Turėkite grynųjų pinigų namuose nenumatytiems atvejams. Tai pravers visada, ne tik karo atveju

Nedidelė grynųjų atsarga gali praversti, jei parduotuvėje neveikia kortelių skaitytuvas, sutrinka banko paslaugos ar dingsta ryšys. Tokiu metu pinigų sąskaitoje galite turėti pakankamai, tačiau jais atsiskaityti nepavyks. Namuose verta laikyti sumą kelių dienų būtiniausioms išlaidoms, o ne visas santaupas. Geriausia, kad tai būtų smulkesni banknotai, kuriuos lengva panaudoti nedideliam pirkiniui.

Kodėl vien kortelės ir telefono gali neužtekti?

Kasdien atsiskaitant telefonu lengva pamiršti, kada paskutinį kartą piniginėje gulėjo banknotas. Įprastomis sąlygomis tai patogu: nereikia ieškoti grąžos, o išlaidas galima matyti banko programėlėje. Tačiau elektroniniam mokėjimui reikia veikiančių sistemų, todėl techninis sutrikimas gali sustabdyti net labai paprastą pirkinį.

Antra banko kortelė tokiu atveju ne visada padės. Jei problema kilo parduotuvės mokėjimo terminale ar ryšio tinkle, gali neveikti ir kito banko kortelė. Bankomatas taip pat nėra garantuotas sprendimas, jeigu sutrikęs elektros tiekimas, ryšys arba pats įrenginys tuo metu nepasiekiamas.

Vis dėlto grynieji negarantuoja, kad per elektros sutrikimą galėsite apsipirkti bet kur. Parduotuvė gali užsidaryti dėl neveikiančių kasų, apšvietimo ar kitų sistemų, o degalinėje be elektros gali neveikti siurbliai. Grynieji suteikia papildomą galimybę atsiskaityti ten, kur prekyba tęsiama.

Todėl pinigų atsarga turėtų būti tik dalis pasirengimo. Lietuvos civilinės saugos principas LT72 numato, kad gyventojai turėtų gebėti bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti savimi ir artimaisiais. Tam svarbūs ir vanduo, maistas, reikalingi vaistai, apšvietimas bei ryšio priemonių įkrovimas.

Kiek pinigų pasidėti: skaičiuokite pagal savo šeimą

Vienam žmogui ir keturių asmenų šeimai ta pati suma reikš skirtingą atsargą. Poreikiai taip pat priklauso nuo to, ką jau turite namuose, ar reikėtų papildomai keliauti ir ar šeimoje yra mažų vaikų. Todėl naudingiau pasiskaičiuoti savo išlaidas, nei pasirinkti gražiai skambantį skaičių.

Pavyzdžiui, jeigu šeima papildomiems būtiniems pirkiniams numatytų po 30 eurų per dieną, trijų dienų atsarga sudarytų 90 eurų. Pridėjus 50 eurų nenumatytam transportui ar kitam poreikiui, išeitų 140 eurų rezervas. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, o ne oficialiai nustatyta suma ar visiems tinkamas biudžetas.

Į šį rezervą nereikia įtraukti visų mėnesio sąskaitų ir didelių pirkinių. Jo paskirtis – padėti trumpam sutrikus įprastam atsiskaitymui. Jeigu namuose jau yra kelioms dienoms skirtų maisto ir vandens atsargų, skubiai pirkti gali reikėti gerokai mažiau.

Atsargą galima susidėti palaipsniui, neatimant pinigų iš būtinų kasdienių išlaidų. Jei dalį panaudojote, vėliau ją papildykite. Taip rezervas išliks numatytam tikslui, o ne virs voku, kurį prisimenate tik tada, kai jis jau tuščias.

Smulkesni banknotai praktiškesni už vieną didelį

Du šimtai eurų vienu banknotu ir tokia pati suma smulkesniais nominalais nėra vienodai patogūs. Perkant duonos, vandens ar kelis kitus produktus pardavėjui gali būti sunku duoti grąžos. Ypač jei daugiau žmonių tuo pat metu pradeda mokėti grynaisiais.

5, 10 ir 20 eurų banknotai leidžia lengviau atsiskaityti už nedidelius pirkinius. Dalį rezervo galima turėti ir kitais nominalais, tačiau visos sumos laikyti vien stambiais banknotais nepatogu. Nedidelis įprastų apyvartinių monetų kiekis taip pat gali praversti.

Praktiška šiek tiek grynųjų turėti ir kasdienėje piniginėje. Namuose palikta atsarga nepadės, jei terminalas nustos veikti jums esant kitame mieste. Tačiau dėl to nereikia nuolat nešiotis viso rezervo – pakanka atskirti kasdienę nedidelę sumą nuo namuose laikomos atsargos.

Su artimaisiais aptarkite, kam šie pinigai skirti ir kas prireikus galėtų juos paimti. Jei apie atsargą žino tik vienas šeimos narys, jam išvykus kitiems ji gali būti sunkiai pasiekiama. Šį klausimą geriau ramiai išspręsti iš anksto.

Kaip laikyti saugiai ir ko nevertėtų tikėtis iš draudimo?

Pinigams parinkite sausą, nuo atsitiktinio išmetimo ar sugadinimo apsaugotą vietą. Maisto pakuotė, kosmetikos indelis ar kita šiukšlėmis galinti būti palaikyta tara nėra geras pasirinkimas. Slėptuvė turi būti suprantama tiems, kuriems atsargos gali prireikti.

Jei naudojate seifą, svarbu ne vien jį turėti, bet ir tinkamai įrengti. Lengvai išnešama dėžutė ir pritvirtintas, konkrečias apsaugines savybes turintis seifas nėra tas pats. Paprastas plastikinis maišelis neapsaugo banknotų nuo gaisro, nors gali padėti išvengti tiesioginio sušlapimo.

Turto draudimas taip pat nereiškia, kad namuose laikomi grynieji automatiškai apdrausti visa suma. Reikia patikrinti savo sutartį: ar pinigai įtraukti, kokiems įvykiams taikoma apsauga, kokie nustatyti limitai ir laikymo reikalavimai. Kitoje šalyje ar kito draudiko sutartyje nurodyta suma jūsų atvejui nebūtinai tiks.

Dideles sumas laikant namuose didėja vagystės, praradimo ir sugadinimo rizika. Todėl grynųjų rezervą geriau sieti su konkrečiomis kelių dienų išlaidomis ir kartkartėmis peržiūrėti. Jo nauda paprasta: sutrikus įprastam mokėjimui turėti dar vieną būdą sumokėti, nesukeliant sau papildomos rizikos dėl namuose laikomų santaupų.