisirenka pilnas kišenes, parsineša namo, o po kelių dienų tėvai svarsto, kur juos dėti. Dažniausiai kaštonai atsiduria šiukšliadėžėje arba lieka gulėti ant palangės iki pavasario. Tačiau šie blizgantys rudi vaisiai gali būti panaudoti ne tik rudens dekoracijoms. Iš jų netgi galima pasigaminti naminį ploviklį, nors ne visi internete populiarūs kaštonų panaudojimo būdai iš tiesų veikia.

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško, kuo pakeisti įprastas buitines valymo priemones. Vieni nori sutaupyti, kiti stengiasi naudoti mažiau cheminių produktų, o treti tiesiog mėgsta išbandyti senus, primirštus buities būdus. Kaštonai šioje srityje sulaukia nemažai dėmesio, nes juose yra natūralių medžiagų, kurios kontaktuodamos su vandeniu gali veikti panašiai kaip plovikliai. Vis dėlto verta žinoti, kur kaštonai iš tikrųjų gali praversti, o kur jų tariama nauda tėra iš kartos į kartą perduodamas įsitikinimas.

Kaštonai vietoj skalbiklio: kodėl vanduo pradeda putoti?

Įdomiausia kaštonų savybė slypi jų sudėtyje. Lietuvoje įprastų paprastųjų kaštonų vaisiuose yra saponinų – natūralių junginių, kurie pasižymi paviršinio aktyvumo savybėmis. Paprasčiau tariant, jie padeda vandeniui sąveikauti su riebalais ir nešvarumais. Dėl šios priežasties susmulkintus kaštonus užpylus vandeniu galima gauti šiek tiek putojantį skystį.

Tokį naminį ploviklį galima pasigaminti ir savo virtuvėje. Tam nereikia brangių ingredientų ar specialios įrangos. Pakanka kelių šviežių, sveikų kaštonų ir vandens.

Pirmiausia keturis ar penkis kaštonus reikia nuplauti ir susmulkinti mažais gabalėliais. Kuo smulkesni gabalėliai, tuo lengviau į vandenį išsiskiria saponinai. Tuomet juos sudėkite į stiklainį, užpilkite maždaug 250 ml šilto vandens ir palikite apie pusvalandį, retkarčiais pamaišydami. Skystis gali tapti drumstas, o stipriau suplakus – šiek tiek suputoti. Galiausiai jį reikia perkošti per tankų sietelį arba audinį, kad neliktų kaštonų dalelių.

Gautą skystį galima išbandyti valant nedidelį, lengvai suteptą, vandeniui atsparų paviršių, jei jo priežiūros instrukcija leidžia naudoti švelnius ploviklius. Tačiau svarbu nepamiršti, kad naminis kaštonų tirpalas nėra patikrintas universalių valymo priemonių pakaitalas. Jo veiksmingumas priklauso nuo kaštonų, jų kiekio ir paruošimo būdo, o sudėtingesnių dėmių jis gali neįveikti.

Skalbimo mašinoje tokio skysčio geriau nenaudoti neįsitikinus, kad jis tinkamas konkrečiam prietaisui ir audiniams. Jis taip pat nepakeičia dezinfekavimo priemonių. Kadangi naminiame tirpale nėra konservantų, geriausia pasigaminti tik tiek, kiek sunaudosite iš karto, o likučio ilgai nelaikyti.

Kodėl močiutės dėdavo kaštonus į spintas ir ant palangių?

Kitas senas rudens įprotis – išdėlioti kaštonus drabužių spintose. Kai kurie žmonės iki šiol tiki, kad pakanka įdėti kelis vaisius tarp vilnonių megztinių, paltų ar šalikų ir kandys prie jų nesiartins. Tokia praktika patraukli savo paprastumu: nereikia pirkti specialių priemonių, o kaštonų galima nemokamai prisirinkti lauke.

Deja, patikimų mokslinių įrodymų, kad kaštonai veiksmingai atbaido drabužines kandis, trūksta. Todėl brangių vilnonių drabužių apsaugos vien jiems patikėti nereikėtų. Gerokai patikimiau prieš ilgesnį laikymą drabužius išskalbti arba išvalyti pagal priežiūros etiketes, gerai išdžiovinti ir sudėti į sandarias pakuotes. Kandžių lervas traukia ne tik natūralūs audiniai, bet ir ant jų likę prakaito, maisto ar kitų nešvarumų pėdsakai.

Dar įdomesnis paprotys – rudenį kaštonais nukrautos palangės. Kartais teigiama, kad jie neleidžia vorams patekti į namus. Būtent spalį, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, tokie patarimai vėl išpopuliarėja.

Tačiau ir šiuo atveju stebuklo tikėtis neverta. Nėra pakankamai patikimų tyrimų, įrodančių, kad ant palangės padėti kaštonai veiksmingai atbaido vorus. Jei vorai nuolat patenka į kambarius, naudingiau patikrinti langų sandarumą, užtaisyti plyšius ir pasirūpinti tinkleliais. Kaštonus galima palikti kaip gražią rudens dekoraciją, tačiau ne kaip garantuotą apsaugą.

Kaštonai rudenį

Kaštonai batuose ir prie kompiuterio – ar šie triukai tikrai veikia?

Internete galima rasti ir neįprastesnių patarimų. Vienas jų siūlo kaštonus dėti į batus, kad šie nesmirdėtų ir mažiau drėktų. Rudenį, kai batai kasdien susiduria su lietumi, balomis ir drėgnu oru, toks metodas iš pirmo žvilgsnio atrodo patogus. Juk būtų puiku vakare įsidėti kelis kaštonus, o ryte rasti sausus ir gaiviai kvepiančius batus.

Vis dėlto kaštonai nėra patikima drėgmės sugėrimo priemonė, o jų gebėjimas šalinti nemalonius kvapus nėra įrodytas. Dar daugiau – palikti drėgnuose batuose jie patys gali pradėti gesti ar pelyti. Todėl po lietingos dienos geriausia išimti vidpadžius, atlaisvinti raištelius ir leisti avalynei išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje, atokiau nuo tiesioginio stipraus karščio. Jei batai nuolat drėksta, verta naudoti tam skirtus drėgmės sugėriklius.

Dar vienas keistas įsitikinimas susijęs su elektronika. Kartais patariama padėti kaštoną prie monitoriaus ar nešiojamojo kompiuterio, nes esą jis mažina statinę elektrą, apsaugo nuo ekrano poveikio ir net padeda mažiau pavargti dirbant.

Tokiems teiginiams mokslinio pagrindo nėra. Kaštonas ant darbo stalo gali atrodyti jaukiai, tačiau jis neapsaugos akių nuo nuovargio ir nepakeis tinkamai įrengtos darbo vietos. Daug naudingiau pasirūpinti tinkamu apšvietimu, vengti ekrano atspindžių ir reguliariai pailsinti akis.

Ką būtina žinoti prieš parsinešant kaštonų į namus?

Nors kaštonai atrodo visai nekalti, juos naudojant buityje būtina prisiminti kelias svarbias taisykles. Pirmiausia reikia atskirti Lietuvoje augančio paprastojo kaštono vaisius nuo valgomųjų kaštainių. Tai skirtingi augalai, o mūsų parkuose renkami kaštonai nėra skirti maistui. Juose yra medžiagų, kurios prarijus gali sukelti apsinuodijimą.

Todėl susmulkintų kaštonų ir iš jų paruoštų tirpalų negalima laikyti ten, kur juos galėtų pasiekti maži vaikai ar naminiai gyvūnai. Naminis ploviklis taip pat neturėtų būti pilamas į gėrimams skirtus nepažymėtus butelius, nes drumstą skystį kas nors gali supainioti su maisto produktu.

Renkantis kaštonus buities eksperimentams, geriausia imti sveikus, nesupelijusius vaisius. Jei jie ilgai gulėjo drėgnoje vietoje, turi nemalonų kvapą arba matomų pelėsio požymių, jų naudoti nereikėtų. Namie laikomus dekoratyvinius kaštonus verta retkarčiais apžiūrėti, nes švieži vaisiai laikui bėgant gali sugesti.

Vis dėlto įdomiausia tai, kad iš visų internete siūlomų kaštonų panaudojimo būdų būtent naminio ploviklio gamyba turi aiškiausią mokslinį paaiškinimą. Saponinai iš tiesų pasižymi plovimo savybėmis, nors tai dar nereiškia, kad iš kaštonų pagamintas skystis savo veiksmingumu prilygs parduotuvėje įsigytam skalbikliui.

Tad kitą kartą eidami per rudeninį parką galite parsinešti kelis kaštonus ir išbandyti nedidelį buities eksperimentą. Tik nereikėtų skubėti ištuštinti valymo priemonių spintelės. Kaštonai gali tapti įdomiu sezoniniu atradimu, tačiau jų nauda priklauso nuo to, kaip ir kam juos naudojate.