Radiatorius viršuje karštas, o apačioje vos šiltas? Prieš šildymo sezoną verta patikrinti vieną dalyką
Ryte namuose vėsu, todėl pirmas judesys beveik automatinis – ranka paliečia radiatorių. Viršus toks karštas, kad ilgiau palaikyti delno nesinori, tačiau žemiau jis jau tik drungnas, o prie pat grindų – beveik šaltas. Atrodo, radiatorius lyg ir veikia, bet kambarys vis tiek šyla vangiai.
Tokia situacija dažnai pastebima būtent pirmosiomis šildymo sezono dienomis, kai norisi kuo greičiau susigrąžinti namų jaukumą. Žmogus pakelia temperatūrą, uždaro langus, gal net apkaltina visą namo šildymo sistemą, nors problema kartais slepiasi visai čia pat – pačiame radiatoriuje.
Jeigu radiatorius viršuje karštas, o apačioje vos šiltas, verta pažiūrėti ne tik į termostato nustatymą. Dažna priežastis – apačioje susikaupusios nuosėdos, dumblas ar rūdžių dalelės, kurios trukdo vandeniui laisvai cirkuliuoti per visą radiatoriaus plotą.
Karštas viršus dar nereiškia, kad kambarys šyla gerai
Radiatorius šilumą atiduoda visu savo paviršiumi. Kai karštis pasiekia tik viršutinę dalį, realiai dirba ne visas prietaisas, už kurį mokama šildymo sąskaita. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas gali pasirodyti nedidelis, tačiau vėsesnę dieną jis pajuntamas greitai: prie lango traukia šalčiu, kambaryje ilgiau laikosi drėgmė, o norint sušilti tenka didinti nustatymus.
Čia svarbu nepainioti dviejų skirtingų ženklų. Jei šaltas radiatoriaus viršus, o apačia šilta, dažniau įtariamas susikaupęs oras. Tačiau kai šiluma lieka viršuje, o apačia neatšyla, dažniausiai kalbama apie nešvarumus, nusėdusius radiatoriaus apačioje.
Per šildymo sistemą ilgainiui juda ne vien vanduo. Joje gali atsirasti smulkių metalo dalelių, rūdžių, kalkių ar kitų nuosėdų. Jos natūraliai leidžiasi žemyn ir kaupiasi ten, kur vandeniui sunkiausia prasibrauti – radiatoriaus apatinėje dalyje. Tai ne visuomet reiškia rimtą gedimą, tačiau ignoruojama problema pati paprastai neišnyksta.
Prieš sukant vožtuvus verta atlikti paprastą patikrinimą
Prieš šildymo sezoną arba jam tik prasidėjus radiatorius turėtų būti patikrintas ranka per visą aukštį. Tai daryti reikia atsargiai, kai jis jau įšilęs: palieskite viršų, vidurį ir apatinę dalį. Nedidelis temperatūros skirtumas yra normalus, nes vanduo radiatoriuje vėsta atiduodamas šilumą kambariui, tačiau ryškiai šalta apačia yra signalas, kad cirkuliacija gali būti prastesnė.
Taip pat verta įsitikinti, ar termostatinis vožtuvas nėra užstrigęs ir ar radiatorius neuždengtas tankiomis užuolaidomis, didele sofa ar spinta. Kartais namai šyla prasčiau ne dėl sistemos gedimo, o todėl, kad šiluma tiesiog įkalinama tarp radiatoriaus ir baldų. Radiatorius gali stengtis kiek nori, bet kambario jis vienas neperkalbės.
Jeigu šildymo prietaisas seniai nebuvo prižiūrėtas, vien termostato pasukiojimas stebuklo nepadarys. Individualiame name radiatorių sistemą gali reikėti praplauti, o daugiabutyje tokį klausimą dažniausiai tenka spręsti per namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją. Savarankiškai atsukinėti radiatorių, ypač prasidėjus sezonui, nėra gera mintis – vienas neatsargus veiksmas gali baigtis ne jaukumu, o vandeniu ant grindų.

Vienam tai nepatogumas, kitam – papildoma našta
Šaltoka radiatoriaus apačia skirtingiems žmonėms reiškia ne tą patį. Dirbantis žmogus gali tik vakare pastebėti, kad namuose visą dieną buvo nejaukiai vėsu. Šeimai su mažais vaikais svarbu, kad grindų lygyje nebūtų šalčio, nes būtent ten daugiausia laiko praleidžiama žaidžiant.
Senjorams ar žmonėms, kurie daugiau būna namuose, net keli laipsniai dažnai jaučiasi stipriau. Jie gali pradėti šildyti vieną kambarį elektriniu šildytuvu, nors problema galbūt yra ne per maža šilumos tiekimo galia, o netolygiai veikiantis radiatorius. Tuomet auga ne tik diskomfortas, bet ir elektros sąskaita.
Kita vertus, pastato prižiūrėtojams ir šildymo sistemų specialistams tokie nusiskundimai ne visuomet reiškia vieną greitą sprendimą. Daugiabučio sistema yra bendra: jos veikimą gali lemti slėgis, balansavimas, vamzdynų būklė ir kitų butų pakeitimai. Vis dėlto gyventojo pastaba apie konkretų radiatorių nėra smulkmena – kuo anksčiau ji išsakoma, tuo daugiau laiko lieka problemą įvertinti iki didžiųjų šalčių.
Ne laukite šalčiausios savaitės
Praktiškiausia – nufotografuoti ar pasižymėti, kurie radiatoriai šyla netolygiai, ir apie tai pranešti atsakingam prižiūrėtojui. Jei gyvenate nuosavame name, verta pasikonsultuoti su šildymo sistemų meistru dėl sistemos praplovimo bei filtrų būklės. Vien oro išleidimas padeda ne visada, todėl svarbu tiksliai apibūdinti, kuri radiatoriaus dalis yra šalta.
Taip pat nereikėtų problemos maskuoti nuolat atsukant termostatą iki maksimumo. Jei šiluma blogai paskirstoma radiatoriaus viduje, didesnis nustatymas nebūtinai šildys geriau – kartais jis tik didina nusivylimą. Daug naudingiau išsiaiškinti priežastį, kol dar nereikia miegoti su papildoma antklode ir ginčytis, kas namuose vėl paliko pravirą langą.
Radiatorius, kuris karštas tik iš dalies, dažnai primena kasdienį reikalą, atidėtą „kai bus laiko“. Tačiau prieš šildymo sezoną kelios minutės patikrinimui gali padėti išvengti savaičių, kai namuose lyg ir šildoma, bet jaukumo vis tiek trūksta. Ar tikrai jūsų radiatoriai šiemet šildo visą kambarį, o ne tik savo viršų?
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.