Dyzelinių ir benzininių automobilių savininkams – netikėtas posūkis: ES artėja prie sprendimo, kuris pakeistų 2035 metų planus

Dar visai neseniai atrodė, kad benzininių ir dyzelinių automobilių ateitis Europoje jau nuspręsta. Nuo 2035 metų nauji automobiliai turėjo nebeišmesti anglies dioksido, todėl tradicinių vidaus degimo variklių gamintojams būtų tekę iš esmės pakeisti savo produkciją. Tačiau spalio pabaigoje Europos Parlamente įvyko reikšmingas posūkis – pagrindinių politinių frakcijų atstovai susitarė dėl lankstesnių taisyklių, o spalio 22 dieną kompromisą palaikė du Parlamento komitetai.

Tai reiškia, kad naujų automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais prekyba po 2035 metų gali išlikti leidžiama. Vis dėlto šventinti galutinės pergalės dar anksti. Naujoms taisyklėms turi pritarti visas Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės. Kol kas galioja anksčiau priimtas reikalavimas nuo 2035 metų pasiekti 100 procentų naujų automobilių išmetamo CO₂ sumažinimą.

Vietoj 100 procentų – naujas kompromisas, kuris keičia visą situaciją

Spalio 20 dieną paaiškėjo, kad trijų didžiųjų Europos Parlamento politinių grupių – Europos liaudies partijos, Socialistų ir demokratų bei liberaliosios „Renew Europe“ – derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujų automobilių taršos reikalavimų.

Pagal aptariamą kompromisą nuo 2035 metų gamintojų parduodamų naujų automobilių vidutinės CO₂ emisijos turėtų būti sumažintos 95 procentais, palyginti su 2021 metų atskaitos lygiu. Taip pat numatytas mechanizmas, leidžiantis taikyti mažesnį, 87,5 procento, faktinių emisijų mažinimą, jei būtų įvykdytos papildomos sąlygos dėl Europoje pagaminto mažesnio anglies dioksido pėdsako plieno naudojimo.

Būtent ši detalė atvertų galimybę automobilių gamintojams po 2035 metų toliau siūlyti tam tikrus modelius su vidaus degimo varikliais. Tarp jų galėtų būti hibridiniai, įkraunamieji hibridiniai ir kai kurie tradiciniais degalais varomi automobiliai.

Tačiau svarbu suprasti, kad kalbama apie gamintojo parduodamų naujų automobilių parko vidutinį taršos rodiklį, o ne leidimą kiekvienam naujam automobiliui išmesti tik penkiais procentais mažiau CO₂. Todėl gamintojams ir toliau būtų būtina parduoti daug visiškai elektrinių arba kitų itin mažos taršos transporto priemonių.

Spalio 22 dieną šiam kompromisui pritarė Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Transporto ir turizmo komitetai. Pramonės komitete už pasiūlymą balsavo 49 nariai, prieš – 27, dar penki susilaikė. Transporto komitete jį palaikė 27 parlamentarai, prieš balsavo 18, vienas susilaikė.

Vokietija ir Prancūzija netikėtai rado bendrą kalbą

Didelę reikšmę šiam posūkiui turėjo spalio 16 dieną paskelbtas Vokietijos ir Prancūzijos susitarimas. Dvi įtakingiausios Europos automobilių pramonės valstybės sutarė siekti lankstesnio požiūrio į 2035 metų reikalavimus.

Jų siūlymas netgi švelnesnis nei Europos Parlamento derybininkų kompromisas. Berlynas ir Paryžius siūlo, kad nuo 2035 metų gamintojai turėtų sumažinti vidutines naujų automobilių emisijas 90 procentų, o likusios dalies nereikėtų papildomai kompensuoti.

Mainais Vokietija palaikė griežtesnes nuostatas, skatinančias automobilių gamybą Europoje. Prancūzijai itin svarbu, kad Europos gamintojai naudotų daugiau žemyne pagamintų dalių, o viešosios paramos schemos būtų susietos su vietos pramonės stiprinimu.

Šios derybos vyksta automobilių gamintojams susiduriant su didelėmis investicijomis į elektromobilius, konkurencija iš Kinijos ir nevienodu elektromobilių paklausos augimu skirtingose rinkose.

Tačiau sprendimas turi ir kritikų. Dalis aplinkosaugos organizacijų bei politikų perspėja, kad švelnesni reikalavimai gali sulėtinti elektromobilių plėtrą ir mažinti paskatas investuoti į baterijų technologijas bei įkrovimo infrastruktūrą. Tuo metu kompromiso šalininkai akcentuoja technologinį pasirinkimą, pramonės konkurencingumą ir darbo vietų išsaugojimą.

Ką tai reikštų Lietuvos vairuotojams, kurie šiandien turi dyzelį ar benziną?

Lietuvoje ši diskusija aktuali ne tik naujų automobilių pirkėjams. Daug gyventojų vairuoja senesnius dyzelinius ir benzininius automobilius, o galimybė įsigyti naują elektromobilį priklauso nuo šeimos pajamų, įkrovimo sąlygų ir kasdienių kelionių.

Pirmiausia reikia atskirti du dalykus: naujų automobilių taršos reikalavimus ir jau naudojamų transporto priemonių eksploatavimą. Net pagal šiuo metu galiojančias 2035 metų taisykles nėra numatyta uždrausti važinėti jau turimais benzininiais ar dyzeliniais automobiliais.

Tai reiškia, kad žmogus, šiandien vairuojantis dešimties ar penkiolikos metų senumo automobilį, vien dėl 2035 metų datos neprivalės jo atsisakyti. Taip pat nėra numatyto bendro draudimo po šios datos parduoti ar pirkti naudotus automobilius su vidaus degimo varikliais.

Jeigu dabartinis kompromisas galiausiai būtų patvirtintas, pokyčiai pirmiausia paliestų naujų automobilių rinką. Vairuotojai galėtų turėti platesnį pasirinkimą tarp elektrinių, hibridinių ir tam tikrų modelių su tradiciniais varikliais.

Vis dėlto tai negarantuoja, kad dyzeliniai automobiliai vėl taps tokie pat paplitę kaip anksčiau. Jų gamybos ateitį lems ne tik europiniai reikalavimai, bet ir gamintojų sprendimai, paklausa, gamybos sąnaudos bei kitos taršos normos.

Kada paaiškės galutinis sprendimas?

Nors politinis kompromisas sulaukė pirmojo rimto palaikymo, teisėkūros procesas dar nesibaigė. Lapkričio pradžioje pasiūlymą turėtų svarstyti pagrindinis už šį klausimą atsakingas Europos Parlamento Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitetas.

Vėliau numatytas balsavimas visame Europos Parlamente. Remiantis dabartiniais planais, Parlamento pozicija turėtų paaiškėti iki gruodžio. Tačiau net ir jai pritarus reikės susitarti su ES valstybes nares atstovaujančia Taryba, todėl galutinės taisyklės dar gali keistis.

Naujausias kompromisas rodo, kad Europos automobilių politikos kryptis tampa lankstesnė. Elektrifikacijos tikslų neatsisakoma, tačiau vis daugiau diskutuojama, kiek vietos būsimoje rinkoje turėtų likti kitoms technologijoms.

Todėl vairuotojams, svarstantiems, ar dabar pirkti benzininį, dyzelinį, hibridinį ar elektrinį automobilį, kol kas neverta skubėti vien dėl politinių pareiškimų. Esamo automobilio naudojimo taisyklės nesikeičia, o būsimi reikalavimai naujiems modeliams dar tik derinami.

Spalio 22-osios balsavimai yra svarbus žingsnis, bet ne galutinis sprendimas. Tik užbaigus visą ES teisėkūros procesą paaiškės, kokie nauji automobiliai galės būti parduodami po 2035 metų ir kokiomis sąlygomis.