Meistras parodė, ką daugelis daro neteisingai su radiatoriais: vos vienas veiksmas ir šildymo sąskaita krito pastebimai

Radiatorius apačioje karštas, viršuje vos drungnas, o kambaryje vis tiek norisi apsivilkti megztinį. Tokiu atveju vienas paprastas veiksmas – išleisti iš radiatoriaus susikaupusį orą – gali padėti jam vėl šilti tolygiai ir neleisti be reikalo kelti termostato.

Tiesa, sąskaita mažėja ne vien nuo paties oro išleidimo. Ji gali sumažėti todėl, kad efektyviau šildančiame kambaryje nebereikia nustatyti aukštesnės temperatūros ar papildomai šildytis elektriniu prietaisu.

Klaida – laukti, kol radiatorius visai nustos šilti

Daugelis į radiatorių atkreipia dėmesį tik tada, kai jis lieka beveik šaltas. Tačiau oras sistemoje dažniausiai išduoda save anksčiau: girdisi čiurlenimas, burbuliavimas, viršutinė radiatoriaus dalis šaltesnė už apatinę, o viename kambario kampe nuolat vėsiau.

Oras užima vietą, kuri turėtų būti pripildyta karšto vandens. Todėl radiatorius atiduoda mažiau šilumos, nors šildymo sistema dirba kaip įprastai. Žmogus tada suka termostato galvutę aukštyn, tačiau problema slypi ne nustatyme, o pačiame radiatoriuje.

Vienas veiksmas, kurį reikia atlikti ramiai

Jeigu jūsų šildymo sistema leidžia tai daryti savarankiškai, radiatorius nuorinamas per mažą vožtuvą jo viršuje. Prieš pradedant verta sumažinti šildymą ir palaukti, kol radiatorius atvės – taip išvengsite karšto vandens purslų.

• Po vožtuvu pakiškite šluostę ir nedidelį indą.
• Tinkamu rakteliu ar atsuktuvu vožtuvą pasukite labai nedaug.
• Iš pradžių turėtų pasigirsti oro šnypštimas.
• Kai pradeda tekėti tolygi vandens srovė, vožtuvą iš karto užsukite.
• Po to patikrinkite, ar radiatorius šyla vienodai per visą plotą.

Vožtuvo nereikia atsukti plačiai. Dažna klaida – skubėti, leisti vandeniui bėgti ilgiau nei reikia arba pernelyg stipriai užveržti vožtuvą baigus darbą.

Meistras parodė, ką daugelis daro neteisingai su radiatoriais: vos vienas veiksmas ir šildymo sąskaita krito pastebimaiNuotrauka: Unsplash / e24

Ar tai tinka kiekvienam butui?

Ne visada. Daugiabutyje šildymo sistema yra bendra, todėl nuolatinis oro kaupimasis, keli šalti radiatoriai ar slėgio problemos gali reikšti gedimą ne vien jūsų kambaryje. Jei radiatorius po nuorinimo lieka šaltas, šyla tik apačia, varva vožtuvas arba nežinote, kaip veikia jūsų sistema, geriau kreiptis į namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją.

Taip pat neverta nuorinti radiatoriaus vien dėl to, kad jis nėra labai karštas. Termostatinis vožtuvas gali būti prisuktas, o šildymo režimas gali būti reguliuojamas pagal lauko temperatūrą. Svarbiausias ženklas yra netolygus šilimas, o ne vien radiatoriaus paviršiaus karštis.

Šiluma dingsta ir dėl užstatyto radiatoriaus

Net gerai nuorintas radiatorius dirbs prasčiau, jei jį dengia sunki užuolaida, prie pat pristumta sofa ar skalbiniai. Šiluma turi galėti pakilti į kambarį, o ne kauptis už baldo ar lango nišoje.

Verta ir neperlenkti lazdos su termostatu. Kai radiatorius pradeda šilti tolygiai, kambariui dažnai pakanka įprasto nustatymo. Nuolatinis temperatūros kėlimas neišsprendžia techninės bėdos – tik didina suvartojamos šilumos kiekį.

Jei radiatoriaus viršus šaltas, o apačia šilta, pirmiausia verta patikrinti, ar jame nesusikaupė oro. Tolygesnė šiluma namuose dažnai prasideda ne nuo didesnio termostato skaičiaus, o nuo tvarkingo radiatoriaus.