Pirmą kavą siūlo atidėti 45 minutėms: ar rytinį įprotį tikrai reikia keisti?

Vos išlipote iš lovos ir jau spaudžiate kavos aparato mygtuką? Ispanijos mitybos specialistas Pablo Ojeda siūlo neskubėti. Jo patarimas – pirmą puodelį išgerti praėjus maždaug 45 minutėms po pabudimo. Pasak specialisto, taip verta elgtis norint geriau pajusti stimuliuojantį kofeino poveikį.

Šią rekomendaciją jis sieja su natūraliu rytiniu kortizolio padidėjimu. Tačiau 45 minutės nėra moksliškai patvirtinta riba, nuo kurios kava staiga pradeda veikti geriau. Specialisto pasiūlymą galima išbandyti, bet paversti jį visiems privaloma rytine taisykle nėra pagrindo.

Kodėl apskritai siūloma palaukti?

Pabudus organizmas pats pradeda ruoštis aktyviai dienai. Viena šio proceso dalių – kortizolio kiekio padidėjimas. Nors kortizolis dažniausiai vadinamas streso hormonu, jis reikalingas ir įprastai organizmo veiklai. Jo koncentracija kinta per parą, o ryte po pabudimo gali pastebimai pakilti.

P. Ojeda mano, kad tuo metu išgerto kofeino poveikis gali būti mažiau juntamas, nes organizmas jau natūraliai aktyvėja. COPE laidoje jis rekomendavo kavą šiek tiek atidėti. Vis dėlto paties rytinio kortizolio atsako tyrimai neįrodo, kad kiekvienam žmogui geriausia kavą gerti būtent po 45 minučių.

Čia lengva supainioti du dalykus: žinomą organizmo procesą ir iš jo padarytą praktinį patarimą. Vien tai, kad pabudus kortizolio daugėja, dar nereiškia, jog iškart išgerta kava neveikia arba yra savaime žalinga.

Rytinė kava tyrimuose atrodo palankiai, tačiau minutės nebuvo skaičiuojamos

Susidomėjimą kavos gėrimo laiku sustiprino 2025 metais paskelbtas tyrimas. Jame rytinis kavos vartojimas buvo susijęs su mažesne bendro mirtingumo ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų rizika, palyginti su kavos negėrusiais žmonėmis.

Tačiau tai buvo stebėjimo tyrimas. Jis parodė sąsają, o ne įrodė, kad būtent rytinis puodelis nulėmė geresnius sveikatos rodiklius. Dar svarbiau – tyrimas nenustatė, kad kavą būtina gerti praėjus konkrečiam minučių skaičiui nuo pabudimo. Todėl juo negalima pagrįsti nei 45 minučių taisyklės, nei pažado, kad pakeitus laiką sumažės konkretaus žmogaus ligų rizika.

Daugiau dėmesio verta skirti kiekiui ir paskutiniam puodeliui

Kasdienėje rutinoje naudinga suskaičiuoti ne tik rytines minutes, bet ir visą per dieną suvartojamą kofeiną. Jo gauname ne vien iš kavos – prisideda arbata, energiniai gėrimai ir kai kurie kiti produktai. Be to, skirtingai paruoštos kavos puodeliuose kofeino kiekis gali gerokai skirtis.

Europos maisto saugos tarnyba nurodo, kad sveikiems suaugusiesiems iki 400 mg kofeino per dieną iš visų šaltinių paprastai nekelia saugumo problemų. Tai nėra rekomendacija tiek suvartoti: individualus jautrumas skiriasi. Tarnyba taip pat pažymi, kad kai kurių suaugusiųjų miegą gali paveikti ir 100 mg dozė, ypač suvartota arti miego laiko.

Jei norite patikrinti, ar vėlesnė rytinė kava jums malonesnė, kelioms dienoms perkelkite ją po pusryčių ar rytinio pasiruošimo. Palikite panašų kavos kiekį ir stiprumą, stebėkite savijautą. Jei skirtumo nejaučiate, nereikia kas rytą žiūrėti į laikmatį. O jeigu po kavos jaučiate drebulį, nerimą ar širdies plakimą, vien puodelio atidėjimo gali nepakakti – verta peržiūrėti kofeino kiekį ir, simptomams kartojantis, pasitarti su gydytoju.