Po 150 tūkst. kilometrų elektromobiliai parodė pranašumą: milijonų techninių apžiūrų analizė atskleidė ir dvi silpnas vietas

Didelė rida naudotų automobilių pirkėjus dažnai verčia sunerimti, tačiau elektromobilių nereikėtų vertinti vien pagal odometro skaičių. Didžiojoje Britanijoje išanalizavus 47,4 mln. techninių apžiūrų nustatyta, kad didesnę ridą pasiekę elektriniai modeliai patikrų nepraeidavo rečiau nei panašaus amžiaus automobiliai su vidaus degimo varikliais. Vis dėlto padangos ir tam tikromis sąlygomis stabdžiai išlieka jų silpnosios vietos.

Britų transporto priemonių nuomos ir lizingo asociacijos BVRLA užsakymu analizę atliko tyrimų organizacija „New AutoMotive“. Buvo nagrinėjami nuo 2024 metų liepos iki 2026 metų liepos atliktų privalomųjų MOT techninių apžiūrų duomenys. Tyrime vertinti rimti ir pavojingi trūkumai, dėl kurių automobiliai nepraėjo patikros. Tai leidžia palyginti techninės apžiūros rezultatus, tačiau šių skaičių nereikėtų tapatinti su visų gedimų, remonto išlaidų ar baterijos būklės vertinimu.

Bendras rezultatas elektromobiliams palankus, bet jį veikia automobilių amžius

Neatsižvelgus į kitus veiksnius, elektromobilių pranašumas atrodo didelis. Techninės apžiūros nepraėjo 13,5 proc. elektrinių automobilių, palyginti su 21,4 proc. benzininių ir 24,1 proc. dyzelinių. Tačiau šį skirtumą reikšmingai veikia transporto priemonių amžius: britų elektromobilių parkas vidutiniškai jaunesnis. Todėl vien bendros statistikos neužtenka išvadai, kad elektriniai automobiliai visais atvejais techniškai patikimesni. Palyginus panašaus amžiaus transporto priemones, elektromobilių neigiamų rezultatų dalis buvo 1,6–2,3 procentinio punkto didesnė nei automobilių su vidaus degimo varikliais.

Analizės autoriai šį rezultatą sieja ir su intensyvesniu elektromobilių naudojimu. Pirmaisiais eksploatavimo metais jie dažnai važinėja įmonių parkuose, todėl iki pirmosios techninės apžiūros sukaupia daugiau kilometrų. Po trejų metų į patikrą atvykstančių elektromobilių vidutinė rida siekė maždaug 43 600 kilometrų, o benzininių automobilių – apie 33 000 kilometrų. Taigi vienodo amžiaus automobiliai nebūtinai būna patyrę vienodą eksploatavimo krūvį. Siekiant aiškesnio palyginimo, reikėjo kartu įvertinti ir amžių, ir ridą.

Maždaug nuo 97 tūkst. kilometrų rezultatai pradeda skirtis

Mažesnės ridos grupėje elektrinių ir vidaus degimo varikliais varomų automobilių rezultatai buvo beveik vienodi. Nuvažiavus nuo 32 tūkst. iki 64 tūkst. kilometrų, techninės apžiūros nepraėjo 12 proc. elektromobilių ir 11,7 proc. automobilių su vidaus degimo varikliais. Tačiau maždaug nuo 97 tūkst. kilometrų išryškėjo kitokia tendencija: elektromobilių neigiamų rezultatų dalis stabilizavosi ties maždaug 16 proc., o benzininių ir dyzelinių automobilių grupėje ji toliau augo. Būtent didesnė rida tapo ta palyginimo vieta, kur elektriniai modeliai pradėjo atrodyti palankiau.

Ryškus skirtumas nustatytas tarp trejų–aštuonerių metų automobilių, nuvažiavusių 145–193 tūkst. kilometrų. Šioje grupėje patikros nepraėjo 16,5 proc. elektromobilių ir 22,1 proc. automobilių su vidaus degimo varikliais. Skirtumas sudarė 5,6 procentinio punkto, o santykinė elektromobilių neigiamo rezultato dalis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnė. Didesnę nei 193 tūkst. kilometrų ridą pasiekusių automobilių grupėje atitinkami rodikliai siekė apie 16 proc. ir 23,5 proc.

Padangų trūkumų elektromobiliuose nustatyta dažniau

Elektromobilio įkrovimas

Viena aiškiausių silpnųjų vietų – padangos. Analizėje elektromobiliams jų trūkumai nustatyti vidutiniškai maždaug 1,8 karto dažniau nei benzininiams automobiliams. Tyrimo autoriai tai sieja su didesne mase dėl baterijos ir dideliu sukimo momentu, pasiekiamu vos pradėjus važiuoti. Šie veiksniai didina padangoms tenkantį krūvį, todėl jų būklė tampa svarbia naudoto elektromobilio patikros dalimi. Nedidelė rida ar tvarkingai atrodantis kėbulas savaime nepasako, kiek dar tarnaus sumontuotas padangų komplektas.

Analizėje išskirti ir skirtumai tarp modelių. Daugiau padangų trūkumų siejama su tokiais automobiliais kaip „Nissan e-NV200“, „Volkswagen e-Golf“ ir „Hyundai Kona Electric“. Palankesni rezultatai šioje kategorijoje nurodomi „BMW i3“, „Kia Niro EV“ ir „Hyundai Ioniq Electric“. Tai primena, kad bendras elektromobilių rodiklis neapibūdina kiekvieno modelio vienodai. Perkant svarbu vertinti konkretų automobilį, jo konstrukciją, naudojimą ir padangų nusidėvėjimą.

Retai naudojami stabdžiai taip pat gali kelti problemų

Stabdžių sistemos rezultatai priklausė nuo eksploatavimo. Daug kilometrų nuvažiavę elektromobiliai šioje srityje pasirodė geriau: lėtėjant dažnai naudojama regeneracija, todėl įprastiems stabdžiams tenka mažiau darbo. Tačiau senesnių, mažai važinėjančių elektromobilių grupėje išryškėjo kita problema – stabdžių diskų ir suportų korozija. Rečiau intensyviai naudojami stabdžiai gali būti paveikti rūdžių, todėl mažas odometro rodmuo dar negarantuoja geros jų būklės.

Šis skirtumas ypač svarbus ieškantiems mažai važinėto automobilio. Įprasta manyti, kad mažesnė rida reiškia mažesnį visų dalių nusidėvėjimą, tačiau skirtingos sistemos sensta nevienodai. Elektromobilyje mechaninių stabdžių apkrova gali būti mažesnė, bet jų priežiūros poreikis dėl to neišnyksta. Apžiūrint naudotą automobilį verta atskirai įvertinti diskus, suportus ir stabdymo veikimą, užuot pasikliovus vien bendra rida.

Ką šie skaičiai reiškia naudoto automobilio pirkėjui?

Analizė suteikia pagrindo atsargiau vertinti įsitikinimą, kad didelę ridą pasiekęs elektromobilis būtinai bus problemiškesnis už panašų benzininį ar dyzelinį automobilį. Didžiosios Britanijos techninių apžiūrų duomenyse, įvertinus amžių ir ridą, didesnį kilometrų skaičių sukaupę elektriniai modeliai dažniau išvengdavo rimtų ar pavojingų trūkumų. Hibridiniai automobiliai taip pat pasirodė palankiai – daugelyje kategorijų jų rezultatai buvo geresni už kitų pavaros tipų automobilių.

Tačiau techninės apžiūros rezultatas nepakeičia konkretaus automobilio patikros. Elektromobilio pirkėjui vis tiek svarbios padangos, stabdžiai, techninės priežiūros istorija ir atskirai įvertinta baterijos būklė. Šio tyrimo nauda – aiškesnis požiūris į ridą: 150 tūkst. kilometrų odometre gali būti priežastis nuodugniai tikrinti automobilį, tačiau vien šis skaičius dar nėra pakankamas argumentas jo atsisakyti.