ES griežtina automobilių pramonės kontrolę: naujos senų transporto priemonių utilizavimo taisyklės gali padidinti kainas

Europos Sąjunga keičia požiūrį į automobilį: nuo šiol jis nebebus vertinamas tik kaip transporto priemonė, kuri parduodama, važiuoja, genda ir galiausiai atsiduria laužyne. Naujos taisyklės automobilių gamintojus įpareigos apie būsimos transporto priemonės išardymą, dalių pakartotinį naudojimą ir perdirbimą galvoti dar projektavimo etape.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip tolima Briuselio tema, tačiau pokytis palies ir Lietuvos vairuotojus. Brangesnė gamyba, griežtesni reikalavimai naudotų automobilių eksportui, tikslesnė senų mašinų apskaita ir didesnė kontrolė ardymo sektoriuje ilgainiui gali atsiliepti tiek naujų, tiek naudotų automobilių kainoms.

Europos Komisija skelbia, kad naujasis reglamentas apims visą automobilio gyvavimo ciklą: nuo projektavimo ir gamybos iki surinkimo, išmontavimo, dalių pakartotinio naudojimo ir medžiagų perdirbimo. Reglamentas įsigaliojo 2026 m. rugpjūčio 13 d., tačiau pagrindinės jo nuostatos bus taikomos nuo 2028 m. rugsėjo 1 d.

Automobilis turės būti kuriamas taip, kad jį būtų lengviau išardyti

Iki šiol automobilių pramonėje daugiausia buvo kalbama apie saugumą, emisijas, kuro sąnaudas, elektrifikaciją ir technologijas. Dabar į pirmą planą vis labiau išeina dar vienas klausimas: kas nutiks automobiliui, kai jis taps nebereikalingas?

Naujos ES taisyklės numato, kad gamintojai turės projektuoti automobilius taip, kad jų dalis būtų paprasčiau išmontuoti, pataisyti, panaudoti dar kartą arba perdirbti. Tai reiškia, kad tam tikros konstrukcijos, medžiagų junginiai ar sprendimai, kurie šiandien patogūs gamintojui, bet vėliau labai apsunkina perdirbimą, ateityje gali tapti nepageidaujami.

Paprastai tariant, automobilis turės būti ne tik gražus, saugus ir ekonomiškas, bet ir „protingai išardomas“. Tai ypač svarbu, nes šiuolaikinėse transporto priemonėse daugėja elektronikos, plastiko, baterijų, jutiklių, retųjų metalų ir sudėtingų komponentų. Kuo sudėtingesnis automobilis, tuo sunkiau jį kokybiškai perdirbti.

Kodėl dėl to gali brangti automobiliai?

Gamintojams nauji reikalavimai reikš papildomas išlaidas. Reikės keisti projektavimo procesus, naudoti daugiau perdirbtų medžiagų, pateikti daugiau techninės informacijos ardytojams, pasirūpinti dalių atsekamumu ir atitikti naujus dokumentavimo reikalavimus.

Nuo 2032 m. naujuose automobiliuose turės būti bent 15 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2036 m. ši dalis turės didėti iki 25 proc. Vėliau numatomas ir perdirbto plieno bei aliuminio naudojimo reguliavimas.

Jeigu perdirbtos žaliavos rinkoje bus brangesnės arba jų trūks, dalis papildomų kaštų gali būti perkelta pirkėjams. Tai nereiškia, kad automobiliai pabrangs per naktį, tačiau ilgainiui nauji reikalavimai gali tapti dar vienu veiksniu, keliančiu gamybos kainą.

Lietuvos vairuotojams tai aktualu ir dėl naudotų automobilių rinkos. Lietuva vis dar yra šalis, kurioje didelę rinkos dalį sudaro naudotos transporto priemonės iš Vakarų Europos. Jeigu naujų automobilių kaina Europoje kils, vėliau tai gali persiduoti ir naudotų automobilių rinkai.

Senų automobilių eksportas bus prižiūrimas griežčiau

Vienas svarbiausių pokyčių susijęs su naudotų automobilių eksportu. ES jau seniai susiduria su problema, kai nebevažiuojančios arba labai prastos būklės transporto priemonės formaliai išvežamos kaip „naudoti automobiliai“, nors realiai jos labiau primena atliekas.

Naujos taisyklės numato geresnį transporto priemonių atsekamumą ir griežtesnę kontrolę. Nuo 2031 m. eksportuojant naudotus automobilius bus svarbūs techninės būklės reikalavimai, kad į kitas šalis nebūtų išvežamos transporto priemonės, kurios iš esmės jau turėtų būti laikomos atliekomis.

Lietuvai tai gali būti jautrus klausimas. Mūsų šalis yra ir naudotų automobilių importo, ir reeksporto grandinės dalis. Dalis automobilių atkeliauja iš kitų ES valstybių, čia remontuojami, parduodami arba keliauja toliau. Griežtesnė apskaita gali sumažinti pilkąją zoną, tačiau kartu verslui teks prisitaikyti prie papildomų procedūrų.