Kortelė piniginėje yra, bet atsiskaityti nepavyksta: kiek grynųjų verta turėti namuose „juodai dienai“ arba karo atveju?

Dingus elektrai, sutrikus ryšiui ar neveikiant bankų sistemoms, sąskaitoje esantys pinigai gali tapti laikinai nepasiekiami. Tuomet net keliolika eurų smulkiais banknotais gali praversti labiau nei didelis kortelės limitas. Tačiau kiek grynųjų laikyti namuose: 100, 500 ar visą mėnesio atlyginimą? Atsakymą geriausia skaičiuoti pagal savo šeimos būtiniausius poreikius.

Apie atsarginius pinigus dažnai susimąstome tik tada, kai prie kasos išgirstame, kad kortelių terminalas neveikia. Įprastą dieną galima nueiti į kitą parduotuvę ar vėliau grįžti prie bankomato. Platesnio elektros ar ryšio sutrikimo metu tokio pasirinkimo gali nebūti. Karinės grėsmės atveju papildomai gali prireikti išvykti, nusipirkti degalų ar apmokėti nakvynę.

Vis dėlto grynieji nėra universalus sprendimas. Jei parduotuvė uždaryta, degalinės siurbliai neveikia arba trūksta prekių, banknotai šių problemų neišspręs. Todėl pinigų atsarga turi papildyti namuose turimą vandenį, maistą, reikalingus vaistus ir šeimos veiksmų planą.

Pradėkite nuo kelių dienų išlaidų, o ne apvalios sumos

Vienam žmogui 100 eurų gali būti apčiuopiama atsarga, keturių asmenų šeimai – tik vienas būtinų pirkinių krepšelis. Skiriasi ir poreikiai: ar turite automobilį, ar reikia nuolat vartojamų vaistų, ar namuose jau sukaupta maisto, ar būtų kur apsistoti išvykus.

Praktiniam skaičiavimui galima pasirinkti 3–7 dienų laikotarpį ir susirašyti išlaidas, kurias sutrikus įprastam gyvenimui tektų padengti iš karto. Tai nėra visiems privaloma norma ar garantija, kad tokios atsargos užteks bet kokiai krizei. Tai paprastas būdas pradėti planuoti.

Į tokį sąrašą įtraukite maistą ir vandenį, trūkstamas higienos priemones, būtinus pirkinius vaistinėje, transportą bei nedidelę sumą netikėtoms išlaidoms. Mėnesinės būsto paskolos ar visų komunalinių sąskaitų dengti grynaisiais kelių dienų sutrikimui paprastai nereikia – jų nepainiokite su skubiais kasdieniais poreikiais.

Kiek tai galėtų sudaryti eurais?

Tarkime, vienas gyvenantis žmogus papildomiems būtiniausiems pirkiniams numato po 15 eurų per dieną. Trims dienoms susidaro 45 eurai. Pridėjus 30 eurų transportui ir 25 eurų atsargą, gaunama 100 eurų. Jei namuose beveik nėra atsargų arba būtina ilgesnė kelionė, suma turėtų būti didesnė.

Keturių asmenų šeimos pavyzdys kitoks. Skyrus po 40 eurų per dieną būtiniausiems pirkiniams, trijų dienų suma būtų 120 eurų. Dar 80 eurų numatant degalams ir 50 eurų nenumatytiems poreikiams, bendras rezervas siektų 250 eurų. Penkioms dienoms pagal tas pačias prielaidas reikėtų 330 eurų.

Šie skaičiai yra skaičiavimo pavyzdžiai, o ne oficialūs rekomenduojami dydžiai. Jie parodo, kodėl pokalbis apie 100–300 eurų atsargą gali būti prasmingas, tačiau vienoda suma visiems netinka. Savo pirkinių ir degalų kvitai padės suskaičiuoti tiksliau nei svetimos šeimos biudžetas.

Jeigu atsargos neturite, nebūtina jos sukaupti iš vieno atlyginimo. Atidedant po 10 eurų per savaitę, per dešimt savaičių susidarytų pirmieji 100 eurų. Tam nereikėtų skolintis ar atidėti būtinų vaistų pirkimo.

50 eurų banknotai

Karo atveju reikia įvertinti ir išvykimo išlaidas

Trumpas atsiskaitymų sutrikimas ir būtinybė palikti namus – skirtingos situacijos. Planuojant galimą išvykimą, prie kasdienių poreikių verta pridėti kelionės, galimos nakvynės ir kitų šeimos aplinkybėms būtinų paslaugų išlaidas. Šeimai su kūdikiu ar slaugomu artimuoju poreikiai bus kitokie nei vienam savarankiškam suaugusiajam.

Kartu nereikėtų manyti, kad kuo daugiau pinigų namuose, tuo geriau pasiruošta. Visų santaupų išgryninimas sukuria kitų rizikų: pinigai gali būti pavogti, pamesti ar sunaikinti per gaisrą. Namuose laikomą sumą taip pat reikėtų atskirti nuo ilgalaikės finansinės pagalvės, skirtos pajamų netekimui ar didelėms išlaidoms.

Krizės metu nereikia ir iš anksto manyti, kad bankai būtinai nustos veikti. Grynieji naudingi kaip papildomas atsiskaitymo būdas, kai įprastas laikinai neprieinamas.

Smulkūs banknotai gali būti naudingesni už vieną stambų

Turėti 200 eurų vienu banknotu ir tokią pačią sumą smulkesnėmis kupiūromis praktiškai nėra tas pats. Pardavėjui gali trūkti grąžos, ypač jei daugiau žmonių atsiskaito grynaisiais. Todėl atsargai patogiau turėti įvairių nominalų – pavyzdžiui, 5, 10 ir 20 eurų banknotų bei šiek tiek monetų.

Pinigus laikykite nuo drėgmės apsaugotoje, pašaliniams neprieinamoje vietoje. Dalis gali būti lengvai paimama kartu su dokumentais, jei reikėtų skubiai išvykti. Kur yra šeimos rezervas, turėtų žinoti ir kitas patikimas suaugęs šeimos narys.

Susikaupę atsargą, kartais ją peržiūrėkite: gal pasikeitė šeimos dydis, kelionės planas ar būtini poreikiai. O jei iš jos pasiskolinote kasdieniams pirkiniams, papildykite. Krizės dieną pravers turimi banknotai, o ne prisiminimas, kad anksčiau tame voke buvo 200 eurų.