Vienos žvakės po 0,99 €, kitos po 3,99 €. Kuo jos skiriasi ir kaip nepasimauti jas perkant?
Prieš Vėlines į parduotuvę užsukau su trumpu sąrašu: žvakių, degtukų ir vienos gėlių kompozicijos. Maniau, užtruksiu dešimt minučių, tačiau prie žvakių lentynos sustojau ilgam. Vienoje pusėje stovėjo po 0,99 euro, kitoje – po 3,99 euro. Abi su dangteliais, abi baltos, abi iš pirmo žvilgsnio turėjo atlikti tą patį darbą. Brangesnė buvo gražesnė, bet man rūpėjo visai paprastas klausimas: ar ji degs keturis kartus ilgiau?
Į krepšelį jau buvau susidėjęs šešias pigesnes. Tada paėmiau brangesnę ir pradėjau skaityti etiketę. Po kelių minučių supratau, kad iki tol lyginau daugiausia indelius.
Didelė žvakė nebūtinai turi daugiau degiosios masės
Brangesnės žvakės korpusas buvo aukštas, dekoruotas, su masyvesniu dangteliu. Lentynoje ji atrodė gerokai didesnė, tačiau pažvelgus į vidų pasimatė, kad dalį įspūdžio sukuria pati konstrukcija. Todėl pirmiausia ėmiau ieškoti informacijos apie užpildo kiekį ir deklaruojamą degimo trukmę.
Vien tik pasverti žvakę rankoje neužtenka. Sunkesnis gali būti stiklas, dangtelis ar pagrindas, o užpildo kiekis nebūtinai skirsis tiek pat. Gražesnis indas irgi turi savo kainą – tiesiog verta suprasti, ar šįkart perku dekorą, ar ilgesnį degimą.
Man tai buvo pirmas naudingas atradimas: lyginant žvakes reikia atskirti išorinį dydį nuo to, kas iš tiesų degs. Jei etiketėje užpildo kiekio nėra, bent jau galima palyginti nurodytą degimo laiką ir apžiūrėti, kiek vietos korpuse užima pats įdėklas.
Kainą padalijau iš valandų, ir palyginimas tapo aiškesnis
Telefone atsidariau skaičiuotuvą. Pats principas paprastas: kainą padaliji iš gamintojo nurodytų degimo valandų. Tarkime, jeigu 0,99 euro kainuojanti žvakė skirta degti 20 valandų, viena deklaruojamo degimo valanda kainuoja beveik 5 centus. Jei 3,99 euro žvakė degtų 100 valandų, valanda kainuotų apie 4 centus.
Tai tik skaičiavimo pavyzdys, tačiau jis parodo, kodėl pigiausia žvakė lentynoje nebūtinai ekonomiškiausia. Lygiai taip pat brangesnė neapsimoka vien dėl didesnės kainos: jei jos degimo trukmė vos ilgesnė, skirtumą greičiausiai mokame už kitas savybes.
Kartu sau priminiau, kad ant pakuotės pateikiama trukmė nėra pažadas bet kokiam orui. Vėjas, temperatūra ir žvakės konstrukcija gali paveikti rezultatą. Todėl panašių gaminių skaičius verta lyginti, bet tikėtis tikslumo iki paskutinės valandos nereikėtų.

Gražus dangtelis dar neatsako į visus klausimus
Anksčiau dangtelį vertindavau pagal išvaizdą. Šįkart pažiūrėjau, ar jis tvirtai laikosi, ar korpusas nepažeistas, ar žvakė stabiliai stovi. Kreivas, suskilęs ar klibantis gaminys manęs nebeviliojo net su nuolaidos etikete.
Perskaičiau ir naudojimo nurodymus. Jei perku atskirą įdėklą, turiu įsitikinti, kad jis tinka mano turimam žibintui. Vien tai, kad įdėklas telpa į vidų, dar nėra pakankama priežastis nepaisyti gamintojo rekomendacijų.
Užrašas „aliejinė“ ar „parafino“ taip pat netapo vieninteliu pasirinkimo kriterijumi. Be konkrečios trukmės ir naudojimo informacijos vien pavadinimas nepasako, kuri žvakė man bus naudingesnė.
Galiausiai pirkau pagal tai, kam žvakių reikia
Visų šešių pigiausių žvakių nepasilikau, bet ir brangiausių neprisikroviau. Trumpesniam degimui pasirinkau paprastesnes, o ilgesniam – tas, kurių deklaruojama trukmė ir kaina man atrodė pagrįsta. Už papuošimus šįkart nusprendžiau papildomai nemokėti.
Dabar prie lentynos patikrinu keturis dalykus: degimo trukmę, užpildo kiekį, jei jis nurodytas, korpuso būklę ir naudojimo instrukciją. Tada skaičiuoju, kiek kainuoja valanda, o ne kiek žvakių galiu parsinešti už dešimt eurų.
Kapinėse žvakę pastatau stabiliai, atokiau nuo sausų lapų, dirbtinių gėlių ir kitų degių puošmenų. Net ir gerai pasirinktas pirkinys neatstoja tinkamos vietos jam degti.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


