Radiatoriaus šone yra mažas varžtelis, apie kurį daugelis pamiršta: viena procedūra gali padėti greičiau sušildyti kambarius

Prasidėjus šildymo sezonui, ne vienas gyventojas pastebi keistą dalyką: vienas radiatorius namuose karštas, o kitas vos drungnas, nors abu nustatyti šildyti vienodai. Kartais radiatoriaus apačia šilta, o viršus lieka šaltas. Tokiais atvejais žmonės dažnai padidina šildymo temperatūrą arba pradeda ieškoti gedimo. Tačiau problema gali būti gerokai paprastesnė – šildymo sistemoje susikaupęs oras.

Daugelyje šiuolaikinių radiatorių viršuje, šoninėje dalyje, įrengtas nedidelis oro išleidimo vožtuvas. Jis dažnai atrodo kaip mažas varžtelis su kvadratine arba plokščia įpjova. Tinkamai jį naudojant galima pašalinti susikaupusį orą ir atkurti normalų karšto vandens cirkuliavimą.

Ši procedūra vadinama radiatoriaus nuorinimu. Kai kuriais atvejais ji užtrunka vos kelias minutes, tačiau svarbu žinoti, kaip ją atlikti saugiai ir kada geriau nieko neliesti.

Kaip suprasti, kad radiatoriuje susikaupė oro?

Šildymo sistemoje cirkuliuoja vanduo, kuris perduoda šilumą radiatoriams. Tačiau kartais kartu su vandeniu sistemoje atsiranda oro. Taip gali nutikti po remonto, vandens papildymo, šildymo sezono pradžioje arba dėl kitų sistemos veikimo ypatumų.

Oras dažniausiai kaupiasi aukštesnėse radiatoriaus vietose ir gali trukdyti vandeniui tinkamai cirkuliuoti. Dėl to dalis radiatoriaus paviršiaus neįšyla, nors šildymas jau veikia.

Apie galimą oro sankaupą gali įspėti keli požymiai:

• Radiatoriaus apačia šilta, tačiau viršutinė dalis šalta arba gerokai vėsesnė.
• Iš radiatoriaus girdėti burbuliavimas, čiurlenimas ar neįprastas gurguliavimas.
• Vieni kambariai šyla gerai, o kiti lieka vėsūs, nors šildymo nustatymai panašūs.
• Po šildymo sistemos remonto ar paleidimo radiatorius pradėjo šilti netolygiai.

Tiesa, ne kiekvienas šaltas radiatorius reiškia, kad jį reikia nuorinti. Priežastis gali būti užstrigęs termostatinis vožtuvas, netinkamai subalansuota sistema, sumažėjęs slėgis ar cirkuliacijos problema. Jei radiatorius šaltas per visą paviršių, nereikėtų automatiškai manyti, kad kaltas oras.

Radiatoriaus šone yra mažas varžtelis

Kaip nuorinti radiatorių: 7 paprasti žingsniai

Jeigu gyvenate individualiame name ir turite nuosavą vandens šildymo sistemą, radiatoriaus nuorinimą dažnai galima atlikti savarankiškai. Tačiau daugiabutyje pirmiausia reikėtų susisiekti su namo šildymo sistemos prižiūrėtoju arba administratoriumi. Bendroje sistemoje netinkamai atliekami veiksmai gali paveikti ir kaimynų šildymą.

1. Išjunkite šildymą ir palaukite, kol radiatorius atvės.

Jei turite individualią šildymo sistemą, prieš nuorinimą išjunkite katilo šildymo režimą ir cirkuliacinį siurblį pagal įrangos instrukciją. Palaukite, kol vanduo ir radiatorius atvės tiek, kad nekiltų nusiplikymo pavojus. Nuorinti karštą radiatorių nesaugu.

2. Pasiruoškite tinkamus įrankius.

Dažniausiai prireiks specialaus radiatorių nuorinimo raktelio arba mažo plokščio atsuktuvo, priklausomai nuo vožtuvo konstrukcijos. Taip pat pasiruoškite nedidelį indą vandeniui ir šluostę. Po vožtuvu verta patiesti rankšluostį, kad neaptaškytumėte sienos ar grindų.

3. Suraskite oro išleidimo vožtuvą.

Jis paprastai būna radiatoriaus viršuje, viename iš šonų. Dažnai tai nedidelis metalinis arba plastikinis elementas su pasukamu varžteliu.

Svarbu nepainioti jo su radiatoriaus tvirtinimo detalėmis ar dideliais vamzdžių sujungimų kamščiais. Jeigu nesate tikri, kuris elementas skirtas orui išleisti, nieko neatsukinėjkite.

4. Labai atsargiai pradėkite atsukti varžtelį.

Įstatykite raktelį arba atsuktuvą ir lėtai pasukite vožtuvą prieš laikrodžio rodyklę. Paprastai pakanka nedidelio pasukimo – maždaug ketvirtadalio apsisukimo.

Jeigu sistemoje yra oro, išgirsite tylų šnypštimą. Tai normalu: oras pradeda išeiti pro vožtuvą.

Niekada neišsukite varžtelio iki galo. Jis turi likti savo vietoje, kad galėtumėte nedelsdami sustabdyti vandens tekėjimą.

5. Palaukite, kol pasirodys vanduo.

Iš pradžių pro vožtuvą gali eiti oras, vėliau – pasirodyti vandens purslai. Kai pradeda tekėti tolygi vandens srovelė be oro burbuliukų, vožtuvą atsargiai užsukite.

Jeigu vanduo pasirodo iš karto, tikėtina, kad reikšmingos oro sankaupos tame radiatoriuje nėra. Tokiu atveju nereikia specialiai išleisti daugiau vandens.

6. Patikrinkite šildymo sistemos slėgį.

Šis žingsnis aktualus individualiems namams su uždara šildymo sistema ir slėgio matuokliu.

Po nuorinimo slėgis gali šiek tiek sumažėti. Daugelyje buitinių sistemų šaltos sistemos slėgis būna maždaug 1–1,5 baro, tačiau tinkama reikšmė priklauso nuo konkrečios įrangos ir pastato. Vadovaukitės katilo gamintojo nurodymais.

Jeigu slėgis per mažas ir nežinote, kaip saugiai papildyti sistemą, kreipkitės į specialistą. Daugiabučio gyventojams bendros šildymo sistemos slėgio reguliuoti patiems nereikia.

7. Vėl įjunkite šildymą ir stebėkite rezultatą.

Paleiskite šildymo sistemą įprastu režimu. Po kurio laiko patikrinkite, ar radiatorius pradėjo šilti tolygiau. Taip pat įsitikinkite, kad ties nuorinimo vožtuvu nelaša vanduo.

Jeigu radiatorius ir toliau lieka šaltas arba problema greitai pasikartoja, gali reikėti šildymo sistemos patikros.

Ar išleidus orą šildymo sąskaita tikrai sumažės?

Čia slypi svarbi detalė, apie kurią dažnai nutylima. Nuorinimas gali pagerinti šildymo efektyvumą, tačiau savaime negarantuoja mažesnių sąskaitų.

Kai radiatoriuje yra oro, dalis jo paviršiaus tinkamai neperduoda šilumos kambariui. Pašalinus orą, šildomas paviršius gali padidėti, todėl patalpa pradeda šilti greičiau arba tolygiau.

Individualiame name, kuriame naudojamas katilas ir kambario termostatas, tinkamai veikiantys radiatoriai gali padėti efektyviau pasiekti nustatytą temperatūrą. Tai gali sumažinti nereikalingą šildymo sistemos darbą, ypač jei iki tol buvo mėginama kompensuoti prastai šylančius radiatorius didinant temperatūrą.

Tačiau daugiabučiuose situacija kitokia. Jeigu už šildymą mokama pagal namo suvartotą šilumą ir nustatytą jos paskirstymo tvarką, vieno radiatoriaus nuorinimas nebūtinai tiesiogiai sumažins konkretaus buto mokestį.

Pagrindinė nuorinimo nauda – geresnė šilumos cirkuliacija ir tolygesnė kambario temperatūra. Finansinis rezultatas priklauso nuo visos šildymo sistemos ir šilumos apskaitos.

Kodėl radiatorius nešyla?

Daugiabučių gyventojams – viena ypač svarbi taisyklė

Senesniuose daugiabučiuose oras dažnai kaupiasi viršutiniuose šildymo sistemos taškuose. Todėl pasitaiko situacijų, kai keliuose žemiau esančiuose butuose radiatoriai šyla prastai, o problema sprendžiama nuorinant stovą viršutiniame aukšte.

Lietuvos šilumos tiekėjai ir pastatų administratoriai pabrėžia, kad už daugiabučio bendros šildymo sistemos veikimą atsakingas jos prižiūrėtojas. Jeigu gyvenate daugiabutyje, saugiausia pirmiausia informuoti administratorių arba bendrijos pirmininką ir išsiaiškinti, ar konkretaus radiatoriaus nuorinimą galite atlikti patys.

Ypač pavojinga savavališkai atsukinėti senų ketaus radiatorių kamščius, vamzdžių jungtis ar kitus neaiškios paskirties elementus. Tokiu būdu galima sukelti karšto vandens nuotėkį ir užlieti ne tik savo, bet ir kaimynų butus.

Jeigu vožtuvas užstrigęs, surūdijęs arba iš jo pradeda tekėti vanduo, kurio nepavyksta sustabdyti, nebandykite problemos spręsti jėga – reikalinga specialistų pagalba.

Ką dar verta padaryti, kad kambariai būtų šiltesni?

Net ir tinkamai nuorintas radiatorius neveiks taip efektyviai, jei šilumai sklisti trukdys aplink esantys daiktai. Pavyzdžiui, didelė sofa, pristumta prie pat radiatoriaus, arba ilgos storos užuolaidos gali sumažinti šilumos patekimą į kambarį.

Todėl prasidėjus šildymo sezonui verta patikrinti, ar radiatoriai neuždengti baldais, dekoratyvinėmis plokštėmis arba džiovinamais drabužiais. Taip pat naudinga tinkamai nustatyti termostatinius reguliatorius ir trumpai, bet intensyviai vėdinti patalpas, o ne laikyti pravirą langą visą dieną.

Jeigu vieni radiatoriai labai karšti, o kiti nuolat šalti, problema gali būti ne susikaupęs oras, bet netolygus vandens srautų paskirstymas. Tokiu atveju reikalingas šildymo sistemos balansavimas, kurį turėtų atlikti specialistas.

Mažas varžtelis radiatoriaus šone iš tiesų gali išspręsti erzinančią problemą, ypač kai prasidėjus šildymo sezonui radiatoriai šyla netolygiai ir juose girdėti burbuliavimas. Tačiau geriausias rezultatas pasiekiamas ne beatodairiškai atsukinėjant vožtuvus, o pirmiausia nustatant tikrąją priežastį.

Jeigu radiatoriuje susikaupė oras, tinkamas nuorinimas gali grąžinti į kambarį trūkstamą šilumą. O jei sistema veikia tvarkingai, papildomas vandens išleidimas jokios naudos neduos.