Rudenį sode radote ežį? Pieno dubenėlis gali pakenkti, o lapų krūva – tapti žiemos namais

Grėbiant lapus po krūmu kažkas sušlama, o pakėlus šakas pasirodo į kamuoliuką susisukęs ežys. Pirmas noras – padėti: parnešti į šilumą, įpilti pieno, pasiūlyti obuolio. Tačiau tokia pagalba gali būti netinkama. Sveikam ežiui rudenį dažniausiai reikia saugios aplinkos, kurioje jis galėtų susirasti maisto ir pasiruošti žiemai. Nusilpusiam ar sužeistam gyvūnui reikia specialistų įvertinimo.

Prieš imantis veiksmų verta atskirti du dalykus: ežį, kuris įprastai juda po sodą, ir gyvūną, kuris sunkiai laikosi ant kojų, yra sužeistas ar guli atviroje vietoje. Vien tai, kad rudenį jį pastebėjote lauke, dar nereiškia, jog būtina parsinešti namo. Kur kas naudingiau pirmiausia įvertinti jo elgesį ir netrikdyti jau įsirengtos slėptuvės.

Ne visus lapus reikia išvežti iš kiemo

Kruopščiai sutvarkytas sodas, kuriame nelieka nė saujos lapų ar šakelių, ežiui suteikia mažai prieglobsčio. Ramesniame kampe palikta lapų ir smulkių šakų krūva gali tapti vieta slėptis. Tam tinka nuo vėjo apsaugota vieta po krūmais ar gyvatvore, kur nekaupia vanduo ir nuolat nevaikštoma.

Prieš judindami seną lapų krūvą, ardydami sukrautas šakas ar imdami ilgiau gulėjusias malkas, apžiūrėkite vietą. Lapų nereikėtų aklai badyti šakėmis ar grėbti visu svoriu – viduje gali būti gyvūnas. Ypač atsargiai dirbkite po tankiais krūmais, kur ežio lengva nepastebėti.

Jeigu aptikote užimtą lizdą, jo neardykite vien norėdami pasižiūrėti, kas viduje. Tvarkymą galima atidėti arba pasirinkti kitą sodo dalį. Prieš pjaudami aukštą žolę ar naudodami krūmapjovę taip pat patikrinkite pakraščius ir slėptuves. Vakare bei naktį, kai ežiai aktyvūs, veikianti technika jiems kelia papildomą pavojų.

Svarbu ir tai, ar gyvūnas gali patekti į sodą bei iš jo išeiti. Akli aptvėrimai suskaido jo maitinimosi teritoriją. Saugus praėjimas po tvora ar joje leidžia judėti tarp gretimų sklypų, tačiau neturėtų vesti tiesiai į pavojingą vietą, pavyzdžiui, intensyvaus eismo kelią.

Namelį statykite ramioje vietoje, o maistą dėkite atokiau

Ežio namelis gali papildyti natūralias slėptuves, ypač ten, kur sode mažai tankių krūmų. Jį reikėtų įrengti sausoje, nuo trikdymo ir stipraus vėjo apsaugotoje vietoje. Viduje ir netoliese galima palikti sausų lapų, kad gyvūnas turėtų medžiagos lizdui.

Namelio nereikėtų statyti ten, kur jį gali užlieti lietaus vanduo, kur nuolat laksto šuo ar vyksta kiemo darbai. Venkite stiprų kvapą skleidžiančių medienos impregnantų. Kai namelyje apsigyvena ežys, maitinimo vietą patariama atitraukti, kad maistas prie pat lizdo neviliotų kitų gyvūnų.

Įrengus pastogę belieka kantriai laukti. Ežio nereikia gaudyti ir perkelti į namelį, o apsigyvenusio – nuolat tikrinti kilnojant stogą. Slėptuvė turi likti rami vieta. Gyvūnas pats pasirinks, ar ji jam tinkama.

Rudenį sode radote ežį? Pieno dubenėlis gali pakenkti, o lapų krūva – tapti žiemos namais

Vietoj pieno – vanduo ir tinkamas papildomas maistas

Ežiams pieno duoti negalima: jis gali sukelti virškinimo sutrikimų. Netinka ir įprastas pasakų vaizdinys, kuriame ežys minta obuoliais. Vaisiai, daržovės, duona ar nuo šeimos vakarienės likęs sūrus maistas nėra tinkamas jo raciono pagrindas.

Jeigu papildomai šeriate sode besilankantį ežį, galima pasiūlyti kokybiško mėsinio kačių ar šunų ėdalo arba tinkamo ežių pašaro. Šalia palikite negilų indelį švaraus vandens. Dubenėlius reguliariai plaukite, o nesuėstą ir gendantį maistą pašalinkite. Papildomas šėrimas turi padėti laukiniam gyvūnui, o ne pakeisti visą jo mitybą.

Vis dėlto maisto dubenėlis neišspręs ligos ar sužalojimo. Jei gyvūnas atrodo nusilpęs, nelaukite kelias dienas tikėdamiesi, kad pavalgęs atsigaus. Neverskite jo ėsti ar gerti ir nebandykite savarankiškai gydyti žmonėms ar naminiams gyvūnams skirtais preparatais.

Kada reikia pagalbos, o kada geriau atsitraukti

Susirūpinti reikėtų, jei ežys svirduliuoja, sunkiai juda, yra akivaizdžiai sužeistas, apniktas musių ar lervų, guli ant šono arba nereaguoja į aplinką. Dieną pastebėtam gyvūnui taip pat verta skirti dėmesio, ypač jei jis ilgai lieka atviroje vietoje ir atrodo vangus. Tačiau vien paros laikas dar neleidžia nustatyti jo būklės.

Jeigu ežį būtina laikinai paimti iš pavojingos vietos, naudokite storas pirštines arba rankšluostį. Įdėkite jį į aukštais kraštais, vėdinamą dėžę, laikykite ramiai, atokiau nuo vaikų ir augintinių. Nedelskite susisiekti su laukinių gyvūnų globos specialistais ar veterinarijos gydytoju. Lietuvoje pagalbą globos reikalingiems laukiniams gyvūnams teikia LSMU Laukinių gyvūnų globos centras.

Sušalusio gyvūno nedėkite tiesiai ant radiatoriaus, prie karštos krosnies ar po savadarbiu kaitinimo šaltiniu. Dėl saugaus šildymo pasitarkite su specialistu. Jei naudojama rankšluosčiu apvyniota šilto vandens pūslė, gyvūnas turi turėti galimybę nuo jos pasitraukti. Laikina pagalba neturėtų virsti bandymu savarankiškai laikyti ežį visą žiemą.

Užsirašykite ir tikslią radimo vietą – ši informacija pravers sprendžiant dėl paleidimo. Sveiko ežio nereikia vežti į pasirinktą mišką ar tolimą sodybą vien todėl, kad ten atrodo daugiau gamtos. Savo aplinkoje jis jau pažįsta slėptuves ir maitinimosi vietas.

Ruošiant sodą žiemai ežiui galima padėti labai konkrečiai: palikti ramų lapuotą kampą, patikrinti krūvas prieš jas judinant, pastatyti vandens ir atsargiai naudoti techniką. O pamačius sergantį gyvūną – laiku kreiptis pagalbos. Taip rūpestis tampa naudingas ir tuomet, kai reikia įsikišti, ir tuomet, kai geriausia leisti ežiui ramiai likti jo pasirinktoje slėptuvėje.