Katė murkia, o jūs pamirštate, dėl ko nervinotės: šis garsas turi daugiau reikšmių, nei atrodo

Katė įsitaiso ant kelių, kelis kartus pasisuka ir pradeda murkti. Ranka pati nusileidžia ant jos nugaros, telefonas lieka šalia, o skubėti staiga tampa mažiau svarbu. Tačiau murkimas nėra vien pasitenkinimo garsas. Katės juo gali palaikyti artimą kontaktą, prašyti dėmesio ar maisto, o kartais murkia net patirdamos diskomfortą.

Žmogui šis garsas ypač paveikus todėl, kad dažniausiai girdimas iš arti. Murkimas ateina kartu su šiluma, prisilietimu ir vos juntama vibracija. Pažįstamos katės šeimininkui tai dar ir asmeniškas signalas: gyvūnas pasirinko būti šalia. Todėl bandant suprasti, kodėl murkianti katė taip patraukia dėmesį, neužtenka kalbėti vien apie garsą. Svarbi visa situacija – nuo gyvūno kūno padėties iki žmogaus patirties su juo.

Ant kelių įsitaisiusi katė pakeičia vakaro ritmą

Su murkiančia kate sunku bendrauti skubant. Glostymas paprastai kartojasi vienodu judesiu, dėmesys nukrypsta į kailį, gyvūno kvėpavimą ir reakcijas. Žmogus bent trumpam užsiima viena paprasta veikla, kuriai nereikia atsakymų, sprendimų ar paaiškinimų. Būtent todėl daugeliui toks vakaro epizodas atrodo raminantis. „Cats Protection“ veterinarijos specialistė Beth Skillings yra apibūdinusi sėdėjimą su atsipalaidavusia murkiančia kate kaip malonų būdą užbaigti įtemptą dieną, kartu atkreipdama dėmesį į murkimo sąsają su ramybe ir švelniu bendravimu.

Vis dėlto skirtingų žmonių patirtis nevienoda. Vienam katės artumas suteikia saugumo, kitą gali trikdyti nagų minkymas ar nenuspėjamas judesys. Daug lemia ir pats ryšys su gyvūnu: savos katės murkimą išmokstame pažinti kasdienėse situacijose. Vienaip jis skamba vakarais ant sofos, kitaip – ryte prie virtuvės durų. Šeimininkui dažnai užtenka kelių sekundžių suprasti, ar katė ketina miegoti, ar netrukus teks keltis ir eiti prie dubenėlio.

Rytinis murkimas gali būti labai įtaigus prašymas

Murkimas ne visada skirtas žmogui nuraminti. Sasekso universiteto mokslininkai tyrė vadinamąjį prašantį murkimą, kuriuo katės siekia sulaukti žmogaus reakcijos. Tyrėjai nustatė, kad žemo dažnio murkime gali slypėti aukštesnio dažnio garsinis elementas, sustiprinantis skubos įspūdį. Toks garsas klausytojams atrodo reiklesnis ir sunkiau ignoruojamas. Vadinasi, katė gali murkti taip, kad žmogui norėtųsi kuo greičiau atsikelti ir patikrinti, ko jai reikia. Tai paaiškina pažįstamą skirtumą tarp ramaus vakarinio murkimo ir atkaklaus rytinio garso prie veido.

Šį tyrimą paskatino ir asmeninis mokslininkės Karen McComb pastebėjimas: jos katė rytais murkdavo taip įkyriai, kad ignoruoti garsą buvo sunku. Tyrėjų aprašytas murkimo ir aukštesnio garso derinys parodo, kokia subtili gali būti katės komunikacija su žmogumi. Gyvūnui nebūtina garsiai miaukti, kad sulauktų dėmesio. Kartais veiksmingesnis būna garsas, kurį šeimininkas įpratęs laikyti maloniu artumo ženklu.

Katė jus myli

Vien iš murkimo negalima spręsti, kad katei gera

Dažniausiai šią klaidą padarome todėl, kad murkiančią katę įsivaizduojame susirangiusią šiltoje vietoje. Tačiau gyvūnai murkia ir kitomis aplinkybėmis. Veterinarinės pagalbos organizacija PDSA nurodo, kad katė gali murkti nerimaudama, bijodama ar patirdama skausmą. Pavyzdžiui, murkimas veterinarijos kabinete nebūtinai reiškia, kad vizitas jai patinka. Garsą reikia vertinti kartu su laikysena ir elgesiu: ar kūnas atsipalaidavęs, ar katė įsitempusi, ar pati siekia kontakto.

Tai svarbu ir glostant. Žmogui malonus murkimas neturėtų nustelbti kitų gyvūno siunčiamų signalų. „Cats Protection“ pabrėžia, kad kačių bendravimas subtilus, todėl santykį padeda stiprinti visos kūno kalbos stebėjimas. Jei katė keičia laikyseną, traukiasi ar nebenori prisilietimo, verta suteikti jai erdvės, net jeigu dar girdimas murkimas. Artimas ryšys kuriamas leidžiant gyvūnui pačiam pasirinkti kontakto trukmę.

Kasdienis garsas tampa bendros kalbos dalimi

Ilgiau gyvenant su kate, murkimas įgauna konkrečių reikšmių. Jis gali lydėti pasisveikinimą, įsitaisymą šalia ar prašymą atkreipti dėmesį. Amerikos gyvūnų ligoninių asociacija AAHA murkimą aptaria kaip įvairiose situacijose naudojamą bendravimo būdą, galintį padėti palaikyti kontaktą ir pačiai katei nusiraminti. Todėl jo poveikį žmogui prasminga suprasti per santykį: šeimininkas girdi garsą, pažįsta aplinkybes ir į jį atsako.

Kartais tas atsakas būna visai nedidelis – patrauktas kompiuteris, atlaisvinta vieta ant sofos ar kelioms minutėms atidėtas darbas. Katės šeimininkui tai gali tapti malonia kasdienybės pauze. O pati katė tuo metu gali tiesiog patogiai snausti arba laukti, kada pagaliau bus patiekta vakarienė. Skirtumą geriausiai išduoda tai, ką ji daro kartu su murkimu.