Nusipirko namą, o po penkerių metų sulaukė kaimyno reikalavimo: dalį tvoros teks nugriauti?

Pirkdamas namą iš statytojo žmogus įsigijo būstą su jau stovinčia tvora. Tačiau po penkerių metų paaiškėjo aplinkybė, kuri virto ginču su kaimynu: dalis tvoros patenka į jam priklausančią žemę. Kaimynas pradėjo reikšti pretenzijas ir pareikalavo ją nugriauti. Namo savininkas kreipėsi į LRT RADIJO laidą „Radijo byla“, norėdamas išsiaiškinti, kaip tokioje situacijoje elgtis.

„Prieš penkerius metus pirkau namą iš statytojo“, – savo laiške nurodė klausytojas. Jo papasakotos istorijos esmė – nesutampanti tvoros vieta ir žemės nuosavybės riba. Viešame laidos apraše nepateikiami nei ginčo dalyvių vardai, nei vietovė, nei užimtos žemės plotas. Taip pat nepaskelbta, kuo ginčas baigėsi. Todėl atsakymo, kad šiam žmogui jau liepta tvorą nugriauti, nėra – yra kaimyno reikalavimas ir klausimas, kaip jį spręsti. www.lrt.lt

Tvora stovėjo dar perkant, tačiau klausimas liko dabartiniam savininkui

Šioje situacijoje susiduria dviejų žmonių interesai. Vienas nusipirko namą su esamu aptvėrimu, kitas nori naudotis jam priklausančia žeme. Pirkėjui gali atrodyti savaime suprantama, kad iš statytojo įsigyto būsto aplinka sutvarkyta tinkamai. Tačiau pati tvoros buvimo vieta dar neįrodo, kad būtent ten eina teisėta sklypo riba.

Ginčą apsunkina ir tai, kad tvora nebuvo pastatyta dabartinio savininko iniciatyva. Vis dėlto aplinkybė, kas ją įrengė, ir klausimas, ar ji gali likti kaimyno žemėje, turi būti vertinami atskirai. Galimą pardavėjo atsakomybę reikia aiškintis pagal pirkimo dokumentus, perduotą informaciją bei kitas sandorio aplinkybes.

Penkerius metus stovėjusi tvora savaime netampa teisėta sklypo riba. Tačiau ir vien kaimyno žodinis reikalavimas dar nepakeičia dokumentų patikros bei faktinės situacijos įvertinimo.

Pirmiausia reikia nustatyti, kur eina riba

Pradėti verta nuo namo ir sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, sklypo plano, kadastrinių matavimų dokumentų bei turimų susitarimų dėl tvoros. Reikėtų patikrinti, ar pardavėjas perdavė kaimyno sutikimą, ar sutartyje aptarta tvoros padėtis ir ar yra kitų su jos įrengimu susijusių dokumentų.

Kitas žingsnis – kreiptis į kvalifikuotą matininką, kad šis pagal dokumentus įvertintų ribos ir tvoros padėtį vietoje. Ginčui svarbūs ne tik matomi segmentai, bet ir stulpai, pamatai bei kitos konstrukcijos. Vertinimas turėtų parodyti, ar tvora iš tiesų peržengia ribą ir kokia jos dalis atsidūrusi gretimame sklype.

Jeigu dokumentai prieštaringi arba pati sklypų riba neaiški, ginčas tampa platesnis nei klausimas, kur perkelti tvorą. Teismų praktikoje skiriamos situacijos, kai aiškią ribą peržengia statinys, ir atvejai, kai pirmiausia reikia išspręsti ginčą dėl ribos. Todėl pradėti griovimo darbus dar neišsiaiškinus šių aplinkybių gali būti skubotas sprendimas.

Susitarimas galimas, bet jo negalima palikti vien žodžiu

Statybos inspekcija aiškina, kad statant tvorą ant sklypo ribos arba jos konstrukcijoms peržengiant ribą būtinas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas. Todėl verta ieškoti, ar toks dokumentas buvo gautas anksčiau, ir įvertinti jo turinį.

Jeigu kaimynas sutiktų, galima svarstyti teisiškai tinkamai įformintą sprendimą dėl esamos tvoros. Tačiau paprastas pažadas nesiginčyti nepakeičia žemės nuosavybės ribų ir nebūtinai išsprendžia visus naudojimosi svetima žeme klausimus. Susitarimo formą bei pakankamumą turi įvertinti specialistas. Jei susitarti nepavyksta ir patvirtinama, kad tvora be tinkamo pagrindo užima kaimyno žemę, gali tekti ją perkelti ar pašalinti ginčijamą dalį.

Kaip spręsti situaciją ir iš ko reikalauti išlaidų

Praktiškas kelias būtų toks: surinkti dokumentus, patikrinti ribą vietoje, raštu apsikeisti su kaimynu turima informacija ir tik tada aptarti konkretų sprendimą. Jei tvorą reikia perkelti, verta gauti darbų sąmatą, susitarti dėl atlikimo termino ir užfiksuoti, kokia jos dalis bus tvarkoma. Nesutariant galima pasitelkti mediatorių arba kreiptis teisinės pagalbos.

Lygiagrečiai namo savininkui verta raštu kreiptis į statytoją ar pardavėją. Prie kreipimosi galima pridėti ribos patikrinimo medžiagą, kaimyno pretenziją ir numatomų darbų kainą. Ar yra pagrindas reikalauti pašalinti trūkumą arba atlyginti išlaidas, priklausys nuo sutarties, įrodymų ir taikytinų terminų. Vien tai, kad namas pirktas prieš penkerius metus, dar neleidžia pažadėti nei kompensacijos, nei atsisakymo ją mokėti.

Šios istorijos baigtis viešai nepaskelbta. Tačiau jos sprendimas prasideda nuo patikrinamo dalyko: kur pagal dokumentus eina sklypų riba ir kur iš tiesų stovi tvora. Tik turint šį atsakymą galima pagrįstai tartis dėl jos likimo bei spręsti, kam teks pertvarkymo išlaidos.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti.