Šilumos siurblių pažadai atsisuko brangiomis sąskaitomis: Lenkijoje gyventojai gręžiasi į kitą šildymo būdą

Nusipirkti modernų šildymo įrenginį dar nereiškia užsitikrinti mažas sąskaitas. Lenkijos paramos programoje „Švarus oras“ išryškėjo pokytis: gyventojai dažniau renkasi biomasės katilus, o anksčiau itin populiarūs šilumos siurbliai prarado dalį susidomėjimo. Tačiau šie duomenys neįrodo, kad lenkai masiškai išmontuoja jau veikiančius siurblius. Jie pirmiausia parodo, kokią įrangą renkasi paramos prašantys namų savininkai.

Šilumos siurblys ilgą laiką buvo pristatomas kaip patogaus ir ekonomiško šildymo simbolis: nereikia kūrenti, nešioti kuro ar kasdien rūpintis katiline. Vis dėlto daliai gyventojų susidūrimas su realiomis eksploatavimo išlaidomis pasirodė gerokai mažiau patrauklus nei pardavimo pažadai. Ypač tuomet, kai naujas įrenginys buvo sumontuotas šilumą prastai išlaikančiame name, neįvertinus visos šildymo sistemos.

Lenkijos patirtis aktuali ir Lietuvos būstų savininkams. Ji primena, kad svarbiausias klausimas yra ne tai, kuris šildymo būdas šiuo metu populiaresnis, o kiek kainuos apšildyti konkretų namą ir kokių papildomų darbų tam reikės.

Paraiškose išryškėjo posūkis, tačiau tai nėra visa šildymo rinka

Kaip skelbia Lenkijos leidinys „Portal Samorządowy“, remdamasis programos „Czyste Powietrze“ duomenimis, gyventojų pasirinkimai pasikeitė. Pateikiamame palyginime nurodoma, kad 2023 metais šilumos siurbliai sudarė daugiau nei pusę prašymų paramai gauti, o aptariamu vėlesniu laikotarpiu biomasės katilams teko apie 80 proc., šilumos siurbliams – maždaug penktadalis paraiškų.

Šiuos skaičius svarbu vertinti tiksliai. Paramos programos paraiškų dalis nėra tas pats, kas visų šalyje parduodamų šildymo įrenginių rinkos dalis. Be to, pateiktame palyginime neįvardytas konkretus vėlesnio laikotarpio intervalas, todėl iš jo negalima spręsti apie visų metų rezultatus.

Dar svarbiau – naujai pasirenkamas granulinis katilas nebūtinai pakeičia šilumos siurblį. Gyventojas gali atsisakyti seno kietojo kuro katilo ar kito neefektyvaus šildymo įrenginio. Todėl teiginys apie masinį veikiančių siurblių išmetimą būtų gerokai platesnis, nei leidžia pateikti duomenys.

Vis dėlto pati pasirinkimų kryptis rodo, kad daliai namų savininkų granulinis šildymas šiuo metu atrodo patrauklesnis. Viena pagrindinių priežasčių – noras aiškiau suprasti būsimas išlaidas.

Kodėl viename name šilumos siurblys taupo, o kitame nuvilia?

Didžiausia klaida – vertinti šilumos siurblį atskirai nuo pastato. Jeigu namas greitai praranda šilumą per stogą, sienas, langus ar nesandarumus, šildymo sistema turi šiuos nuostolius nuolat kompensuoti. Pakeitus šilumos šaltinį, pats šilumos poreikis savaime neišnyksta.

Rezultatui svarbi ir temperatūra, kurios reikia šildymo sistemai. Namas, kurį galima komfortiškai šildyti žemesnės temperatūros vandeniu, ir pastatas, kuriame radiatoriams nuolat reikia gerokai karštesnio vandens, tam pačiam įrenginiui kelia skirtingus reikalavimus. Todėl kaimyno patirtis ar reklamoje pateikta sąskaita nėra patikimas būsimo rezultato pažadas.

Įtakos turi ir įrangos parinkimas, montavimo kokybė, reguliavimas bei elektros tarifas. Netinkamai parinkta ar nesuderinta sistema gali sunaudoti daugiau energijos, nei tikėtasi. Jei dažnai įsijungia papildomas elektrinis šildytuvas, tai taip pat gali padidinti sąnaudas.

Didelė sąskaita dar nepasako, kad pati technologija netinka. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar daug šilumos reikalauja pastatas, ar neefektyviai veikia įrenginys, ar problemą lemia abu veiksniai.

Šilumos siurbliai namuose

Granuliniai katilai vilioja automatika, tačiau priežiūros nepanaikina

Šiuolaikiniai granuliniai katilai gerokai skiriasi nuo senų, rankomis kūrenamų įrenginių. Automatinis kuro tiekimas ir temperatūros reguliavimas sumažina kasdienio darbo kiekį, o tinkamomis sąlygomis kai kurių modelių deklaruojamas naudingumo koeficientas viršija 90 proc.

Tačiau šis skaičius savaime neatsako, kiek kainuos šildymo sezonas. Realioms išlaidoms svarbi granulių kokybė, jų kaina, katilo darbo režimas, priežiūra ir šilumos nuostoliai visoje sistemoje. Kataloge nurodytas rodiklis nėra garantija, kad tokį pat rezultatą įrenginys pasieks kiekviename name.

Automatika taip pat nereiškia, kad katilinę galima pamiršti. Reikės papildyti kuro talpą, šalinti pelenus, valyti įrenginį ir pasirūpinti jo technine priežiūra. Dar būtina turėti tinkamą vietą granulėms laikyti: jos turi išlikti sausos, o jų atsargos užima vietos.

Atsargiai reikėtų vertinti ir pažadus, kad granulių kainos visada stabilios. Jos gali keistis, todėl dabartinis kainų palyginimas nėra garantija visam įrangos naudojimo laikotarpiui.

Katilo naudingumo koeficiento negalima tiesiog lyginti su šilumos siurblio rodikliais

Renkantis šildymą lengva susipainioti tarp skirtingų efektyvumo skaičių. Granulinio katilo naudingumo koeficientas parodo, kokia kuro energijos dalis paverčiama naudinga šiluma. Šilumos siurblys veikia kitaip – naudodamas elektrą jis perkelia šilumą iš aplinkos į pastatą.

Dėl to vien palyginimas „katilas pasiekia daugiau nei 90 proc.“ neįrodo, kad juo šildyti pigiau. Reikia apskaičiuoti, kiek kainuoja gauti tą patį naudingos šilumos kiekį, įvertinus realias konkrečios sistemos darbo sąlygas.

Prie šio skaičiavimo būtina pridėti ir kitas išlaidas: montavimą, priežiūrą, galimą kamino pritaikymą, kuro pristatymą ar šildymo sistemos pertvarkymą. Pigiau kainuojanti energija nebūtinai reiškia pigesnį bendrą sprendimą, jei jam įgyvendinti reikia didelių papildomų investicijų.

Prieš atsisakant šilumos siurblio verta patikrinti vieną dalyką

Jeigu šilumos siurblys jau sumontuotas, o sąskaitos nuvilia, skubus jo keitimas kitu įrenginiu gali tapti antra brangia klaida. Pirmas žingsnis turėtų būti faktinių sąnaudų ir sistemos darbo įvertinimas.

Svarbu atskirti bendrą namo elektros suvartojimą nuo šildymui tenkančios dalies, patikrinti nustatymus ir išsiaiškinti, kaip dažnai naudojamas papildomas elektrinis šildymas. Taip pat verta įvertinti, ar patalpos šildomos tolygiai ir ar sistema neveikia aukštesne temperatūra, nei iš tiesų reikia.

Jeigu pagrindinė problema yra dideli pastato šilumos nuostoliai, jie išliks ir sumontavus granulinį katilą. Pasikeis energijos šaltinis bei jos kaina, tačiau šilumos poreikis savaime nesumažės. Tokiu atveju dalį numatytų lėšų gali būti prasmingiau skirti pastato būklei gerinti.

Lietuvos gyventojams svarbiausia prašyti skaičiavimo savo namui

Prieš pasirašant įrangos pirkimo sutartį verta paprašyti ne bendro pažado apie „pigų šildymą“, o aiškaus pasiūlymo konkrečiam pastatui. Jame turėtų būti įvertintas šilumos poreikis, esama šildymo sistema, būtini papildomi darbai ir numatomos metinės energijos sąnaudos.

Naudinga palyginti bent kelis scenarijus: kiek kainuotų naujas įrenginys dabartiniame name, kiek – atlikus pasirinktus šiltinimo darbus, ir kokios būtų alternatyvaus šildymo išlaidos. Skaičiavimuose turėtų būti matomos prielaidos, kad būtų aišku, kaip rezultatą pakeistų brangesnė elektra ar granulės.

Lenkijoje pasikeitę paramos gavėjų pasirinkimai nėra nuosprendis visiems šilumos siurbliams. Tačiau tai aiškus priminimas pirkėjams: įrangos populiarumas neapmoka sąskaitų, o pažadas apie beveik nemokamą šildymą neatstoja pastato ir sistemos įvertinimo. Prieš investuojant tūkstančius eurų verta žinoti, už ką mokama ir kokiomis sąlygomis žadamas sutaupymas apskritai įmanomas.